Free Online FOOD for MIND & HUNGER - DO GOOD 😊 PURIFY MIND.To live like free birds 🐦 🦢 🦅 grow fruits 🍍 🍊 🥑 🥭 🍇 🍌 🍎 🍉 🍒 🍑 🥝 vegetables 🥦 🥕 🥗 🥬 🥔 🍆 🥜 🎃 🫑 🍅🍜 🧅 🍄 🍝 🥗 🥒 🌽 🍏 🫑 🌳 🍓 🍊 🥥 🌵 🍈 🌰 🇧🇧 🫐 🍅 🍐 🫒Plants 🌱in pots 🪴 along with Meditative Mindful Swimming 🏊‍♂️ to Attain NIBBĀNA the Eternal Bliss.
Kushinara NIBBĀNA Bhumi Pagoda White Home, Puniya Bhumi Bengaluru, Prabuddha Bharat International.
Categories:

Archives:
Meta:
March 2024
M T W T F S S
« Jan    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
04/11/13
12413 FRIDAY LESSON 885-THE TIPITAKA-Vinaya Pitaka-Pacittiya 30 Pacittiya 83-92 Pali English Sinhala from FREE ONLINE eNālāndā Research and Practice UNIVERSITY through http://sarvajan.ambedkar.org THE ONLY BUDDHIST & SARVAJAN (SC/ST/OBC/MINORITIES/POOR UPPER CASTES) an Alternative Media is: http://sarvajan.ambedkar.org The Only Hope of the Nation is Elephant of BSP! People are just fed up with Congress, other regional parties and BJP! capture the MASTER KEY ! For Mayawati! Maha Mayawati JI the next Prime Minister of PRABUDDHA BHARATH For equal distribution of wealth of this country to Sarvajan i.e., for SC/ST/OBC/Minorities and poor upper castes for peace,welfare and happiness of the entire people and not just for corporate interests and in - humanists. Maha Mayawati JI the next Prime Minister of PRABUDDHA BHARATH Best Wishes on Mahatma Jyotirao Phule Jayanthi (11-Apr). AWAKENED ONE WITH AWARENESS ONE’S FAIR TRADE PRACTICE Computer Repair and Maintenance Small Business Idea The Pros and Cons of Starting a Computer Repair and Maintenance Business
Filed under: General
Posted by: site admin @ 6:51 pm
12413 FRIDAY LESSON 885-THE TIPITAKA-Vinaya Pitaka-Pacittiya
 



30 

Pacittiya
83-92

Pali

English

Sinhala


























from FREE ONLINE  eNālāndā Research and Practice UNIVERSITY through http://sarvajan.ambedkar.org

THE ONLY BUDDHIST
& SARVAJAN (SC/ST/OBC/MINORITIES/POOR UPPER CASTES) an Alternative
Media is: http://sarvajan.ambedkar.org



The Only Hope of the Nation is Elephant of BSP!

People are just fed up
with Congress, other regional parties and BJP!
 capture the MASTER KEY !
For Mayawati!

Maha Mayawati JI the next Prime Minister of PRABUDDHA BHARATH

For
equal distribution of wealth of this country to Sarvajan i.e., for
SC/ST/OBC/Minorities and poor upper castes for peace,welfare and
happiness of the entire people and not just for corporate interests and
in - humanists
.
Maha Mayawati JI the next Prime Minister of PRABUDDHA BHARATH


Best Wishes on Mahatma Jyotirao Phule Jayanthi  (11-Apr).


AWAKENED ONE WITH AWARENESS ONE’S FAIR TRADE PRACTICE


Computer Repair and Maintenance Small Business Idea

The Pros and Cons of Starting a Computer Repair and Maintenance Business


http://www.metta.lk/tipitaka/1Vinaya-Pitaka/index.html


http://www.virtuallandmedia.com/a5/27/s1.gifhttp://www.virtuallandmedia.com/a5/25/a.gif

14anim.gif




The Only Hope of the Nation is Elephant of BSP!

People are just fed up
with Congress, other regional parties and BJP!


 capture the MASTER KEY !
For Mayawati!







Maha Mayawati JI the next Prime Minister of PRABUDDHA BHARATH


Best Wishes on Mahatma Jyotirao Phule Jayanthi  (11-Apr).
Mphule.jpg
As you all know Mahatma Jyotirao Phule gave up everything to serve
us (the oppressed) along with his wife (KrantiJyoti Savithri Bai
Phule). Babasaheb Dr.B.R.Ambedkar declared Mahatma Jyotirao Phule as one
of his 3 gurus.
 
As you all know better than me, Babasaheb
himself had to bury 4 of his children at very young age because he could
not provide them Medicines. He lost his wife also because he could not
provide decent medicines. And friends he could not provide medicines for
them because he was busy fighting for us. Busy fighting for our moms,
our dads and our children! We are here because he gave up his very
family & everything to see us all here.

There is lot to learn
from Mahatma Jyotirao Phule and Babasaheb, their Sufferings, their
Sacrifices, their Education, their Dedication,
their Commitment, their Undying spirit and Never Say Die Attitude etc!
 
Please get educated(not just academic but social also), get aware, get united and let’s fight for our rights! Jai Bhim!

Important Dates in April:
Mahatma Jyotirao Phule Jayanthi - 11-Apr-1827
Babasaheb Dr. B.R.Ambedkar Jayanthi - 14-Apr-1891
Cha. Shivaji Maharaj Death Anniversary - 3-Apr-1680
Marathi Fortnightly “Bahiskrit Bharat” Launch by Babasaheb - 3-Apr-1927
Shri. Vasant W. Moon Death Anniversary - 1-Apr-2002
[Shri.
Vasant W. Moon was editor of first 20 volumes of Babasaheb
Dr.B.R.Ambedkar’s Writings and Speeches and dedicated his life for this]

Please
find attached Bahujan Calendar with some of the important dates to
remember and pass on to our next generations. Please feel free to send
any suggestions to me.

 
1-Jan-1818: Dr. Ambedkar visited Bhima-Koregoan every year on 1st January to pay tributes to Mahar Soldiers
1-Jan-1848: KrantiJyoti SavithriBaiPhule, First Lady Teacher of India,  boldly attacked the Oppression of Brahmins

Salute Great Mahar Soldiers who finished Brahmin Peshwa Rule on  “Shaurya Din” at Bhima Koregoan (1-1-1818)
Babasaheb Dr.B.R.  Ambedkar’s 24 volumes are MUST read for all Backward Castes
Vasant W. Moon was editor of first 20 volumes of Babasaheb Dr.B.R.Ambedkar’s Writings and Speeches

KrantiJyoti Savithri Bai Phule Jayanthi (1831)

Buddha Dhamma Flag Day (1880)

Cha. Shivaji Maharaj Death Anni.(1680)
Marathi Fortnightly “Bahiskrit Bharat” Launch (1927)

Pongal
(Harvest Festival of South India)

Kumari Mayawati Jayanthi (1956)

Rashtrapita Mahatma Jyotirao Phule Jayanti (1827)

Dr. Babasaheb Ambedkar’s Jayanthi (1891)

 
“Montague-Chelmsford Report” published leading to Govt. of India Act, 1919

Republic Day (1950)

JanaNayak Jogendranath Mandal Jayanthi (1904)

Angarika Dhammapal Death Anniversary

Babasaheb started Marathi Weekly “Mooknayak” (1920)
1852: Mahatma  Phule established FIRST school for Untouchable Students in Pune

Guru Ravidas Jayanthi (1471)

Sant Kabeer Death Anniversary (1494)

Chatrapati Shahu Maharaj Death Anniversary (1922)

Domadar Sanjevaiah Death Anniversary (1972)

Shri. Nanak Chand Rathu Jayanthi (1922)

Mahastavir Chandramani Death Anniversary (1962)

Buddhists society of India formation Day (1954)

Milad-Un-Nabi

First General Elections held under Govt. of India Act 1935 (1937)

Shri. BhagyaReddy Verma Death Anniversary (1939)

Chatrapati Shivaji Maharaj Jayanthi (1630)

Buddha Purnima   
Shri. M.V.BhagyaReddy Verma Jayanthi (1888)

KrantiJyoti
Ramabai Ambedkar Death Anniversary (1935)

  
 
10-Mar-1897: KrantiJyoti SavithriBaiPhule died while serving Plague paitents during plague epidemic.

Kalaram Temple Entry Movement led by Dr. Ambedkar at Nasik (1930)
   
01-Jun-1873: Mahatma Phule wrote “Gulamkiri” (”Slavery”, A must read book, for all Backard Castes)

KrantiJyoti Savithri Bai Phule Death Anniversary (1897)

“Dandi March” of Gandhi started 10 days after Dr. Ambedkar’s “Kalaram Temple Entry” movement (1930)

JanaNayak Birsa Munda Death Anniversary (1900)

Bahujan Nayak Kansiram Jayanthi (1934)

“Mahad Satyagraha” day (1927)
Samatha Sainik Dal Formation Day (1927)

Maata Jeejavu Death Anniversary (1674)

Ayyankali Death Anniversary (1948)

Samrat Ashoka Jayanthi (304 BC)

Sant Kabeer Jayanthi (1456)

Chatrapati Shahu Maharaj Jayanthi (1874)
Reservations Day

People’s Education Society estabilishment Day (1946)
KrantiJyoti
Ramabai Ambedkar Death Aniversary (1935)Guru Ravidas Jayanthi (1471)Chatrapati Shivaji Maharaj Jayanthi (1630)Bahujan Nayak Kansiram Jayanthi (1934)Sant GagdeBaba Jayanthi (1876)Samrat Ashoka Jayanthi (304 BC) JanaNayak Birsa Munda Death Anniversary (1900)Chatrapati Shahu Maharaj Jayanthi (1874)KrantiJyoti Savithri Bai Phule Jayanthi (1831)Sant Kabeer Death Anniversary (1494)Babasaheb Dr.B.R.  Ambedkar’s Jayanthi (1891)Rashtrapita Mahatma Jyotirao Phule Jayanti (1827)Hail Babasaheb who visited Bhima Koregoan every year !JanaNayak Jogendranath Mandal Jayanthi (1904)

http://sbinformation.about.com/od/business-ideas/a/small-business-ideas.htm
http://sbinformation.about.com/od/business-ideas/qt/Computer-Repair-And-Maintenance-Business-Small-Business-Idea.htm

Computer Repair and Maintenance Small Business Idea

The Pros and Cons of Starting a Computer Repair and Maintenance Business

Computer problems happen to everyone, usually when you least expect
them. From setup problems, to computer crashes, to application troubles,
every household with a computer has the potential to need computer
repair and maintenance help.

If you have a technical background and an expert understanding of
computers, a small business as a computer repair and maintenance service
could be a great business idea for you.

The Pros

Some of the benefits of a computer repair and maintenance business include:

  • Start-up costs are minimal.
  • You have a large target market — individual computer users, small businesses and home-based businesses.
  • Word of mouth referrals can grow your business rapidly.
  • You can provide ongoing maintenance service for clients.
  • You can work part-time or full-time, during the hours you choose.
  • You can offer emergency support at a premium rate.
  • You can work alone or as part of a computer repair franchise.

The Cons

Potential challenges of a computer repair and maintenance service include:

  • You will need to purchase and maintain your own tools and testing equipment.
  • You need an exceptional knowledge of hardware, software and peripherals.
  • You will have to be able to explain technical processes in non-technical terms.
  • You may need training and will need to stay on top of changes in the industry.
  • Your location may require that you are licensed to perform repair services.
  • You may need insurance since you will be entering your clients’ homes.

Recommended Resources


6. 9. 1
Ràjantepurasikkhàpadaü


1. Tena
samayena buddho bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa
àràme tena kho pana samayena ràjà pasenadi kosalo uyyànapàlaü àõàpesi
gaccha bhaõe uyyànaü sodhehi uyyànaü gamissàmàti. 1- Evaü devàti kho so
uyyànapàlo ra¤¤o pasenadissa kosalassa pañissutvà uyyànaü sodhento
addasa bhagavantaü a¤¤atarasmiü rukkhamule nisinnaü, disvàna ye ràjà
pasenadi kosalo tenupasaükami, upasaükamitvà ràjànaü pasenadiü kosalaü
etadavoca: “suddhaü dve uyyànaü api ca bhagavà tattha nisinno”ti. Hotu
bhaõe mayaü bhagavantaü payirupàsissàmàti.

2. Atha kho
ràjà pasenadi kosalo uyyànaü gantvà yena bhagavà tenupasaükami. Tena kho
pana samayena a¤¤ataro upàsako bhagavantaü payirupàsantaü nisinnaü,
disvàna hãto aññhàsi. Atha kho ra¤¤o pasenadissa kosalassa etadahosi,
nàrahatàyaü puriso pàpo hotuü yathàbhagavantaü payirupàsatãti. Yena
bhagavà tenupasaükami upasaükamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü
nisãdi. Atha kho so upàsako bhagavato gàravena [PTS Page 158] [\q 158/]
ràjànaü pasenadiü kosalaü neva abhivàdesi na paccuññhàsi. Atha kho ràjà
pasenadi kosalo anattamano ahosi, “kathaü hi nàmàyaü puriso mayi àgate
neva abhivàdessati na paccuññhessatã”ti. Atha kho bhagavà ràjànaü
pasenadiü kosalaü anattamanaü viditvà ràjànaü pasenadiü kosalaü
etadavoca, “eso kho mahàràja upàsako bahussuto àgatàgamo kàmesu
vitaràgo”ti.

. 63. Atha kho
ra¤¤o pasenadissa kosalassa etadahosi, nàrahatàyaü upàsako orako hotuü,
bhagavàpi imassa vaõõaü bhàsatãti. Taü upàsakaü etadavoca: “vadeyyàsi
upàsaka yena attho”ti. Suññhu devàti. Atha kho bhagavà ràjànaü pasenadiü
kosalaü dhammiyà kathàya sandassesi samàdapesi samuttejesi
sampahaüsesi, atha kho ràjà pasenadi kosalo bhagavatà dhammiyà kathàya
sandassito samàdapito samuttejito sampahaüsito uññhàyàsanà bhagavantaü
abhivàdetvà padakkhiõaü katvà pakkàmi.

1. Gamissàmiti, sãmu.

[BJT Page 424] [\x 424/]

4.

Tena kho pana
samaneya ràjà pasenadi kosalo uparipàsàdà varagato hoti. Addasà kho ràjà
sasenadi kosale taü upàsakaü rathikàya chantapàõiü gacchantaü disvàna
pakkosàpetvà etadavoca: “tvaü kira upàsaka bahussuto àgatàgamo, sàdhu
upàsaka ambhàkaü itthàgàraü dhammaü vàcehã”ti. Yampàhaü1deva jànàmi
ayyànaü vàhasà, ayyàva devassa itthàgàraü dhammaü vàcessantãti. Atha kho
ràjà pasenadi kosalo saccaü kho upàsako àbhàti yena bhagavà
tenupasaükami, upasaükamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi,
ekamantaü nisinno kho ràjà pasenadi kosalo bhagavantaü etadavoca: “sàdhu
bhante bhagavà ekaü bhikkhuü àõàpetu, yo ambhàkaü itthàgàraü dhammaü
vàcessatã”ti. Atha kho bhagavà ràjànaü pasenadiü kosalaü dhammiyà
kathàya sandassisisamàdapito samuttejito sampahaüsito uññhàyàsanà
bhagavantaü abhivàdetvà padakkhiõaü katvà pakkàmi.

5. Atha kho
bhagavà àyasmantaü ànandaü àmantesi, tena hà’nanda ra¤¤o itthàgàraü
dhammaü vàcehãti. Evaü bhanteti kho àyasmà ànando bhagavato
pañissutvà2kàlena kàlaü pavisitvà ra¤¤o itthàgàraü dhammaü vàceti. Atha
kho àyasmà ànando pubbanhasamayaü nivàsetvà pattacãvaraü àdàya yena
ra¤¤o pasenadissa kosalassa nivesanaü tenupasaükami. Tena kho pana
samayena ràjà pasenadi kosalo mallikàya deviyà saddhiü sayanagato hoti.
Addasà kho mallikà devi àyasmantaü ànandaü duratova àgaccantaü, disvàna
sahasà vuññhàsi. [PTS Page 159] [\q 159/] pãtakamassà3dussaü
pahassittha. Atha kho àyasmà ànando tatova pañinivattitvà àràmaü gantvà
bhikkhunaü etamatthaü àrocesi

6. Ye te
bhikkhu appicchà santuññhà lajjino kukkuccakà sikkhàkàmà, te ujjhàyanti
khiyanti vipàcenti; “kathaü hi nàma àyasmà ànando pubbe appañisaüvidito
ra¤¤o antepuraü pañisissatã”ti. - Pe - saccaü kira tvaü ànanda pubbe
appañisaüvidito ra¤¤o anetapuraü pavisasãti. Saccaü bhagavà vigarahi
buddho bhagavà ananucchaviyaü moghapurisa, ananulomikaü appatiråpaü
assàmaõakaü akappiyaü akaraõiyaü kathaü hi nàma tvaü ànanda pubbe
appañañisaüvidito ra¤¤o antepuraü pavisissasi. Netaü ànanda appasannànaü
và pasàdàya pasannànaü và bhiyyobhàvàya athakhvetaü ànanda,
appasannànaü ceva appasàdàya pasannànaü ca ekaccànaü a¤¤athattàyàti.
Atha kho taü bhagavà bhikkhuü anekapariyàyena vigarahitvà duharatàya
dupposanàya mahicchatàya asantuññhiyà saügaõãkàya kosajjassa avaõõaü
bhàsitvà anekapariyàyena subharatàya supposatàya appicchassa
santuññhassa sallekhassa dhatassa pàsàdikassa apacayassa viriyàrambhassa
vaõõaü bhàsitvà bhikkhunaü tadanucchavikaü tadanulomikaü dhammiü kathaü
katvà bhikkhu àmantesi,

1. Yamahaü - machasaü

2. Pañissuõitvà - sãmu.

3. Pitakamaññhà - machasaü

[BJT Page 426] [\x 426/]

7. Dasa ime
bhikkhave àdinavà ràjantepurappavesane, katame dasa: idha bhikkhave ràjà
mahesiyà saddhiü nipanno1- hoti, tattha bhikkhu pavisati, mahesi và
bhikkhuü disvà sitaü pàtukaroti, bhikkhu mà mahesiü disvà sitaü
pàtukaroti. Tattha ra¤¤o evaü hoti. “Addhà imesaü kataü và karissanti
và”ti. Ayaü bhikkhave pañha àdãnavo ràjantepurappavesane.

Punacaparaü
bhikkhave ràjà bahukicco bahukaraõiyo a¤¤ataraü itthiü gantvà nassarati,
sà tena gabhaü gaõhàti, 2- tattha ra¤¤o evaü hoti. “Na kho idha a¤¤o
koci pavisati, a¤¤atra pabbajitena. Siyà nu kho pabbajitassa kamma”nti,
ayaü bhikkhave dutiyo àdãnavo ràjantepurappavesane.

Punacaparaü
bhikkhave ra¤¤o antepure a¤¤ataraü ratanaü nassati. Tattha ra¤¤o evaü
hoti. “Na kho idha a¤¤o koci pavisati, a¤¤atra pabbajitena. Siyà nukho
pabbajitassa kamma”nti, ayaü bhikkhave tatiyo àdãnavo
ràjantepurappavesane.

Punacaparaü
bhikkhave ra¤¤o antepure abbhantarà guyihamantà bahiddhà sambhedaü
tattha ra¤¤o evaü hoti. “Na kho idha a¤¤o koci pavisati, a¤¤atra
pabbajitena. Siyà nu kho pabbajitassa kamma”nti, ayaü bhikkhave catuttho
àdãnavo ràjantepurappavesane.

Punacaparaü
bhikkhave ra¤¤o antepure putto và pitaraü pattheti, pità và puttaü
pattheti, tesaü evaü hoti. “Na kho idha a¤¤o koci pavisati, a¤¤atra
pabbajitena. Siyà nu kho pabbajitassa kamma”nti, ayaü bhikkhave pa¤camo
àdãnavo ràjantepurappavesane.

Punacaparaü
bhikkhave ràjà nivaññhàniyaü ucce ñhàne ñhapeti, yesaü taü amanàpaü
tesaü evaü hoti. “Ràjà kho pabbajitena. Saüsaññho, siyà nu kho
pabbajitassa kamma”nti, ayaü bhikkhave chaññho àdãnavo
ràjantepurappavesane.

Punacaparaü
bhikkhave ràjà uccaññhàniyaü nice ñhàne ñhapeti, yesaü taü amanàpaü
tesaü evaü hoti. “Ràjà kho pabbajitena. Saüsaññho, siyà nu kho
pabbajitassa kamma”nti, [PTS Page 160] [\q 160/] ayaü bhikkhave sattamo
àdãnavo ràjantepurappavesane.

1. Nisinno - machasaü

2. Gaõhi - machasaü

[BJT Page 428] [\x 428/]

Punacaparaü
bhikkhave ràjà akàle senaü uyyojeti. Yesaü taü amanàpaü tesaü evaü hoti,
“ràjà kho pabbajitena. Saüsaññho, siyà nu kho pabbajitassa kamma”nti,
ayaü bhikkhave aññhamo àdãnavo ràjantepurappavesane.

Punacaparaü
bhikkhave ràjà kàle senaü uyyojetvà antaràmaggato nivattàpeti, yesaü taü
amanàpaü tesaü evaü hoti. “Ràjà kho pabbajitena. Saüsaññho, siyà nu kho
pabbajitassa kamma”nti, ayaü bhikkhave navamo àdãnavo
ràjantepurappavesane.

Punacaparaü
bhikkhave ra¤¤o ràjantepuraü hatthisammaddaü assasammaddaü
rathasammaddaü rajaniyàni1 råpasaddagandharasaphoññhabbàni yàni na
pabbajitassa sàråppàni, ayaü bhikkhave dasamo àdãnavo
ràjantepurappavesane. Ime kho bhikkhave dasa àdãnavo
ràjantepurappavesaneti.

8. Atha kho
bhagavà ayasmantaü ànandaü anekapariyàyena vigarahitvà duharatàya
dupposanàya mahicchatàya asantuññhiyà saügaõãkàya kosajjassa avaõõaü
bhàsitvà anekapariyàyena subharatàya supposatàya appicchassa
santuññhassa sallekhassa dhatassa pàsàdikassa apacayassa viriyàrambhassa
vaõõaü bhàsitvà bhikkhunaü tadanucchavikaü tadanulomikaü dhammiü kathaü
katvà bhikkhu àmantesi, tena hi bhikkhave bhikkhunaü sikkhàpadaü
pa¤¤àpessàmi dasa atthavase pañicca: saüghasuññhutàya saüghaphàsutàya,
dummaïkånaü puggalànaü niggahàya, pesalànaü bhikkhunaü phàsuvihàràya,
diññhadhammikànaü àsavànaü saüvaràya, samparàyikànaü àsavànaü
pañighàtàya, appasantànaü pasàdàya pasannànaü bhiyyobhàvàya,
saddhammaññhitiyà, vinayànuggahàya. Eva¤ca pana bhikkhave imaü
sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

“Yo pana
bhikkhu ra¤¤o khattiyassa muddhàvasittassa2anikkhatantaràjake
anãbhatratananake3- pubbe appañisaüvidito indakhãlaü atikkàmeyya
pàcittiya”nti.

9. Yo panàti:
yo yàdiso yàtàyutto yathàjacco yathànàmo yathàgotte yathàsãlo
yathàvihàri yathàgocaro thero và tavo và majjhamo và eso vuccati ‘yo
panà’ti.

Bhikkhåti
bhikkhuko’ti bhikkhu, bhikkhàcàriyaü ajjhapagato’ti bhikkhu,
bhinnapañadharo’ti bhikkhu, sama¤¤àya bhikkhu, pañi¤¤àya bhikkhu, ehi
bhikkhu’ti bhikkhu, tãhi saraõagamanehi upasampanno’ti bhikkhu tatra
yvàyaü bhikkhu samaggena saüghena ¤atticatuttena kammena akuppena
ñhànàrahena upasampanno, ayaü imasmiü atthe adhippeto ‘bhikkhu’ti.

Khattiyo nàma:
ubhato sujàto hoti màtito ca pitito ca saüsuddhagahaõiko yàvasantamà
pitàmahayugà akkhitto anupakkuññho jàtivàdena.

Muddhàvasitto nàma: khattiyàhisekena abhisitto hoti.

1. Rajjanãyàni - machasaü

2. Muddhàhisittassa - syà

3. Aniggatarattake - machasaü

[BJT Page 430] [\x 430/]

Anikkhantaràjaketi: ràjà sayanigharà anikkhatto hoti.

Anãbhataratanaketi: mahesã sayanigharà anikkhattà hoti. Ubho và anikkhattà honti.

Pubbe appañisaüviditoti: pubbe animattito. 1-

Indakhilo nàma: sayanigharassa ummàro vuccati.

Sayanigharaü nàma: yattha katthavi ra¤¤o sayanaü pa¤¤attaü hoti antamaso sànipàkàraparikkhittampi.

Indikhilaü atikkàmeyyàti: pañhamaü pàdaü ummàraü atikkàmeti àpatti dukkañassa. Dutiyaü pàdaü atikkàmeti àpatti pàcittiyassa.

Appañisaüvidite
appañisaüviditasa¤¤i indakhilaü atikkàmeti àpatti pàcittiyassa
appañisaüvidite vematiko indikhilaü atikkameti àpatti pàcittiyassa.
Appañisaüvidite pañisaüviditasa¤¤i indakhãlaü atikkàmeti àpatti
pàcittiyassa.

Pañisaüvidite
appañisaüviditasa¤¤i àpatti dukkañassa. Pañisaüvidite vematiko àpatti
dukkañassa. Pañisaüvidite pañisaüviditasa¤¤i anàpatti.

[PTS Page 161]
[\q 161/] anàpatti pañisaüvidite na khattiyo hoti, na khattiyàhisekena
abhisinto hoti, ràjà và2- sayanigharà nikkhatto hotimahesi và2-
sayanigharà nikkhattà hoti. Ubho và nikkhattà ca honti, na sayanighare
ummattakassa àdikammikassàti.

Ràjantepurisikkhàpadaü pañhamaü. 3-

1. Anàmattotvà - machasaü

2. Vàti padaü - machasaü natthi

3. Anetapura sikkhàpadaü - machasaü

. 6[BJT Page 432] [\x 432/]

6. 9. 2

Ratanasikkhàpadaü

1. Tena
samayena buddho bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa
àràme. Tena kho pana samayena a¤¤ataro bhikkhu aciravatiyà nadiyà
nahàyati. A¤¤ataropi bràhmaõo pa¤casatànaü thavikaü thale nikkhipitvà
aciravatiyà nadiyà nahàyitvà1- vissaritvà agamàsi. Atha kho so bhikkhu
tassàyaü bràhmaõassa thavikà mà idha nassãti aggahesi. Atha kho so
bràhmaõo saritvà turitaturito2àdhàvitvà taü bhikkhuü etadavoca: api me
bhe thavikaü passeyyàsãti. Handa bràhmaõàti adàsi. Atha kho tassa
bràhmaõassa etadahosi. Kena nu kho ahaü upàyena imassa bhikkhuno
puõõapannaü na dadeyyanti. Na me bho pa¤casatàni sahassaü meti
palibuddhãtvà mu¤ci.

2. Atha kho so
bhikkhu àràmaü gantvà bhikkhunaü etamatthaü àrocesi. Ye te bhikkhu
appicchà santuññhà lajjino kukkuccakà sikkhàkàmà, te ujjhàyanti khiyanti
vipàcenti; “kathaü hi nàma bhikkhu rattaü uggahessati”ti - pe - saccaü
kira tvaü bhikkhu rattaü uggahesãti. Saccaü bhagavà vigarahi buddho
bhagavà ananucchaviyaü moghapurisa, ananulomikaü appatiråpaü assàmaõakaü
akappiyaü akaraõiyaü kathaü hi nàma tvaü moghapurisa rattaü
uggahessasi. Netaü moghapurisa appasannànaü và pasàdàya pasannànaü và
bhiyyobhàvàya athakhvetaü moghapurisa, appasannànaü ceva appasàdàya
pasannànaü ca ekaccànaü a¤¤athattàyàti. Atha kho taü bhagavà bhikkhuü
anekapariyàyena vigarahitvà duharatàya dupposanàya mahicchatàya
asantuññhiyà saügaõãkàya kosajjassa avaõõaü bhàsitvà anekapariyàyena
subharatàya supposatàya appicchassa santuññhassa sallekhassa dhatassa
pàsàdikassa apacayassa viriyàrambhassa vaõõaü bhàsitvà bhikkhunaü
tadanucchavikaü tadanulomikaü dhammiü kathaü katvà bhikkhu àmantesi,
tena hi bhikkhave bhikkhunaü sikkhàpadaü pa¤¤àpessàmi dasa atthavase
pañicca: saüghasuññhutàya saüghaphàsutàya, dummaïkånaü puggalànaü
niggahàya pesalànaü bhikkhunaü pha suvihàràya, diññhadhammikànaü
àsavànaü saüvaràya, samparàyikànaü àsavànaü pañighàtàya, appasantànaü
pasàdàya pasannànaü bhiyyobhàvàya saddhammaññhitiyà vinayànuggahàya.
Eva¤ca pana bhikkhave imaü sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

“Yo pana bhikkhu ratanaü và ratanasammataü và uggaõheyya và uggaõahàpeyya và pàcittiya”nti.

Eva¤cidaü bhagavatà bhikkhunaü sikkhàpadaü pa¤¤attaü hoti.

3. Tena kho
pana samayena sàvatthiyaü ussavo hoti, manussà alaükatapañiyantà uyyànaü
gacchanti. Visàkhàpi migàramàtà alaükatapañiyantà uyyànaü gamissàmiti
[PTS Page 162] [\q 162/] gàmato nikkhamitvà “kyàhaü karissàmi uyyànaü
gantvà’yannunàhaü bhagavantaü payirupàseyya”nti. âbharaõaü omu¤citvà
uttaràsaügena bhaõóikaü khandhitvà dàsiyà adàsi, “handa je imaü
bhaõóikaü gaõhàhã”ti. Atha kho visàkhà migàramàtà yena bhagavà
tenupasaükami, upasaükamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi.
Ekamantaü nisinnaü kho visàkhaü migàramàtaraü bhagavà dhammiyà kathàya
sandassesi, samàdapesi. Samuttejesi sampahaüsesi. Atha kho visàkhà
migàramàtà bhagavatà dhammiyà kathàya sandassità samàdapità samuttejità
sampapahaüsità uññhàyàsanà bhagavantaü abhivàdetvà padakkhiõaü katvà
pakkàmi. Atha kho sà dàsã taü bhaõóikaü vissaritvà agamàsi. Bhikkhu
passitvà bhagavato etamatthaü àrocesuü. Tena hi bhikkhave uggahetvà
nikkhipathàti.

1. Nahàyanto - machasaü

2. Turito - machasaü

[BJT Page 434] [\x 434/]

4. Atha kho
bhagavà etasmiü pakaraõe dhammiü kathaü katvà bhikkhu àmantesi.
Anujànàmi bhikkhave ratanaü và ratanasammataü và ajjhàràme và
ajjhàvasathe và, uggahetvà và uggahàpetvà và nikkhipituü yassa
bhavissati so harissatãti. Eva¤ca pana bhikkhave imaü sikkhàpadaü
uddiseyyàtha:

Yo pana bhikkhu ratanaü và ratanasammataü và a¤¤atra ajjhàràmà và ajjhàvasathà và uggaõheyya và uggaõhàpeyya và pàcittiyanti.

Khàpadaü pa¤¤attaü hoti.

5. Tena kho
pana samayena kàsisu janapadesu anàthapiõóikassa gahapatissa
kammantagàmo hoti, tena ca gahapatinà antevàsi àõatto hoti, sace
bhadantà àgacchanti bhattaü kareyyàsãti tena kho pana samayena sambahulà
bhikkhu kàsãsu janapadesu càrikaü ramànà yena anàthapiõóikassa
gahapatissa kammantagàmo tenupasaükamiüsu. Addasà kho so puriso te
bhikkhu duratoca àgacchante, disvàna yena te bhikkhu tenupasaükami,
upasaükamitvà te bhikkhu abhivàdetvà etadavoca. Adhivàsentu bhante ayyà
svàtanàya gahapatino bhantanti. Adhivàsesuü kho te bhikkhu tuõhãbhàvena.
Atha kho so puriso tassà rattiyà accayena paõitaü khàdanãyaü bhojanãyaü
pañiyàdàpetvà kàlaü àrocàpetvà aïgulimuddikaü omu¤avitvà te bhikkhu
bhantena parivisitvà ayyà bhu¤ajitvà gacchantu, ahampi kammantaü
gamissàmãti aïgulimuddikaü vissaritvà agamàsi. Bhikkhu [PTS Page 163]
[\q 163/] passitvà sace mayaü gamissàma nassissatàyaü aïgulimuddikàti
tattheva acchiüsu. Atha kho so puriso kammantà àgacchanto te bhikkhu
passitvà etadavoca: “kissa bhate ayyà idheva acchanti”ti. Atha kho te
bhikkhu tassa purisassa etamatthaü àrocetvà sàvatthãyaü gantvà
bhikkhunaü etamatthaü àrocesuü. Bhikkhu bhagavato etamatthaü àrocesuü.

6. Atha kho
bhagavà etasmiü nidàne etasmiü pakaraõe dhammiü kathaü katvà bhikkhu
àmantesi. Anujànàmi bhikkhave ratanaü và ratanasammataü và ajjhàràme và
ajjhàvasathe và, uggahetvà và uggahàpetvà và nikkhipituü yassa
bhavissati so harissatãti. Eva¤ca pana bhikkhave imaü sikkhàpadaü
uddiseyyàtha:

Yo pana
bhikkhu ratanaü và ratanasammataü và a¤¤atra ajjhàràmà và ajjhàvasathà
và uggaõheyya và uggaõhàpeyya và pàcittiyaü, ratanaü và pana bhikkhunà
ratanasammataü và ajjhàràme và ajjhàvasathe và uggahetvà và
uggahàpetvà1- và nikkhipitabbaü, yassa bhavissati so harissatãti. Ayaü
tattha sivãciti.

1. Uggaõhàpetvà - sãmu.

. 6

[BJT Page 436] [\x 436/]

7. Yo panàti:
yo yàdiso yàtàyutto yathàjacco yathànàmo yathàgotte yathàsãlo
yathàvihàri yathàgocaro thero và tavo và majjhamo và eso vuccati ‘yo
panà’ti.

Bhikkhåti
bhikkhuko’ti bhikkhu, bhikkhàcàriyaü ajjhapagato’ti bhikkhu,
bhinnapañadharo’ti bhikkhu, sama¤¤àya bhikkhu, pañi¤¤àya bhikkhu, ehi
bhikkhu’ti bhikkhu, tãhi saraõagamanehi upasampanno’ti bhikkhu tatra
yvàyaü bhikkhu samaggena saüghena ¤atticatuttena kammena akuppena
ñhànàrahena upasampanno, ayaü imasmiü atthe adhippeto ‘bhikkhu’ti.

Ratanaü nàma: muttà maõi vephariyo saükho silà pavàëaü rajataü jàtaråpaü lohitaïko masàragallaü.

Ratanasammataü nàma: yaü manussànaü upabhogaparibhogaü etaü ratanasammataü nàma.

A¤¤atra ajjhàràmà và ajjhàvasathà vàti: ñhapetvà ajjhàràmaü ajjhàvasathaü.

Ajjhàràmo nàma: parikkhittassa àràmassa anto àràmo. Aparikkhattassa upacàro

Ajjhàvasato nàma: parikkhittassa àvasathassa anto àvasatho. Aparikkhattassa upacàro

Uggaõheyyàti: sayaü gaõhàti, àpatti pàcittiyassa.

Uggaõhàpeyyàti: a¤¤aü gaõhàpeti, àpatti pàcittiyassa.

8.Gaõhàpeti,khunaü
ratanasammataü và ajjhàràme và ajjhàvasathe và uggahetvà và uggahàpetvà
và nikkhipitabbanti, råpena và nimittena và sa¤¤àõaü katvà nikkhipitvà
àcikkhitabbaü yassa bhaõóaü naññhaü so àgacchatuti. Sace råpena và
nimittena và sampàdeti dàtabbaü. No ce sampàdeti vicinàhi àvusoti
vattabbo. Tamhà àvàsà pakkamantena ye tattha honti bhikkhu patiråpà
tesaü bhatthe [PTS Page 164] [\q 164/] nikkhipitvà pakkamitabbaü. No ce
honti bhikkhu papatiråpà, ye tattha honti gahapatikà patiråpà tesaü
hatthe nikkhipitvà pakkamitabbaü, ayaü tattha sàmiciti ayaü tattha
anudhammàtà.

Ayaü tattha sàmiciti ayaü tattha anudhammatà.

Anàpatti:
ratanaü và ratanasammataü và ajjhàràme và ajjhàvasathe và uggahetvà và
uggahàpetvà và nikkhipati yassa bhavissati so harissatãti.
Ratanasammataü vissàsaü gaõhàti, tàvakàlikaü gaõhàti, paüsukulasa¤¤issa,
ummattakassa àdikammikassàti.

Ratanasikkhàpadaü dutiyaü.

[BJT Page 438] [\x 438/]

6. 9. 3

Vikàle gàmappavesanasikkhàpadaü

1. Tena
samayena buddho bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa
àràme. Tena kho pana samayena chabbaggà bhikkhu vikàle gàmaü pavisitvà
sahàyaü nisãditvà anekavihitaü tiracchànakathaü kathenti, seyyathãdaü?
Ràjakathaü corakathaü mahàmattakathaü senàkathaü bhayakhathaü
yuddhakathaü antakathaü pànakathaü vatthakathaü sayanakathaü màlàkathaü
gandhakathaü ¤àtikathaü yànakathaü gàmakathaü nigamakathaü nagarakathaü
janapadakathaü itthikathaü purisakathaü surakathaü1- visikhàkathaü
kumbhaññhànakathaü pubbapetakathaü nànatthakathaü lokakkhàyikaü
samuddakkhàyikaü itibhavàbavakathaü iti và. Manussà ujjhàyanti khiyantã
vipàcenti, “kathahi nàma samaõà sakyaputtiyà vikàle gàmaü pavisitvà
sabhàyaü nisãditvà anekavihitaü tiracchànakathaü kathenti, seyyathãdaü
ràjakathaü corakathaü mahàmattakathaü senàkathaü bhayakhathaü
yuddhakathaü antakathaü pànakathaü vatthakathaü sayanakathaü màlàkathaü
gandhakathaü ¤àtikathaü yànakathaü gàmakathaü nigamakathaü nagarakathaü
janapadakathaü itthikathaü purisakathaü surakathaü visikhàkathaü
kumbhaññhànakathaü pubbapetakathaü nànatthakathaü lokakkhàyikaü
samuddakkhàyikaü itibhavàbhavakathaü iti và. Seyyathàpi gihi
kàmabhoginoti.

2. Assosuü kho
bhikkhu tesaü manussànaü ujjhàyantànaü khãyantànaü vipàcentànaü. Ye te
bhikkhu appicchà santuññhà lajjino kukkuccakà sikkhàkàmà, te ujjhàyanti
khiyanti

Vipàcenti;
“kathaü hi nàma chabbaggiyà bhikkhu vikàle gàmaü pavisitvà sabhàyaü
nisãditvà anekavihitaü tiracchànakathaü kathessanti, seyyathãdaü
ràjakathaü corakathaü mahàmattakathaü senàkathaü bhayakhathaü
yuddhakathaü antakathaü pànakathaü vatthakathaü sayanakathaü màlàkathaü
gandhakathaü ¤àtikathaü yànakathaü gàmakathaü nigamakathaü nagarakathaü
janapadakathaü itthikathaü purisakathaü surakathaü1visikhàkathaü
kumbhaññhànakathaü pubbapetakathaü nànatthakathaü lokakkhàyikaü
samuddakkhàyikaü itibhavàbhavakathaü itivàti. - Pe - saccaü kira tumhe
bhikkhave vikàle gàmaü pavisitvà sabhàyaü nisãditvà anekavihitaü
tiracchànakathaü kathenti, seyyathãdaü ràjakathaü corakathaü
mahàmattakathaü senàkathaü bhayakhathaü yuddhakathaü antakathaü
pànakathaü vatthakathaü sayanakathaü màlàkathaü gandhakathaü ¤àtikathaü
yànakathaü gàmakathaü nigamakathaü nagarakathaü janapadakathaü
itthikathaü purisakathaü surakathaü visikhàkathaü kumbhaññhànakathaü
pubbapetakathaü nànatthakathaü lokakkhàyikaü samuddakkhàyikaü
itibhavàbhavakathaü iti vàti. Saccaü bhagavà vigarahi buddho bhagavà
ananucchaviyaü moghapurisa, ananulomikaü appatiråpaü assàmaõakaü
akappiyaü akaraõiyaü kathaü hi nàma tumhe moghapurisà vikàle gàmaü
pavisitvà sabhàyaü nisãditvà anekavihitaü tiracchànakathaü kathenti,
seyyathãdaü ràjakathaü corakathaü mahàmattakathaü senàkathaü
bhayakhathaü yuddhakathaü antakathaü pànakathaü vatthakathaü
sayanakathaü màlàkathaü gandhakathaü ¤àtikathaü yànakathaü gàmakathaü
nigamakathaü nagarakathaü janapadakathaü itthikathaü purisakathaü
surakathaü visikhàkathaü kumbhaññhànakathaü pubbapetakathaü
nànatthakathaü lokakkhàyikaü samuddakkhàyikaü itibhavàbhavakathaü iti
và. Netaü moghapurisa appasannànaü và pasàdàya pasannànaü và
bhiyyobhàvàya athakhvetaü moghapurisa, appasannànaü ceva appasàdàya
pasannànaü ca ekaccànaü a¤¤athattàyàti. Atha kho taü bhagavà bhikkhuü
anekapariyàyena vigarahitvàduharatàya dupposanàya mahicchatàya
asantuññhiyà saügaõãkàya kosajjassa avaõõaü bhàsitvà anekapariyàyena
subharatàya supposatàya appicchassa santuññhassa sallekhassa dhatassa
pàsàdikassa apacayassa viriyàrambhassa vaõõaü bhàsitvà bhikkhunaü
tadanucchavikaü tadanulomikaü dhammiü kathaü katvà bhikkhu àmantesi,
tena hi bhikkhave bhikkhunaü sikkhàpadaü pa¤¤àpessàmi dasa atthavase
pañicca: saüghasuññhutàya saüghaphàsutàya, dummaïkånaü puggalànaü
niggahàya pesalànaü bhikkhunaü
pha suvihàràya, diññhadhammikànaü àsavànaü saüvaràya, samparàyikànaü
àsavànaü pañighàtàya, appasantànaü pasàdàya pasannànaü bhiyyobhàvàya
saddhammaññhitiyà vinayànuggahàya. Eva¤ca pana bhikkhave imaü
sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

[PTS Page 165] [\q 165/] “yo pana bhikkhu vikàge gàmaü paviseyya pàcittiyanti.

Eva¤cidaü bhagavatà bhikkhunaü sikkhàpadaü pa¤¤attaü hoti.

1. Suràkathaü - sãmu1 sãmu11

[BJT Page 440] [\x 440/]

3. Tena kho
pana samayena sambahulà bhikkhu kosalesu janapadesu sàvatthiyaü
gacchantà sàyaü a¤¤ataraü gàmaü upagacchiüsu manussà te bhikkhu passitvà
etadavocuü: “pavisatha bhante”ti. Atha kho te bhikkhu bhagavatà
pañikkhittaü vikàle gàmaü pavisitunti kukkuccàyanto na pàvisi. Corà te
bhikkhu acchindiüsu. Atha kho teta bhikkhu sàvatthiyaü gantvà bhikkhunaü
etamatthaü àrocasuü bhikkhu bhagavato etamattaü àrocesuü atha kho
bhagavà etasmiü nidàne etasmiü pakaraõe dhammiü kathaü katvà bhikkhu
àmantesi. “Anujànàmi bhikkhave àvucchà vikàle gàmaü pavisituü “eva¤ca
pana bhikkhave imaü sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

Yo pana bhikkhu anàpucchà vikàle gàmaü paviseyya pàcittiyanti.

Eva¤cidaü bhagavatà bhikkhunaü sikkhàpadaü pa¤¤attaü hoti.

4. Tena kho
pana samayena a¤¤ataro bhikkhu kosalesu janapadesu sàvatthiyaü gacchantà
sàyaü a¤¤ataraü gàmaü upaga¤achi manussà taü bhikkhuü passitvà
etadavocuü: “pavisatha bhante”ti. Atha kho so bhikkhu bhagavatà
pañikkhittaü anàpucchà vikàle gàmaü pavisitunti kukkuccàyanto na pàvisi.
Corà taü bhikkhu acchindiüsu. Atha kho te bhikkhu sàvatthiyaü gantvà
bhikkhunaü etamatthaü àrocasuü bhikkhu bhagavato etamattaü àrocesuü atha
kho bhagavà etasmiü nidàne etasmiü pakaraõe dhammiü kathaü katvà
bhikkhu àmantesi. “Anujànàmi bhikkhave santaü bhikkhuü àvucchà vikàle
gàmaü pavisituü” eva¤ca pana bhikkhave imaü sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

Yo pana bhikkhu sattaü bhikkhuü anàpucchà vikàle gàmaü paviseyya pàcittiyanti.

Eva¤cidaü bhagavatà bhikkhunaü sikkhàpadaü pa¤¤attaü hoti.

4. [PTS Page
166] [\q 166/] tena kho pana samayena a¤¤ataro bhikkhu ahinà daññho
hoti. A¤¤ataro bhikkhu aggiü àharissàmiti gàmaü gaccati. Atha kho so
bhikkhu bhagavatà pañikkhittaü pantaü bhikkhuü anàpucchà vikàle gàmaü
pavisitunti kukkuccàyanto na pàvisi. Bhagavato etamatthaü àrocasuü atha
kho bhagavà etasmiü nidàne etasmiü pakaraõe dhammiü kathaü katvà bhikkhu
àmantesi. “Anujànàmi bhikkhave tathàråpaü accàyike karaõãye santaü
bhikkhuü anàvucchà vikàle gàmaü pavisituü” eva¤ca pana bhikkhave imaü
sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

Yo pana bhikkhu sattaü bhikkhuü anàpucchà vikàle gàmaü paviseyya a¤¤atra tathàråpà accàyikà karaõiyà pàcittiyanti.

[BJT Page 442] [\x 442/]

6. Yo panàti:
yo yàdiso yàtàyutto yathàjacco yathànàmo yathàgotte yathàsãlo
yathàvihàri yathàgocaro thero và tavo và majjhamo và eso vuccati ‘yo
panà’ti.

Bhikkhåti
bhikkhuko’ti bhikkhu, bhikkhàcàriyaü ajjhapagato’ti bhikkhu,
bhinnapañadharo’ti bhikkhu, sama¤¤àya bhikkhu, pañi¤¤àya bhikkhu, ehi
bhikkhu’ti bhikkhu, tãhi saraõagamanehi upasampanno’ti bhikkhu tatra
yvàyaü bhikkhu samaggena saüghena ¤atticatuttena kammena akuppena
ñhànàrahena upasampanno, ayaü imasmiü atthe adhippeto ‘bhikkhu’ti.

Santo nàma bhikkhu: sakkà hoti àpucchà pavisituü

Asanto nàma bhikkhu: na sakkà hoti àpuccà pavisituü

Vikàlo nàma majjhantike vãtivatte yàva araõuggamanà.

Gàmaü
paviseyyàti: parikkhittassa gàmassa parikkhepaü atikkamantassa àpatti
pàcittiyassa. Aparikkhittassa gàmassa upacàraü okkamantassa àpatti
pàcittiyassa.

A¤¤atra tathàråpà accàyikà karaõãyàti: ñhapetvà tathàråpaü accàyikaü karaõãyaü

Vikàle
vikàlasa¤¤i santaü bhikkhuü anàpucchà gàmaü pavisati a¤¤atra tathàråpà
accàyikà karaõãyà àpatti pàcittiyassa. Vikàle vematiko santaü bhikkhuü
anàpucchà gàmaü pavisati a¤¤atra tathàråpà accàyikà karaõiyà àpatti
pàcittiyassa. Vikàle kàlasa¤¤i santaü bhikkhu ü anàpucchà gàmaü pavisati
a¤¤atra tathàråpà accàyikà karaõãyà àpatti pàcittiyassa.

Kàle vikàlasa¤¤i àpatti dukkañassa. Kàle vematiko àpatti dukkañassa. Kàle kàlasa¤¤i anàpatti.

Anàpatti:
tathàråpe accàyike karaõiye santaü bhikkhuü àpucchà pavisati, asantaü
bhikkhuü anàpucchà pavisati, antaràràmaü gacchati, bhikkhunupassayaü
gacchati, titthiyaseyyaü gacchati, pañikkamanaü gacchati, gàmena maggo
hoti, àpadàsu, ummattakassa, àdikammikassàti.

Vikàlegàmapapavesanasikkhàpadaü tatiyaü1-

1. Vikàla - machasaü

[BJT Page 444] [\x 444/]

. 66. 9. 4

[PTS Page 167] [\q 167/] sucigharasikkhàpadaü

1. Tena
samayena buddho bhagavà sakkesu viharati kapilavatthusmiü nigrodhàràme.
Tena kho pana samayena a¤¤atarena dantakàrena bhikkhu pavàrità honti.
Yesaü ayànaü sucigharena attho ahaü suvigharenàti, tena kho pana
samayena bhikkhu bahu sucighare vi¤¤àpenti. Yesaü khuddakà sucigharà te
mahante sucighare vi¤¤àpetti, yesaü mahantà sucigharà te khuddake
sucighare vi¤¤àpenti, atha kho so dantakàro bhikkhunaü bahu sucighare
karonto na sakkoti a¤¤aü vikkàyikaü bhaõóaü kàtuü, antanàpi na yàpeti,
puttadàràpissa1kilamanti. Manussà ujjhàyanti khiyanti vipàcenti, “kathaü
hi nàma samaõà sakyaputtiyà na mattaü jànitvà bahu sucighare
vi¤¤àpessanti. Ayaü imesaü bahu sucighare karonto na sakkoti a¤¤aü
vikkàyikaü bhaõóaü kàtuü attanàpi na yàpeti suttadàràpissa kilamantãti.

2. Assosuü kho
bhikkhu tesaü manussànaü ujjhàyantànaü khãyantànaü vipàcentànaü ye te
bhikkhu appicchà santuññhà lajjino kukkuccakà sikkhàkàmà, te ujjhàyanti
khiyanti vipàcenti; “kathaü hi nàma bhikkhu na mattaü jànitvà bahu
sucighare vi¤¤àpessanti”ti - pe - saccaü kira bhikkhave bhikkhu na
mattaü jàtitvà bahu sucighare vi¤¤àpentãti. Saccaü bhagavà vigarahi
buddho bhagavà ananucchaviyaü moghapurisa, ananulomikaü appatiråpaü
assàmaõakaü akappiyaü akaraõiyaü kathaü hi nàma te bhikkhave moghapurisà
na mattaü jànitvà bahu sucighare vi¤¤àpessati, netaü moghapurisa
appasannànaü và pasàdàya pasannànaü và bhiyyobhàvàya athakhvetaü
moghapurisa, appasannànaü ceva appasàdàya pasannànaüca ekaccànaü
a¤¤athattàyàti. Atha kho taü bhagavà bhikkhuü anekapariyàyena
vigarahitvà duharatàya dupposanàya mahicchatàya asantuññhiyà saügaõãkàya
kosajjassa avaõõaü bhàsitvà anekapariyàyena subharatàya supposatàya
appicchassa santuññhassa sallekhassa dhatassa pàsàdikassa apacayassa
viriyàrambhassa vaõõaü bhàsitvà bhikkhunaü tadanucchavikaü tadanulomikaü
dhammiü kathaü katvà bhikkhu àmantesi, tena hi bhikkhave bhikkhunaü
sikkhàpadaü pa¤¤àpessàmi dasa atthavase pañicca: saüghasuññhutàya
saüghaphàsutàya, dummaïkånaü puggalànaü niggahàya pesalànaü bhikkhunaü
pha suvihàràya, diññhadhammikànaü àsavànaü saüvaràya, samparàyikànaü
àsavànaü pañighàtàya, appasantànaü pasàdàya pasannànaü bhiyyobhàvàya
saddhammaññhitiyà vinayànuggahàya. Eva¤ca pana bhikkhave imaü
sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

“Yo pana bhikkhu aññhamayaü và dantamayaü và visànamayaü và sucigharaü kàràpeyya bhedanakaü pàcittiyanti.

3. Yo panàti:
yo yàdiso yàtàyutto yathàjacco yathànàmo yathàgotte yathàsãlo
yathàvihàri yathàgocaro thero và tavo và majjhamo và eso vuccati ‘yo
panà’ti.

Bhikkhåti
bhikkhuko’ti bhikkhu, bhikkhàcàriyaü ajjhapagato’ti bhikkhu,
bhinnapañadharo’ti bhikkhu, sama¤¤àya bhikkhu, pañi¤¤àya bhikkhu, ehi
bhikkhu’ti bhikkhu, tãhi saraõagamanehi upasampanno’ti bhikkhu tatra
yvàyaü bhikkhu samaggena saüghena ¤atticatuttena kammena akuppena
ñhànàrahena upasampanno, ayaü imasmiü atthe adhippeto ‘bhikkhu’ti.

. 6

Aññhi nàma: yaü ki¤ci aññhi

Danetà nàma: hatthidanto vuccati

Visàõaü nàma: yaü ki¤ci visàõaü

Kàrapeyyàti: karoti và kàràpayati và payoge dukkañaü pañilàbhena bhinditvà pàcittiyaü desetabbaü

1. Puttadàropissa kilamati - sã, machasaü

[BJT Page 446] [\x 446/]

Antanà
vippakataü attanà pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Antanà vippakataü
parehi pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Parehi vippakataü attanà
pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. [PTS Page 168] [\q 168/] parehi
vippakataü parehi pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa.

A¤¤assatthàya karoti và kàràpeti và àpatti dukkañassa. A¤¤ena kataü pañilabhitvà paribhu¤jati àpatti dukkañassa.

Anàpatti gaõñhikàya1- araõike, vãñhe2, a¤janiyà, a¤janisalàkàya, vàsijañe, udakapu¤janiyà, ummattakassa, àdikammikassàti.

Sucigharasikkhàpadaü catutthaü.

6. 9. 5

Ma¤casikkhàpadaü

1. Tena
samayena buddho bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa
àràme. Tena kho pana samayena àyasmà upanando sakyaputto ucce ma¤ce
sayati. Atha kho bhagavà sambahulehi bhikkhuhi saddhiü senàsanacàrikaü
àbhiõóanto yenàyasmato upanandassa sakyaputtssa vihàro tenupasaükami.
Addasà kho àyasmà upanando sakyaputto bhagavantaü duratova àgacchantaü,
disvàna bhaghavantaü etadavoca: àgacchatu me bhante sayanaü passatuti.
Atha kho bhagavà tato va pañinivattitvà bhikkhu àmattesi, àsayato
bhikkhave moghapurisà veditabboti, atha kho bhagavà àyasmantaü upanandaü
sakyaputtaü anekapariyàyena vigarahitvà duharatàya dupposanàya
mahicchatàya asantuññhiyà saügaõãkàya kosajjassa avaõõaü bhàsitvà
anekapariyàyena subharatàya supposatàya appicchassa santuññhassa
sallekhassa dhatassa pàsàdikassa apacayassa viriyàrambhassa vaõõaü
bhàsitvà bhikkhunaü tadanucchavikaü tadanulomikaü dhammiü kathaü katvà
bhikkhu àmantesi, tena hi bhikkhave bhikkhunaü sikkhàpadaü pa¤¤àpessàmi
dasa atthavase pañicca: saüghasuññhutàya saüghaphàsutàya, dummaïkånaü
puggalànaü niggahàya pesalànaü bhikkhunaü phàsuvihàràya,
diññhadhammikànaü àsavànaü saüvaràya, samparàyikànaü àsavànaü
pañighàtàya, appasantànaü pasàdàya pasannànaü bhiyyobhàvàya
saddhammaññhitiyà vinayànuggahàya. Eva¤ca pana bhikkhave imaü
sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

Navaü pana
bhikkhunà ma¤caü và pãñhaü và karayamànena aññhaïgulapàdakaü kàretabbaü
sugataïgulena a¤¤atra heññhimàya añanàya. Taü atikkàmayato chedanakaü
pàcittiyanti.

1. Gaõóikàya - syà

2. Vidhe - machasaü, vañhe, syà

[BJT Page 448] [\x 448/]

. 02. Navaü nàma: karaõaü upàdàya vuccati.

Va¤evà nàma: cattàro ma¤cà masàrako khundikàbaddho kuëirapàdako àbhaccapàdako

Pãñhaü nàma: cattàri pãñhàni masàrakaü khundikàbaddhaü kuëãrapàdakaü àbhaccapàdakaü

Kàrayamànenàti: karotto và kàràpento và.

Aññhaïgulapàdakaü
kàretabbaü sugataïgulena a¤¤akra [PTS Page 169] [\q 169/] heññhimàya
añaniyàti ñhapetvà heññhimaü añaniü. Taü atikkàmetvà karoti và kàràpeti
và, payoge dukkañaü. Pañilàbhena chinditvà pàcittiyaü desetabbaü

Antanà
vippakataü attanà pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Antanà vippakataü
parehi pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Parehi vippakataü attanà
pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Parehi vippakataü parehi pariyosàpeti
àpatti pàcittiyassa.

A¤¤assatthàya karoti và kàràpeti và àpatti dukkañassa. A¤¤ena kataü pañilabhitvà paribhu¤jati àpatti dukkañassa.

Anàpatti:
pamàõikaü karoti, ånakaü karoti, a¤¤ena kataü pamàõàtikkantaü
pañilabhitvà chinditvà paribhu¤jãti, ummattakassa, àdikammikassàti. .

Ma¤casikkhàpadaü pa¤camaü.

. 0

6. 9. 6

Tulonaddhasikkhàpadaü

1. Tena
samayena buddho bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa
àràme. Tena kho pana samayena chabbaggiyà bhikkhu ma¤campi piñhampi
tulonaddhaü kàràpenti. Manussà vihàracàrikaü àbhiõóannaü passitvà
ujjhàyanti khãyanti vipàcenti “kathaü hi nàma samaõà sakyaputtiya
ma¤campi pãñhampi tulonaddhaü kàràpessanti, seyyathàpi gihi
kàmabhoginoti.

1. Ma¤capãñhasikkhàpadaü - machasaü

[BJT Page 450] [\x 450/]

2. Assosuü kho
bhikkhu tesaü manussànaü ujjhàyantànaü khãyantànaü vipàcentànaü, ye te
bhikkhu appicchà santuññhà lajjino kukkuccakà sikkhàkàmà, te ujjhàyanti
khiyanti vipàcenti; “kathaü hi nàma chabbaggiyà bhikkhu ma¤cimpi
piñhampi tulonaddhaü kàràpessantiti - pe - saccaü kira tumhe bhikkhave
ma¤campi tulonaddhaü karàpethàti. Saccaü bhagavà vigarahi buddho bhagavà
ananucchaviyaü moghapurisa, ananulomikaü appatiråpaü assàmaõakaü
akappiyaü akaraõiyaü kathaü hi nàma tumhe moghapurisa ma¤cimpi pãñhampi
tulonaddhaü kàràpessatha, netaü moghapurisa appasannànaü và pasàdàya
pasannànaü và bhiyyobhàvàya athakhvetaü moghapurisa, appasannànaü ceva
appasàdàya pasannànaü ca ekaccànaü a¤¤athattàyàti. Atha kho taü bhagavà
bhikkhuü anekapariyàyena vigarahitvà duharatàya dupposanàya mahicchatàya
asantuññhiyà saügaõãkàya kosajjassa avaõõaü bhàsitvà anekapariyàyena
subharatàya supposatàya appicchassa santuññhassa sallekhassa dhatassa
pàsàdikassa apacayassa viriyàrambhassa vaõõaü bhàsitvà bhikkhunaü
tadanucchavikaü tadanulomikaü dhammiü kathaü katvà bhikkhu àmantesi,
tena hi bhikkhave bhikkhunaü sikkhàpadaü pa¤¤àpessàmi dasa atthavase
pañicca: saüghasuññhutàya saüghaphàsutàya, dummaïkånaü puggalànaü
niggahàya pesalànaü bhikkhunaü pha suvihàràya, diññhadhammikànaü
àsavànaü saüvaràya, samparàyikànaü àsavànaü pañighàtàya, appasantànaü
pasàdàya pasannànaü bhiyyobhàvàya saddhammaññhitiyà vinayànuggahàya.
Eva¤ca pana bhikkhave imaü sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

“Yo pana bhikkhu ma¤caü và tulonaddhaü và kàràpeyya uddalanakaü pàcittiyanti.

3. Yo panàti:
yo yàdiso yàtàyutto yathàjacco yathànàmo yathàgotte yathàsãlo
yathàvihàri yathàgocaro thero và tavo và majjhamo và eso vuccati ‘yo
panà’ti.

Bhikkhåti
bhikkhuko’ti bhikkhu, bhikkhàcàriyaü ajjhapagato’ti bhikkhu,
bhinnapañadharo’ti bhikkhu, sama¤¤àya bhikkhu, pañi¤¤àya bhikkhu, ehi
bhikkhu’ti bhikkhu, tãhi saraõagamanehi upasampanno’ti bhikkhu tatra
yvàyaü bhikkhu samaggena saüghena ¤atticatuttena kammena akuppena
ñhànàrahena upasampanno, ayaü imasmiü atthe adhippeto ‘bhikkhu’ti.

Ma¤evà nàma: cattàro ma¤cà masàrako khundikàbaddho kuëirapàdako àbhaccapàdako

Pãñhaü nàma: cattàri pãñhàni masàrakaü khundikàbaddhaü kuëãrapàdakaü àbhaccapàdakaü

[PTS Page 170] [\q 170/]

Tulaü nàma:
tiõitulàni rukkhatulaü latàtulaü poñakãtulaü kàràpeyyàti karoti và
kàràpeti và payoge dukkañaü. Pañilàbhena uddàletvà pàcittiyaü
desetabbaü.

Antanà
vippakataü attanà pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Antanà vippakataü
parehi pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Parehi vippakataü attanà
pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Parehi vippakataü parehi pariyosàpeti
àpatti pàcittiyassa.

A¤¤assatthàya karoti và kàràpeti và àpatti dukkañassa. A¤¤ena kataü pañilabhitvà paribhu¤jati àpatti dukkañassa.

Anàpatti:
àyoge kàyabandhane aüsavaññake1- pattatthavikàya parissàvane
bimbohanaü2- karoti, a¤¤ena kataü pañilahitvà paribhu¤jati,
ummattakassa, àdikammikassàti.

Tulonaddhasikkhàpadaü chaññhaü.

1. Aüsakhaddhake - machasaü

2. Khãbbàbhanaü - machasaü

[BJT Page 452] [\x 452/]

. 76. 9. 7

Nisidanasikkhàpadaü

1. Tena
samayena buddho bhagavà sàvatthãyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa
àràme. Tena kho pana samayena bhagavatà bhikkhunaü nisãdanaü anu¤¤àtaü
hoti. Chabbaggiyà bhikkhu bhagavatà nisidanaü anu¤¤àtanti appamàõikàni
nisidanàni dhàrenti ma¤cassapi pãñhassapi puratopi pacchatopi olambanti.
Ye te bhikkhu appicchà santuññhà lajjino kukkuccakà sikkhàkàmà, te
ujjhàyanti khiyanti vipàcenti; “kathaü hi nàma chabbaggiyà bhikkhu
appamàõikàni nisãdanàni dhàressanti - pe - saccaü kira tumhe bhikkhave
appamàõikàni nisãdanàni dhàrethàti. Saccaü bhagavà vigarahi buddho
bhagavà ananucchaviyaü moghapurisa, ananulomikaü appatiråpaü assàmaõakaü
akappiyaü akaraõiyaü kathaü hi nàma te bhikkhave moghapurisà na mattaü
jànitvà bahu sucighare vi¤¤àpessati, netaü moghapurisa appasannànaü và
pasàdàya pasannànaü và bhiyyobhàvàya athakhvetaü moghapurisa,
appasannànaü ceva appasàdàya pasannànaüca ekaccànaü a¤¤athattàyàti. Atha
kho taü bhagavà bhikkhuü anekapariyàyena vigarahitvà duharatàya
dupposanàya mahicchatàya asantuññhiyà saügaõãkàya kosajjassa avaõõaü
bhàsitvà anekapariyàyena subharatàya supposatàya appicchassa
santuññhassa sallekhassa dhatassa pàsàdikassa apacayassa viriyàrambhassa
vaõõaü bhàsitvà bhikkhunaü tadanucchavikaü tadanulomikaü dhammiü kathaü
katvà bhikkhu àmantesi, tena hi bhikkhave bhikkhunaü sikkhàpadaü
pa¤¤àpessàmi dasa atthavase pañicca: saüghasuññhutàya saüghaphàsutàya,
dummaïkånaü puggalànaü niggahàya pesalànaü bhikkhunaü pha suvihàràya,
diññhadhammikànaü àsavànaü saüvaràya, samparàyikànaü àsavànaü
pañighàtàya, appasantànaü pasàdàya pasannànaü bhiyyobhàvàya
saddhammaññhitiyà vinayànuggahàya. Eva¤ca pana bhikkhave imaü
sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

Nisãdanaü pana
bhikkhunà kàrayamànena pàmàõãkaü kàretabbaü tatãradaü pamàõaü dighaso
dve vidatthiyo sugatavidatthiyà tiriyaü diyaóóhaü. Taü atikkàmayato
chedanakaü pàcittiyanti.

Eva¤cidaü bhagavatà bhikkhunaü sikkhàpadaü pa¤¤attaü hoti.

[PTS Page 171] [\q 171/]

2. Tena kho
pana samayena àyasmà udàyi mahàkàyo hoti. So bhagavato purato nisidanaü
pa¤¤àpetvà samantato sama¤ajamàno nisãdi. 1- Atha kho bhagavà àyasmantaü
udàyiü etadavoca: kissa tvaü udàyi nisidanaü pa¤¤àpetvà samannato
sama¤ajasi seyyathàpi puràõàsikoññhoti. Tathà hi pana bhante bhaghavatà
bhikkhunaü atikhuddakaü nisidanaü anu¤¤àtanti. Atha kho bhagavà etasmiü
nidàne etasmiü pakaraõe dhammiü kathaü katvà bhikkhu àmantesi “anujànàmi
bhikkhave nisidanassa dasaü2- vidatthiü” eva¤ca pana bhikkhave imaü
sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

Nisãdanaü pana
bhikkhunà kàrayamànena pàmàõãkaü kàretabbaü tatãradaü pamàõaü dighaso
dve vidatthiyo sugatavidatthiyà tiriyaü diyaóóhaü. Dasà vidatthi, taü
atikkàmayato chedanakaü pàcittiyanti.

1. Nisidati - machasaü

2. Dasà - sã1 sãmu11

[BJT Page 454] [\x 454/]

3. Nisãdanaü nàma: sadasaü vuccati.

Kàrayamànenàti:
karonto và kàràpento và. Pamàõikaü kàretabbaü. Tatridaü pamàõaü dãghaso
dve vidatthiyo sugatavidatthãyà tiriyaü diyaóóhaü. Dasà vidatthi, taü
atikkàmayato karoti và kàràpeti và payoge dukkañaü. Pañilàbhena
chinditvà pàcittiyaü desetabbaü. Pàcittiyanti.

Antanà
vippakataü attanà pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Antanà vippakataü
parehi pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Parehi vippakataü attanà
pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Parehi vippakataü parehi pariyosàpeti
àpatti pàcittiyassa.

A¤¤assatthàya karoti và kàràpeti và àpatti dukkañassa. A¤¤ena kataü pañilabhitvà paribhu¤jati àpatti dukkañassa.

Anàpatti:
pamàõikaü karoti, ånakaü karoti, a¤¤ena kataü pamàõàtikkannaü
pañilabhitvà chinditvà paribhu¤jati, vitànaü và bhummattharaõaü và
sàõipàkàraü và bhãsiü và bimbhohanaü và karoti, ummattakassa,
àdikammikassàti. .

Nisãdanasikkhàpadaü sattamaü.

. 76. 9. 8

Kaõóupañiccàdisikkhàpadaü

1. Tena
samayena buddho bhagavà sàvatthãyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa
àràme. Tena kho pana samayena bhagavatà bhikkhunaü kaõóupañicchàdi
anu¤¤àtà [PTS Page 172] [\q 172/] hoti. Chabbaggiyà bhikkhu bhagavatà
kaõóupañicchàdi anu¤¤àtàti appamàõiyo kaõóupañicchàdiyo dhàrenti,
puratopi pacchatopi àkaóóhantà àbhiõóanti. Ye te bhikkhu appicchà
santuññhà lajjino kukkuccakà sikkhàkàmà, te ujjhàyanti khiyanti
vipàcenti;

[BJT Page 456] [\x 456/]

“Kathaü hi
nàma chabbaggiyà bhikkhu appamàõiyo kaõóupañicchàdiyo dhàressanti - pe -
saccaü kira tumhe bhikkhave appamàõikàyo kaõóupañicchàdiyo dhàrethàti.
Saccaü bhagavà vigarahi buddho bhagavà ananucchaviyaü moghapurisa,
ananulomikaü appatiråpaü assàmaõakaü akappiyaü akaraõiyaü kathaü hi nàma
tumhe moghapurisà appamàõãkàyo kaõóupañicchàdiyo dhàressatha netaü
moghapurisa appasannànaü và pasàdàya pasannànaü và bhiyyobhàvàya atha
khvetaü moghapurisa, appasannànaü ceva appasàdàya pasannànaüca ekaccànaü
a¤¤athattàyàti. Atha kho taü bhagavà bhikkhuü anekapariyàyena
vigarahitvà duharatàya dupposanàya mahicchatàya asantuññhiyà saügaõãkàya
kosajjassa avaõõaü bhàsitvà anekapariyàyena subharatàya supposatàya
appicchassa santuññhassa sallekhassa dhatassa pàsàdikassa apacayassa
viriyàrambhassa vaõõaü bhàsitvà bhikkhunaü tadanucchavikaü tadanulomikaü
dhammiü kathaü katvà bhikkhu àmantesi, tena hi bhikkhave bhikkhunaü
sikkhàpadaü pa¤¤àpessàmi dasa atthavase pañicca: saüghasuññhutàya
saüghaphàsutàya, dummaïkånaü puggalànaü niggahàya pesalànaü bhikkhunaü
phàsuvihàràya, diññhadhammikànaü àsavànaü saüvaràya, samparàyikànaü
àsavànaü pañighàtàya, appasantànaü pasàdàya pasannànaü bhiyyobhàvàya
saddhammaññhitiyà vinayànuggahàya. Eva¤ca pana bhikkhave imaü
sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

Kaõóupañicchàdiü
pana bhikkhunà kàrayamànena pàmàõãka kàretabbà tatãradaü pamàõaü
dighaso dve catasso vidatthiyo sugatavidatthiyà tiriyaü dve vidatthiyo
taü atikkàmayato chedanakaü pàcittiyanti.

2.
Kaõóupañicchàdi nàma: yassa adhonàbhi ubbhajàõumaõóalaü kaõóu và
piëakà1- và assàvo2- thullakacchu và àbàdho tassa pañicchàdanatthàya.

Kàrayamànenàti:
kàrontà và karopennà và. Pàmàõãka kàretabbà: tatãradaü pamàõaü dighaso
catasso vidatthiyo sugata vidatthiyà dve vidatthiyo taü atikkàmetvà
karoti và kàràpeti và payoge dukkañaü pañilàbhena chinditvà pàcittiyaü
desetabbaü

Antanà
vippakataü attanà pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Antanà vippakataü
parehi pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Parehi vippakataü attanà
pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Parehi vippakataü parehi pariyosàpeti
àpatti pàcittiyassa.

A¤¤assatthàya karoti và kàràpeti và àpatti dukkañassa. A¤¤ena kataü pañilabhitvà paribhu¤jati àpatti dukkañassa.

Anàpatti:
pamàõikaü karoti, ånakaü karoti, a¤¤ena kataü pamàõàtikkannaü
pañilabhitvà chinditvà paribhu¤jati, vitànaü và bhummattharaõaü và
sàõipàkàraü và bhãsiü và bimbhohanaü và karoti, ummattakassa,
àdikammikassàti. .

Kaõóupañicchàdisikkhàpadaü aññhamaü.

1. Pilàkà - machasaü

2. Assavo - sã1

. 7

. 0[BJT Page 458] [\x 458/]

6. 9. 9

Vassikasàñikasikkhàpadaü

1. Tena
samayena buddho bhagavà sàvatthãyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa
àràme. Tena kho pana samayena bhagavatà bhikkhunaü vassikasàñikà anu¤¤à
hoti. Chabbaggiyà bhikkhu bhagavatà vassikasàñikà anu¤¤àtàti
appamàõikàyo vassikasàñikàyo dhàrenti puratopi pacchatopi àkaóóhantà
àbhiõóanti. Ye te bhikkhu appicchà santuññhà lajjino kukkuccakà
sikkhàkàmà, te ujjhàyanti khiyanti vipàcenti; “kathaü hi nàma
chabbaggiyà bhikkhu appamàõikàyo vassikasàñikàyà dhàressanti - pe -
saccaü kira tumhe bhikkhave appamàõikàyo vassikasàñikàyo dhàrethàti.
Saccaü bhagavà vigarahi buddho bhagavà ananucchaviyaü moghapurisa,
ananulomikaü appatiråpaü assàmaõakaü akappiyaü akaraõiyaü kathaü hi nàma
tumhe moghapurisà appamàõikàyo cassika sàñikàyo dhàressatha. Netaü
moghapurisa appasannànaü và pasàdàya pasannànaü và bhiyyobhàvàya
athakhvetaü moghapurisa, appasannànaü ceva appasàdàya pasannànaüca
ekaccànaü a¤¤athattàyàti. Atha kho taü bhagavà bhikkhuü anekapariyàyena
vigarahitvà duharatàya dupposanàya mahicchatàya asantuññhiyà saügaõãkàya
kosajjassa avaõõaü bhàsitvà anekapariyàyena subharatàya supposatàya
appicchassa santuññhassa sallekhassa dhatassa pàsàdikassa apacayassa
viriyàrambhassa vaõõaü bhàsitvà bhikkhunaü tadanucchavikaü tadanulomikaü
dhammiü kathaü katvà bhikkhu àmantesi, tena hi bhikkhave bhikkhunaü
sikkhàpadaü pa¤¤àpessàmi dasa atthavase pañicca: saüghasuññhutàya
saüghaphàsutàya, dummaïkånaü puggalànaü niggahàya pesalànaü bhikkhunaü
pha suvihàràya, diññhadhammikànaü àsavànaü saüvaràya, samparàyikànaü
àsavànaü pañighàtàya, appasantànaü pasàdàya pasannànaü bhiyyobhàvàya
saddhammaññhitiyà vinayànuggahàya. Eva¤ca pana bhikkhave imaü
sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

Vasasikasàñikaü
pana bhikkhunà kàrayamànena pàmàõãkaü kàretabbaü tatãradaü pamàõaü
dighaso chavidatthiyo sugatavidatthiyà tiriyaü aóóhateyyà. Taü
atikkàmayato chedanakaü pàcittiyanti.

[PTS Page 173] [\q 173/]

2. Vassikasàñikà nàma: vassànassa càtumàsatthàya

Kàrayamànenàti:
karonto và kàràpento và. Pamàõikà kàretabbà. Tatãradaü pamàõaü dãghaso
chavidatthiyo sugatavidatthãyà tiriyaü aóóhateyyà. Taü atikkàmetvà
karoti và kàràpeti và payoge dukkañaü. Pañilàbhena chinditvà pàcittiyaü
desetabbaü.

Antanà
vippakataü attanà pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Antanà vippakataü
parehi pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Parehi vippakataü attanà
pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Parehi vippakataü parehi pariyosàpeti
àpatti pàcittiyassa.

A¤¤assatthàya karoti và kàràpeti và àpatti dukkañassa. A¤¤ena kataü pañilabhitvà paribhu¤jati àpatti dukkañassa.

[BJT Page 460] [\x 460/]

Anàpatti:
pamàõikaü karoti, ånakaü karoti, a¤¤ena kataü pamàõàtikkannaü
pañilabhitvà chinditvà paribhu¤jati, vitànaü và bhummattharaõaü và
sàõipàkàraü và bhãsiü và bimbhohanaü và karoti, ummattakassa,
àdikammikassàti. .

Vassikasàñikasikkhàpadaü navamaü.

6. 9. 10

Nandattherasikkhàpadaü

1. Tena
samayena buddho bhagavà sàvatthãyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa
àràme. Tena kho pana samayena àyasmà nando bhagavato màtucchàputto
abhiråpo hoti dassaniyo pàsàdiko caturaïgulomako bhagavato 1- so
sugatacivarappamàõaü cãvaraü dhàreti: addasaüsu kho therà bhikkhu
àyasmannaü nandaü duratova àgacchantaü. Disvà bhagavà àcchatãti àsanà
uññhahitvà2- te upagate sa¤ajànitvà ujjhàyanti khãyanti vipàcenti.
“Kathaü hi nàma àyasmà nando sugatacãvaraüppamàõaü cãvaraü
dhàressati”ti. Bhagavato etamatthaü àrocecasuü. Atha kho bhagavà
àyasmantaü nandaü pañipucchi, saccaü kira tvaü nanda
sugatacãvarappamàõaü cãvaraü dhàresãti, saccaü bhagavà vigarahi buddho
bhagavà ananucchaviyaü moghapurisa, ananulomikaü appatiråpaü assàmaõakaü
akappiyaü akaraõiyaü kathaü hi nàma tvaü nanda sugatacãvarappamàõaü
cãvaraü dhàressasi netaü nanda appasannànaü và pasàdàya pasannànaü và
bhiyyobhàvàya athakhvetaü moghapurisa, appasannànaü ceva appasàdàya
pasannànaüca ekaccànaü a¤¤athattàyàti. Atha kho taü bhagavà bhikkhuü
anekapariyàyena vigarahitvà duharatàya dupposanàya mahicchatàya
asantuññhiyà saügaõãkàya kosajjassa avaõõaü bhàsitvà anekapariyàyena
subharatàya supposatàya appicchassa santuññhassa sallekhassa dhatassa
pàsàdikassa apacayassa viriyàrambhassa vaõõaü bhàsitvà bhikkhunaü
tadanucchavikaü tadanulomikaü dhammiü kathaü katvà bhikkhu àmantesi,
tena hi bhikkhave bhikkhunaü sikkhàpadaü pa¤¤àpessàmi dasa atthavase
pañicca: saüghasuññhutàya saüghaphàsutàya, dummaïkånaü puggalànaü
niggahàya pesalànaü bhikkhunaü pha suvihàràya, diññhadhammikànaü
àsavànaü saüvaràya, samparàyikànaü àsavànaü pañighàtàya, appasantànaü
pasàdàya pasannànaü bhiyyobhàvàya saddhammaññhitiyà vinayànuggahàya.
Eva¤ca pana bhikkhave imaü sikkhàpadaü uddiseyyàtha:

Yo pana
bhikkhu sugatacãvarappamànaü cãvaraü kàràpeyya atirekaü và chedanakaü
pàcittiyaü. Tatãradaü sugatacãvarappamàõaü dighaso navavidatthiyo
sugatavidatthiyà tiriyaü chavidatthiyo idaü sugatassa
sugatacãvarappamàõanti.

2. Yo panàti:
yo yàdiso yàtàyutto yathàjacco yathànàmo yathàgotte yathàsãlo
yathàvihàri yathàgocaro thero và tavo và majjhamo và eso vuccati ‘yo
panà’ti.

Bhikkhåti
bhikkhuko’ti bhikkhu, bhikkhàcàriyaü ajjhapagato’ti bhikkhu,
bhinnapañadharo’ti bhikkhu, sama¤¤àya bhikkhu, pañi¤¤àya bhikkhu, ehi
bhikkhu’ti bhikkhu, tãhi saraõagamanehi upasampanno’ti bhikkhu tatra
yvàyaü bhikkhu samaggena saüghena ¤atticatuttena kammena akuppena
ñhànàrahena upasampanno, ayaü imasmiü atthe adhippeto ‘bhikkhu’ti.

Sugatacãvaraü3-
nàma: dãghaso nava vidatthiyo sugatavidatthiyà tiriyaü chavidatthãyo.
Kàràpeyyàti: karoti và kàràpeti và payoge dukkañaü pañilàbhena
chanaditvà pàcittiyaü desetabbaü.

1. Bhagavatà - machasaü

2. Uññhabhanti - machasaü

3. Sugatacãvarapapamàõaü - machasaü

[BJT Page 462] [\x 462/]

Antanà
vippakataü attanà pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Antanà vippakataü
parehi pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Parehi vippakataü attanà
pariyosàpeti àpatti pàcittiyassa. Parehi vippakataü parehi pariyosàpeti
àpatti pàcittiyassa.

A¤¤assatthàya karoti và kàràpeti và àpatti dukkañassa. A¤¤ena kataü pañilabhitvà paribhu¤jati àpatti dukkañassa.

Anàpatti: åkaü
karoti, a¤¤ena kataü pañilahitvà [PTS Page 174] [\q 174/] chinditvà
paribhu¤jati, vitànaü và bhummattharaõaü và sàõipàkàraü và bhãsiü và
bimbhohanaü và karoti, ummattakassa, àdikammikassàti. .

Nandattherasikkhàpadaü dasamaü.

Ràjavaggo1- navamo.

Tassuddàna:

Ra¤¤o ca ratanaü santaü suciü ma¤ca¤ca tulikaü

Nisãdana¤ca kaõóu ca vassikaü sugatena càti.

Vagguddànaü:

Musà bhåta¤ca ovàdo bhojanaü celakena ca

Surà sappàõakà dhammà ràjavaggena te nava

Uddiññhà kho
àyasmanto dvenavuti pàcittiyà dhammà, tatthàyasmante pucchàmã, kaccittha
parisuddhà, dutiyampi pucchàmi kaccittha parisuddhà tatiyampi pucchàmi
kaccitthakaccitthisuddhetthàyasmanto tasmà tukaccitthàrayàmãti.

Khuddakaü samattaü.

1. Ratanavaggo - machasaü,

2. Pàcittiya kaõóaü niññhitaü - machasaü


9 rdcj.a.h



3  rdckaf;mqr YsCIdmoh

3  * idjJ:s ksodkh’ ( tl,ays jkdys mfiakoS fldfid,a rc f;fuz WoHdk
md,lhdg ‘hj” WoHdkh Y2oaO lrj ” Whkg hkafkushs ’ wKlf

 [\ q 581 / ]


4  blans;s fldfid,a rc
Whkg f.dia Nd.Hj;2ka jykafia huz ;efklayso tys meusKsfhah’ tl,ays jkdys
tla;rd Wmdilfhla Nd.Hj;2ka jykafia mhsremdikh lrkafka ysËf.k isgsfha
fjz’ mfiakoS fldfid,arcf;fuz ta Wmdilhd Nd.Hj;2ka jykafiag Wmia:dk
lruska yqkakyq oel nshj isgsfhah’ blans;s mfiakoS fldfid,a rcqg fuz
mqreI f;u huzfia Nd.Hj;2ka jykafiag i;aldr flfrAo fuz f;u ,dul
mqoa.,fhla jSug iqÈiq fkdfjzhhs is;d *4( Nd.Hj;2ka jykafia huz;efklayso
tys meusKsfhah’ meusK” Nd.Hj;2ka jykafia jeË tl;amfil isgsfhah’ *5(
blans;s ta Wmdil f;fuz Nd.Hj;2ka jykafiag f.#rjfhka mfiakoS fldfid,a
rcqg fkdjekafoah’ fkdke.sgzfgzh’

5  blans;s mfiakoS fldfid,a rc f;fuz fkdi;2gq jQfhah’ ‘ flfia kuz fuz
mqreI f;u ud wd l,ays fkdjËskafkao” fkdke.ssgskafkysoehs ’weiqfjzh’
blans;s Nd.Hj;2ka jyakfia mfiakoS fldfid,a rcq fkdi;2gq nj oek mfiakoS
fldfid,a rcqg ” uyrc” fuz Wmdil f;u nyqY1e;h” W.;a Ou! we;af;ah”
lduhkays myjQ rd. we;af;ahhs ” jod

6  *3( blans;s Nd.Hj;2kajykafia mfiakoS fldfid,a rcyq oeyeus l:dfjka
lreKq f.kyer fmkajQfhah” iudoka lrjQfhah” f;o .ekajQfhah’ i;2gq
lf

[ \ q 582 / ]


7  tl,ays jkdys
mfiakoS fldfid,a rc f;fuz m1didofha u;2uy,a ;,fha isgsfha jsh’ mfiakoS
fldfid,a rc f;ffuz ta Wmdilhd jS:sfhys l2vhla .;a w;a we;sj hkafka oel
leËjd fufia lSfhah’ ‘ Wmdilh” Tn nyqY1e;h” W.;a Ou! we;af;ysh” Wmdilg”
wmf.a ia;1Skag nK W.kajkakehs ’ lSfhah’ ‘ foajhka jyaki” hula uu oksuzo
th wdhH!hka jyakfia,d ksidh’ wdhH!hka jykafia,du rcqf.a ia;1Ska jik ;ek
Ou!h lshjkafka kuz hym;ehs ’ lSfhah’

8  blans;s mfiakoS fldfid,a rc f;fuz Wmdil f;u we;a;la lSfhahhhs ’
is;d * fuys 4 *4( ( tl;amfil isgs mfiakoS fldfid,a rc f;fuz Nd.Hj;2ka
jykafiag jeË “iajduSks” Nd.Hj;2ka jykafia udf.a NdhH!djka jik ;ek nK
lSug tla kulg wK lrkafka kuz hym;ehs ” lSfhah’

9  * fuys 6 fPAoh ( blans;s Nd.Hj;2ka jykafia wdhqIau;a wdkFo
ia:jsrhka jykafiag wduka;1Kh l

0  blans;ssss wdhqIau;a wdkFo ia:jsrhka jykafia Nd.Hj;2ka jyakfiag
ms

-  huz ta NsCIqflfkla w,afmpzPjQjdyqo Tjqyq flfia kuz wdhqIau;a wdkFo
f;fuz fmr oekajSula fkdfldg rcqf.a f.g joskafkaoehs * fuys 5+9+3 *6((
“wdkFoh” Tn fmr fkdokajd rcqf.a wka;%mqrhg we;2,a jkafkah hkq we;a;oehs ”
weiQy’ ” Nd.Hj;2ka jykai” we;a;h’”

\ q 583 / ]

3=  Nd.Hj;a nqÈrcdKka
jyakfia .y!d l

33  ” uyfKks” rcqf.a we;2ZM kqjrg we;2,ajSfuys fodaifhda oi fofkla
fj;a’ lskuz oi fofklao h;a_ uyfKks” fuys rc f;fuz fufyish iuZ. jeo
fyd;af;a fjz’ tys NsCIqjla we;2,a fjzo” fufyish fyda NsCIqj oel iskd
my

34  uyfKks” kej;o rcf;fuz fndfyda jev we;af;a fjz’ fndfyda lghq;2
we;af;a fjz’ tla ia;1shla fj; f.dia isys fldlrhs’ Tz f;dfuda bka .enz
.kS” tys rcqg fufia isf;a’ *4( fuys mejsoaod yer wka lsisfjla m1jsIag
fkdfjz’mejsoaodf.a l1shdjla fjzhhs iel isf;a’ *5( rcqf.a we;2,a kqjrg
we;2,a jSfuys fuz fojeks fodaihhs’

35  ” uyfKks” keje;o rcqf.a we;2ZM kqjr huzlsis r;akhla ke;sfjzo *
fuys 34 *4(( uyfKks” keje;o rcqf.a we;ZM kqjr we;2f,a jQ ryia msg;
me;srSug fhao * fuys 34 *4(( uyfKks” kej;o rcqf.a we;2ZM kqjr bvla ,en
mq;d fyda mssshd urhss” mshd fyda mq;d urhs Tjqkag fufia lsssh;a’ * 34
*4(( uyfKks” kej;o rc f;fuz my;ajQjl2 Wiia ;kays ;ndo hful2 Tyqg wi;2gq
fjzo Tyqg fufia isf;a * 34 *4(( rcq jkdys mejsoaod iuZ. us;1h * fuys 34
*4(( kej;o rc f;fuz Wiia flfkla my;a ;kays ;ndo hful2g th ukdm fkdfjzo
Tjqkag th fufia isf;a’ * 34 *4(( uyfKks” kej;o rc f;fuz fkdl,ays fiakdj
msg;a lrhsso * fuys 34 *4(( uyfKkss” kej;o iqÈiq l,ays fiakdj msg;a lrjd
w;ru. kj;ajhso * fuys 34 *4(( kej;o uyfKks” rcqf.a

[ \ q 584 / ]
we;2ZM kqjr we;2kaf.a la,dka;h”
wiqkaf.a la,dka;h” rsh la,dka;h” weZMuzlghq;2 rEm” Ynzo” .FO ” ri” iamY!
flfkla we;ao hula mejsoaodg iqÈiq fkdjkafkao * fuys 34 *4((

36  blans;s Nd.Hj;2ka jykafia wdhqIau;a wdkFo ia:jsrhka jykafiag
fkdhla wdldrfhka .y!d fldg fmdIHhg * fuys 34 *4(( fufiao jkdys fuz
YssCIdmoh Wfoijz “

37 ” huz NsCIqjla f;u jkdys u;af;ys wNsfIl lrk ,oaodjQ CI;1sh rcl2f.a
fkdkslafuk ,o rcyq we;s neyer fkdlrk ,o ia;1S r;akh we;s f.fhlays fmr
fkdoekajQfha t

38  ‘ hfula jkdys ’ hkq NsCIq hkq * fuys 5+3+35 *4(( ‘ CI;1sh f;fuz ’
hkq ujqmiskao mshmiskao fomiska fudkjg Wmkafka fjz’ msrsisÈ l2i
we;af;ao” i;afjks mshuq;2 mruzmrdj olajd cd;sjdofhka neyer fkdlrk ,oafoa
wdfl1dI fkdlrk ,oafoa fjz’ ‘u;af;ys wNsfIl lrk ,oafoa ’ kuz
CI;1shhkaf.a wNsfIlfhka wNsfIl lrk ,oafoa fjz’ ‘  fkd kslauqKq rcq we;s ’
hkq rc f;fuz kssssok ldurfhka fkdkslauqfKa jsh’ ‘neyer fkd.sh r;ak we;s
’ hkq fufyish ksok ldurfhka fkdkslauqKd fjzo” fofok fyda fkd kslauqKdyq
fj;ao” ‘ bkaÊLS,h ’ kuz ksok ldurfha t

39  ‘ bkaÊLS,h blaujkafkah ’ hkq m

[ \ q 585 / ]
woyia we;af;a weje;a fkdfjz’
oekajQ  l,ays CI;1sfhla fkdfjzo” rcqkaf.a wNsfIlfhka wNsfIl fkd,oafoa
fjzo” rcq fyda ksok f.ka kslauqfKa fyda fjzo” fufyish fyda ksok f.hska
kslauqfKa fjzo” fofok fyda kslauqKdyq fj;ao” ksok ldurfhys fkdfjzo”
Wu;2jQjyqg” wdoslrAuslhdg weje;a fkdfjz’


 
 


4  r;k YsCIdmoh

3  *idjJ:s ksodk ( tl,ays
jkdys tla;rd NsCIqjla wpsrj;S kosfhys iakdkh lrhs’ tla;rd n1dyauKfhlao
mkaishhla neËs miquznshla f.dv ;ndwpsrj;S .fZ.a kd wu;lj .sfhah’ blans;s
ta NsCIqj ta n1dyauKhdf.a miquznsh fuys fkdkiSjdhs .;af;ah’ blans;s ta
n1dyauKhd isys fldg jy jyd osj f.dia ta NsCIqjg ‘ mskaj; uf.a miquznsh
oelaflaoehs ’ weiSh’ ‘ nuqK tfia kuz .kqjhs ’ Èkafkah’ blanss;s ta
n1dyauKhd uu lssskuz Wmdhlska fuz NssCIqjf.a ;E.a. fkdfokafkuz kuz
hym;ehs is;d ‘ mskaj; fuys mkaishhla ke; oyila wvqhhs ’ ,syd n,d mfil
oeuqfjzh’ blans;s ta NsCIqf;fuzo wdrduhg f.dia NsCIQkag fuz ldrKh ie,
lf

4  huz ta NsCIqflfkla w,afmpzPjQjdyqo Tjqyq * fuys 5+4+6 *4((Tjqyq 
flfia kuz NsCIQyq rejka ms

5  Nd.Hj;a nqÈrcdKka jykafia .y!dl

6  ” huzlsis NsCIqjla rejka fyda rejkahhs iuzu; fohla fyda .kS kuz
fyda .kajd kuz fyda mps;s weje;a fjz’” uyfKks” fufiao jkdys NsCIQkag fuz
YsCIdmoh Wfoik ,oS’

[ \ q 586 / ]

7  tl,ays jkdyss
ieje;akqjr W;aijhla fjz’ ukqIHfhda fndfyda w,xldrj ms

8  blans;s ta odiS f;dfuda ta nvq fmdosh wu;l jS .shdh’ NsCIQyq oel
Nd.Hj;2ka jykafiag fuz ldrKh ie, l

9  ” huzlsis NsCIqjla rejkla fyda rejka hhs lshk ,oaola wdrduh
;2

0  tl,ays jkdys ldis ckmofhys wfkamsZvq .Dym;shdf.a lu!dka; we;s .ula
jsh’ ta .Dym;shd jsiska ‘ boska mskaj;2ka jykafia,d t;a kuz n;a fojhs ’
w;jeishkag wKlrk ,oafoa jsh’ tl,ays jkdys fndfyda

[ \ q 587 / ]
NsCIQyq ldis ckmohkays yeisfrk
fiala wfkamsZvq .Dym;shdf.a lu!dka; mj;akd .ug .shdyqh’ ta mqreI f;fuz
Èr isgu tkakdjQ ta NsCIQka oel ta NsCIQka huz;efklayso tys meusKsfhah’
meusK ta NsCIQka jeË ‘ iajduSks” wdhH!hka jykafia,d fyg .Dym;shdf.a n;
bjid jodrkfialajdhs ’ wdrdOkd flf

-  blans;s ta mqreI f;u ta rd;1shf.a wejEfuka m1KS; jQ lEhq;2 nqosh
hq;2 foa ms

3=  NsCIQyq Nd.Hj;2ka jykafiag fuz ldrKh ie, l

33  ” huzlsis NsCIqjla rejkla fyda rejkla hhs iuzu; fohla fyda wdrduh
we;2<; fyda wdjdi .Dyfhlays fyda wka ;eklska fyda f;fuz .;af;a kuz
wkqka ,jd Tijd.kakjd kuz mps;s fjz’ uyK jsiska r;akhla fyda r;akhhs
iuzu; fohla fyda we;2M wruska fyda we;2ZM f.hska fyda Tfidjdf.k fyda
Tfidjd .kajdf.k fyda hful2f.a jkafkao Tyq f.khkafkahhs nyd ;ensh
hq;af;ah’ tys fuz j;hs’”

34  ‘ hfula jkdys ’ hkq NsCIq hkq * fuys 5+3+35 *4(( ‘ r;ak’ kuz
uq;2″ ueKsla ” fjrZMusKs” ila .,a” mnZM” rsoS “r;arka” r;2leg”
ueisrs.,a” ‘‘ rejka hhs iuzu; fohla ’

[ \ q 588 / ]
kuz hula ukqIHhkaf.a WmfNda.
mrssfNd. fjzo fuh r;ak iuzu; kuz fjz’ wdrduh ;2

*
wdrduh ;2< ’ kuz jg lrk ,o wdrdufha we;2ZM wdrdufhah’jg fkdlrk ,o
wdrdufha Wmpdrhhss’ ‘ wdjdih ’ kuz jg lrk ,o wdjdihdf.a we;2ZM wdjdih’
jg fkdlrk ,o wdjdihdf.a Wmpdrhhs’


35  ‘ .kafkah ’ hkq
f;fuz .kS’ mps;ssss weje;a fjz’ ‘ .kakjdkuz fyda ’ hkq wksfll2 ,jd
.kajjhso mps;s weje;a fjz’ NsCIqj jsiska r;akhla fyda r;akhhss iuzu;
hula fyda wdrduh we;2<; fyda wdjdih we;2<; fyda f.k fyda .kajd
fyda nyd ;enssh hq;2h’ rEmfhka fyda rEm ksuss;a;lska fyda ix{d fldg ;nd
lsj hq;2h’ ‘ hfula nvqjla ke;sjQfha kuz fyf;u tajdhhs ’ lshdhs’ boska
tys ta kuz fyf;u ‘weje;aks” f;dmf.a nvqj flnÌoehs’ weish hq;2h’ boska
yevyqreluska fyda i,l2Kska .e,fma kuz osh hq;2h’ boska fkd.e,fma kuz
fidhjhs lsj hq;2h’ ta wdjdifhka hkakyq jsiska tys huz NsCIQka jeks wh
weoao” Tjqka ;goS
*
hdhq;2hs’ NsCIQka jekakjqka ke;akuz .Dym;Ska jekakjqka we;akuz Tjqka w;
;nd hd hq;2h’ tys iajNdj Ou!;djhs’ r;akhla fyda r;ak iuzu; fohla fyda
wdrduh ;2< fyda fjfik ;ek;af;la fjz kuz wfhl2f.a kuz Tyq .ks;ajdhs
f.k fyda f.kajd fyda ;nhso r;ak iuzu; fohla jsYajdilug .kSo” ;djld,ssslj
.KSo” mdxY2l@, ix{dfjka .kSo” Wu;2jQjyqg” wdoslrAuslhdg wje;a fkdfjz’

 
 


5  jsld,.dumfjik YsCIdmoh

3  * idjJ:s ksodkh ( tl,ays jkdys ij. NsCIQyq fkdl,ays .ug m1jsIagj
iNdfjys ysË kdkdm1ldr my;a l:d lsh;a’ *4( ta flfiao rcqka iuznJO l:d”
fidreka ms

* wmeyeos,shs’ fm,yd iiËkak


[ \ q 589 / ]
Njh ms

4  huz ta NsCIQyq w,afmpzPjQjdyqo Tjqyq flfia kuz ij. NsCIQyq
fkdl,ays .ug we;2,aj iNdfjys ysË kdkdm1ldr ;srsika l:d lshkakyqo$ * fuys
3 *4( *fuys 5+9+3 *6(( “uyfKks” f;ms fkdl,aays .ug we;2,aj iNdfjys ysË
kdkdkm1ldr ;srssika l:d lshhso ” * fuys 3*4(( ” Nd.Hj;2ka jykai” we;a;h’

5  Nd.Hj;a nqÈrcdKka jykafia .y!d l

6  ” huzlsis NsCIqjla fkdl,ays .ug we;2,a fjz kuz mps;s weje;a fjz’ ” Nd.Hj;2ka jykafia fuz YsCIdmoh fufia Wfoik ,oS’

7  tl,ays fnfyda NsCIQyq fldfid,a ckmoj,ska ieje;a kqjrg hkakdyq iji
tla;rd .ulg meusKshdyqh’ ukqIHhka ta NsCIQka oel “iajduSks” tkakhhs ”
lsjdyqh’ blans;s ta NsCIQyq fkdl,ays .ug we;2,ajSug Nd.Hj;2ka jykafia
tmd lrk ,oafoahhs iel lruska we;2,a fkdjQjdyqh’fidreka ta NsCIQkaf.a nvq
fidrluz l

8  NsCIQyq Nd.Hj;2ka jykafiag fuz ldrKh ie, l

[ \ q 590 / ]


9  ” huzlsis NsCIqjla
fkdjspdrd fkdl,ays .ug we;2,a fjz kuz mps;s weje;a fjz’ ” Nd.Hj;2ka
jykafia jsiska fufiao fuz YsCIdmoh foaYkd lrk ,oS’

0  tl,ays tla;rd NsCIqjla fldfid,a okjqfjka ieje;a kqjrg hkafka ijia
fjzf,ys tla;rd .ulg meusKsfhah’ usksiaiq ta NsCIqj oel ” iajduSks”
we;2,ajkquekjhs ” lSjdyqh’ blans;s ta NsCIqf;u Nd.Hj;2ka jykafia jssiska
fkdjspdrd fkdl,ays .uz joskakg tmd flf

-  NsCIQyq Nd.Hj;2ka jykafiag fuz ldrKh ie, l

3=  ” huz NsCIqjla fmfkkag isgsk NsCIqjla fkdjspdrd fkdl,ays .uz
joskafka kuz mps;s weje;a fjz’” Nd.Hj;2ka jykafia jsiska fufiao jkdyss
fuz YsCIdmoh mKjk ,oS’

33  tl,ays jkdys tla;rd NsCIqjla irAmfhl2 jsiska oIag lrk ,oafoajsh’
tla;rd NsCIqjla .sks f.fkkafkushs k.rhg hhs’ blans;s ta NsCIq f;u
fmfkkakg isgs NsCIqjla fkdjspdrd fkdl,ays .ug joskakg Nd.Hj;2ka jykafia
tmd lrk ,oafoahhs iel lrkakdyq we;2,a fkdfjhs’

34  Nd.Hj;2ka jykafiag fuz ldrKh ie, lf

35  ” huzlsis NsCIqjla fmfkkag isgsk NsCIqjla fkdjspdrd fkdl,ays .ug
we;2,a jkafkao tnÌ w;HjYH lreKla ke;s l,ays mps;s weje;a fjz’”

36  ‘ hfula jkdys ’ hkq NsCIq hkq’ * fuys 5+3+35 *4(( ‘fmfkkag issgsk NsCIqj ’jspdrd we;2,a

[ \ q 591 / ]
jkakg yels hkqhs’ ‘ke;a;djQ
NsCIqj ’kuz jspdrd we;2,ajkag fkdyels hkqhs’ ‘fkdld,h’ kuz uOHdyakh
blauqKq l,ays wreK kefZ.k ld,h olajdhs’


37  ‘ .ug we;2,a
jkafka kuz ’ hkq msrsluz lrk ,o .fuz jgrjqu blaujkakdyg mps;s weje;a
fjz’ jg fkdlrk .o .fuz Wmpdrhg niskakdyg mps;s weje;a fjz’ ‘ tnÌ w;HjYH
lreKla ke;sj ’ hkq tnÌ w;HjYH lreKla ke;sjh’ fkdl,ays fkdl,ah hk yeZ.Suz
we;af;a fmfkkag isgsk NsCIqjla fkdjsspdrd tnÌ wjYH lreKla ke;sj .ug
we;2,a fjzo mps;s weje;a fjz’jsld,fhys jsu;s we;af;a tnÌ wjYH lreKla
ke;sj we;s NsCIqjla fkdjspdrd .ug we;2,a fjzo mps;s weje;a fjz’fkdl,ays
ld,h hk yeZ.Suz we;af;a we;s NsCIqjla fkdjspdrd tnÌ wjYH lreKla ke;sj
.ug we;2,a fjzo mps;s weje;a fjz’l,ays fkdl,ays hk yeZ.Suz we;af;a Èl2,d
weje;a fjz’ l,ays jsu;s we;af;a Èl2,d weje;a fjz’ld,fhys ld,h hk
yeZ.Suz we;af;a weje;a fkdfjz’ tnÌ wjYH lrefKaoS fmfkkak isgsk NssCIQjla
jspdrd we;2,a fjzo” fmfkkag isgsk NsCIqjla fkdjspdrd we;2,afjzo” we;2ZM
wdrduhg hhso” NsCIqKSkaf.a wdrduhg fhao” ;SJ:!lhka ihkh lrk ;ekg fhao”
wdmiq tao” .uska mdrfjzo” jsm;a;Skays” Wu;2jQjyqg” wdoslrAuslhdg weje;a
fkdfjz’

 
 


6  iqpSr YsCIdmoh



3  tl,ays jkdys Nd.Hj;a
nqÈrcdKka jykafia YdlH ckmofha lsUq,aj;a kqjr ksf.1daOdrdufha jdih
lrkfial’tl,ays jkdys tla;rd we;ao;a leghuz lrkafkl2 jsiska huz wdhH!hka
jykafia flfkl2g boslgq l2,d m1fhdackhla we;af;a kuz uu boslgq l2,d
mqokafkushs wdrdOkd lrk ,oafoa jsh’ tl,ays jkdys fndfyda NsCIQyq boslgq
l2,d b,aj;a’ hful2g l2vd boslgq l2,d fj;ao Tyq uy;a boslgq l2,d b,aj;a’
huz flfkl2g uy;a boslgq l2,d fj;ao Tjqyq l2vd boslgq l2,d b,aj;a’
blans;s ta leghuz lre fndfyda boslgq l2,d lrkafka wksla jslsKsh hq;22
nvqjla ;kkag fkdyels fjz’ ;ukao fkdhefmhs’ wUqorejkao la,dka; fjhs’
flfia

[ \ q 592 / ]
kuz Y1uK YdlHmq;1fhda m1udKh
fkdoek fndfyda bosgq l2,d b,aj;aoehs fodia lsh;a” fkdi;2g m1ldY lr;a”
fkdi;2gq jpk lsh;a’ fuz f;fuz fudjqka jsiska boslgq l2,d lsrSssfuka
jslsKss hq;2 wksla nvqjla yokakg fkdyels fj;a’ ;udo fkdhefmhs Tyqf.a
wUqorefjdao la,dka; fj;ahhs lshdhs’ NsCIQyq fodia lshkakkdjQ  fkdi;2g
m1ldY lrkakdjQ fkdi;2gq jpk lshkakdjQ ta usksiqksf.a jpk weiQy’

4  huz ta NsCIqflfkla w,afmpzPjQjdyqo Tjqyq flfia kuz NsCIQyq m1udKh
fkdoek fndfyda boslgq l2,d b,aj;aoehs * fuys 5+3+6 *3(( ” uyfKkss” f;ms
m1udKh fkdoek fndfyda boslgq l2,d b,aj;a hkq we;a;oehs ” weiQy’ ”
Nd.Hj;2ka jykai” we;a;h’ “

5  Nd.Hj;a n1qÈrcdKka jykafia .y!d l

6  ” huzlsis NsCIqjla wegj,ska l< fyda o

7  ‘ hfula jkdys ’ hkq NsCIq hkq’ * fuys 3+3+35 *4(( ‘ weg ’ kuz
huzlsis weghls’ ‘ o;a’ kuz we;a o;a lshkq,efnz’ ‘ wx ’ kuz huzlsis
wZ.ls’ ‘ lrjkafkah ’ hkq lrhs fyda lrjjhs’ m1fhda.fhys Èl2,d fjz’
,enSfuka nsË mps;s foish hq;2′ ;ud jsiska wvd, lrk ,oafoa ;ukau wjika
lrhso mps;s weje;a fjz’

*4( ;ud jsiska wvd, lrk ,oafoa wkqka jsiska wjika flf

[ \ q 593 / ]
mps;s weje;a fjz’ wksfll2 iËyd
lrhso lrjhso Èl2,d weje;a fjz’ wksfll2 jsiska lrk ,oafoa ,en mrsfNda.
lrhso Èl2,d weje;a fjz’ *5( .egh mssKssi” .sks Wmojk oKav” wÌka .dk l@r ”
wÌka brgq” jE usg” osh msiak” fjkqfjka lrkakdygo” Wu;2jQjyqgo”
wdoslrAuslhdgo weje;a fkdfjz’


 
 


7  u[ap YsCIdmoh

3  *idjJ:s ksodkh ( tl,ays jkdys wdhqIau;a WmkFo YdlH mq;1 f;fuz Wia
weËkaj, ihkh lrhs’ blans;s Nd.Hj;2ka jykafia fndfyda NsCIQka iuZ.
fikiqka pdrsldfjys yeisfrkakdyq wdhqIau;a WmkFo YdlH mq;1hkaf.a jsydrh
huz;efklayso tys meusKsfial’

4  wdhqIau;a WmkFo YdlH mq;1 f;fuz Èr isgu tk Nd.Hj;2ka jykafia oel
Nd.Hj;2ka jykafiag ” iajduSks” Nd.Hj;2ka jykafia jvSjd’ udf.a ihkh
n,;ajdhs ” lSfhah’

5  blans;s Nd.Hj;2ka jykafia t;eku isg NssCIQkag wduka;1Kh l

6  ” wZM;a weËla fyda mqgqjla lrjkq ,nk NsCIqj jsiska hg jsgzgu yer
iq.;a wZ.,ska wZ.,a wgla md we;s fldg lrjsh hq;2hs’ th blaujkakdg
isËSfuz mps;s weje;a fjz’”

7  *3( ‘ wZM;a ’ kuz lsrSu f.k lshkq ,efnz’ *4( ‘ weË ’ kuz weËka
i;rls’ uidrl” nqFosldnoaO” l2,Srmdo” wdypzpmdo hk i;rhs’ *5( ‘ mqgqj
’kuz * weËg lS mrsosuh’ ( ‘lrjkakyq jsiska ’ hkq lrkafkao lrjkafkao fjz’
‘iq.;a wZ.,ska hg jsgzgu yer wZ.,a wgla md we;s fldg lrjsh hq;2h’ ’ hkq
hg jsgzgu yerhs’

8  th blaujd lrhs fyda lrjhs fyda l1shdfjlays Èl2,d fjz’ ,enSfuys nsË
mps;s foish hq;2h’ ;ud jsiska wvd, lrk ,oafoa * fuys -+5+5 *4(( m1udK
we;sj lrhso” wvq fldg lrhso” wksfll2 jsiska lrk ,oafoa m1udKh blaujd ,en
isË mrsfNda. flfrAo” Wu;2jQjyqg wdoslrAuslhdg wej;a fkdfjz’

                                                                                  (b( 10
[ \ q 594 / ]


 
 


8  ;2f,dkoaO YsCIdmoh’

3  * idjJ:s ksodkh ( tl,ays jkdys ij. NssCIQyq weËo” mqgqjo mqZMka
nyd lrj;a’flfia kuz Y1uK YdlH mq;1fhda weËo mqgqjo ldu fNda.Ska fuka
mqZMka j,ska jid lrj;a oehs jsydr pdrsldfjys wejsosk ukqIHhfhda * fuys
5+9+3 *6(( NsCIQyq fodia lshkakdjQ” fkdi;2g m1ldY lrkakjQ” fkdi;2gq jpk
lshkakdjQ ta usksiqkaf.a jpk weiQy’

4  huz ta NsCIqq flkla w,afmpzPjQjdyqo Tjqyq * fuys 5+4+3 *4(( flfia
kuz ij. NsCIQyq weËo mqgqjo mqZMka j,ska jid lrj;aoehs * fuys 5+9+3 *6((
“uyfKks” f;ms weËo mqgqjo mqZMkaj,ska jid lrjkakyq hkq we;a;oehs ”
weiQy ” Nd.Hj;2ka jykai”we;a;h “

5  Nd.Hj;a nqÈrcdKka jykafia .y!d l

6  ” huzlsis NsCIqjla weËo mqgqjo mqZMkaj,ska jid lrjkafkao .,jd oeuSu lrkakdjQ mps;sh fjz’ “

7  ‘ hfula jkdys ’ hkq NsCIq hkq * fuys 5+3+35 *4(( ‘ weË ’ kuz * 7+7
*4(( ‘mqgqj ’kuz *7+7 *4( weË fjkqjg mqgqj fhdod .; hq;2hs (

8  ‘ lrjkafkah ’ lrhs
fyda lrjhs fyda l1shdjla mdid Èl2,d fjz’ ,enSfuka .,jdoud mps;s foish
hq;2h’ ;ud jsiska wvd, lrk ,oao * fuys -+5+7 *4(( miquzns mgsfhys”
mgsfhys” wxilvfha” md;1 miquznsfhys” fmryfkys” fugzghla lrhso”wksfll2
jsiska lrk ,oaola ,en .,jdyer mrsfNd. lrhso” Wu;2jQjyqg” wdoslrAuslhdg
weje;a fkdfjz’

 


9  ksiSok YsCIdmoh

3  *idjJ:s ksodk ( tl,ays jkdys Nd.Hj;2ka jykafia jsiska NsCIQkag
ysËskd lvla wkqokakd ,oafoa jsh’ ij. NsCIQyq Nd.Hj;2ka jykafia jsiska
ysËskd lvla wkqokakd ,oafoahhs m1udKhla ke;s ysËsskd lv or;a’ weËgo
mqgqjgo bossrsmiska miqmiska o t,afj;a’

[ \ q 595 / ]

4  huz ta NsCIQ flfkla
w,afmpzPjQjdyqo Tjqyq *4( fodia lsh;a’ fkdi;2g m1ldY lr;a” fkdi;2gq jpk
lsh;a’ *5( flfia kuz ij. NsCIQyq m1udKhla ke;s ysËskd lv or;ahhs *5+9+3
*6(( ” uyfKks” f;ms m1udKhla ke;s ysËskd lv orjz ” hkq we;a;oehs ”
weiQy’ ” Nd.Hj;2ka jykai” we;a;h’ “

5  Nd.Hj;a nqÈrcdKka jykafia  .eryQfial’ * fuys 5+3+6 *3(( ” ysia
mqreIfhks” flfia kuz f;ms m1udKhlaa ke;s ysËskd lv orjzo $ ysia
mqreIfhks” fuh * fuys 5+3+6 *5(( uyfKks” fufiao jkdys fuz YsCIdmoh
Wfoijz’ “

6  ” yssËskd we;srshla jkdys lrjkakdjQ NsCIqj jsiska muKska hqla;
fldg lrjsh hq;2h’ fuz tys muKhs’ oss.ska iq.;a jsh;ska fojsh;ls’ iri tla
jsh;a yudrh’ ta m1udKh blaujkakdg nsËSuz lrkakdjQ mps;sh fjz’ ”
Nd.Hj;2ka jykafia jssiska fufiao jkdys fuz YsCIdmoh mKjk ,oS’

7  tl,ays jkdys wdhqIau;a Wodhs f;fuz uy;a YrSr we;af;a fjz’fyf;u
Nd.Hj;22ka jykafia bosrsmsg ysËskd lv mKjd yd;ami wosuska isgshdh’
blans;s Nd.Hj;2ka jykafia wdhqIau;a Wodhsg ” Tn ysËskd lvla mKjd l2ula
fyhska mrK luzlrefjl2 fuka woskafkyso ” ” iajduSks Nd.Hj;2ka jykafia
jsiska NsCIQkag b;d l2vd ysËskd lvla wkqokakd ,oafoahhs ” lSfhah’ * fuys
5+5+7 *3(( “uyfKks” ysËskdlfvz odj,a, jsh;la wkqoksus’ uyfKks” fufiao
jkdys fuz YsCIdmoh Wfoijz’ “

8  ” ysËskd lvla lrjkakdjQ NsCIqj jsiska m1udKfhka hqla;j l<
hq;2h’ fuz tys m1udKhhs’ os.ska iq.;a jsh;ska jsh;a folls’ iri tlyudrls’
odj,a, jsh;ls’ th blaujkakdg isËoeuSfuz mps;sfjz’”

9  ‘ ysËskdlv ’ kuz t,af,k fldka we;af;a lshkq ,efnz’ ‘ lrjkakyq jsiska ’ hkq lrkafka fyda lrjka

[ \ q 596 / ]
fka fydahs’ m1udKfhka hqla;j lrjsh hq;af;ah’ fuz tys m1udKhhs’ iq.;a jsh;ska os.ska jsh;a folls iri tlyudrls’ odj,a, jsh;h’


0  th blaujd lrhs fyda
lrjhs fyda l11shdjla mdid Èl2,d fjz’ ,enSfuka isË mps;s foish hq;2h’
;ud jsiska wvd, lrk ,oafoa * fuys -+5+7 *4(( m1udKfhka hqla;j lrhso”
wvqfjka lrhso” wksfll2 jsiska lrk ,oaola m1udKh blaujQfha ,en isË
mrsfNda. lrhso” jshkla fyda nquq;2reKla fyda fros wdjrKhla fyda nsiaila
fyda fugzghla fyda lrhso” Wu;2jQjyqg” wdoslrAuslhdg weje;a fkdfjz’

 
 


0 lKavqmgspzPdoS YsssCIdmoh

3  * idjJ:s ksodk ( tl,ays jkdys Nd.Hj;2ka jykafia jsiska NsCIQkag
l2IagdoSs ;2jd, jik lvla wkqokakd ,oafoa jsh’ ;jo NsssCIQyq Nd.Hj;2ka
jykafia jsiska l2IagdoS ;2jd, jik lvla wkqokakd ,oafoa hhs m1udKhla ke;s
;2jd, jik lv or;a’ bosrs miskao msgs miskao wosuska wejsos;a’

4  huz ta NsCIq flfkla w,afmpzPjQjdyqo * fuys 5+4+3 *4(( Tjqyq flfia
kuz ij. NsCIQyq m1udKh blaujd ;2jd, jik lvj,a or;aoehs * fuys 5+9+3 *6((
“uyfKks” f;ms m1udKhla ke;s ;2jd, jik lv or;a hkq we;a;oehs ”
weiQy’”Nd.Hj;2ka jykai” we;a;h’ “

5  Nd.Hj;a nqÈrcdKka jykafia .eryQfial’ * fuys 5+3+6 *3(( ” ysssia
mqreIfhks” flfia kuz f;ms m11udKd;sl1dka; ;2jd, jik lv orjqo $
ysiamqreIfhks”fuh * fuys 5+3+6 *5(( uyfKks” fufiao jkdys fuz YsCIdmoh
Wfoijz’”

6  ” jK jik lvla lrk NsCIQyq jsiska jkdys muKsska hqla; fldg lrjsh
hq;a;Sh’ fuz tys m1udKh os.ska iq.;a jsh;ska isjq jshf;l’ iri fojshf;l’
ta m1udKh blaujkakdyg isËSu fldg foish hq;2 mps;sfhla fjz’ “

 [ \ q 597 / ]

7  jK jik lvskau
hful2f.a keng hg oKuZv,g Wv .vq fyda ms

8  th blaujd lrhss
fyda lrjhs fyda m1fhda.hla mdid Èl2,d fjz’ ,enSfuka isË mps;s foisssh
hq;2h’ ;ud jsiska wvd, lrk ,oafoa * fuys -+5+7 *4((

 
 


-  jiaisld YsCIdmoh

3  * idjJ:s ksodkh ( tl,ays jkdys Nd.Hj;2ka jykafia jsiska NsCIQkag
jeis iZM isjqrla wkqokakd ,oafoa jsh’ij. NsCIQyq Nd.Hj;2ka jykafia
jsiska jeis iZM issjqrla wkqokakd ,oafoahhs m1udKhla ke;s jeis iZM
isjqqre or;a’bosrsmiskao miqmiskao wosusska wejsos;a’

4  huz ta NssCIqflfkla w,afmpzPjQjdyqo * fuys 5+4+3 *4(( Tjqyq flfia
kuz ij. NsCIQyq m1udKhla ke;s jeis iZM isjqre or;ahhs *5+9+3 *6(( ”
uyfKks” f;ms m1udKhla ke;s jeis iZM issjqre orkakyq hkq we;a;oehs ”
weiQy’ “Nd.Hj;2ka jykai” we;a;h’ “

5  Nd.Hj;2ka jykafia .y!d l

6  ” jeis iZM isjqre lrkakdjQ NsCIqj jsiska jkdys m1udKfhka hqla;j
lrjsh hq;2h’ tys fuz m1udKhhs’ os.ska iq.;a jsh;ska jsh;a ihls’ iri
jsh;a folyudrls’ th blaujkakdg isË oeuSfuz mps;s fjz’

 7  ‘ jeis iZMj ’ hkq jrAId ld,hdf.a udi i;r msKsi m1fhdackhg .kakd iZMj hkqhs’ ‘ lrkakdjQ ’

[ \ q 598 / ]
hkq lrkafka fyda lrjkafka hkqhs’ ‘ m1udKfhka hqla;dy ’hkq tys m1udKhhs’ os.ska iq.;a jsh;ska ihla’ irisska folyudrls’

8  th blaujd lrhso lrjhso m1fhda.hla mdid Èl2,d fjz’ ,enSfuz isË mps;s foish hq;2h’ ;ud jsiska wvd, lrk *fuys -+5+7 *4((

3=  kFof:r YsCIdmoh



3  * idjJ:s ksodkh ( tl,ays
jkdys wdhqIau;a kJo f;fuz Nd.Hj;2ka jykafiaf.a ujf.a ifydaorshf.a m1;1hd
fjz’ ukd rE we;af;a fjz” oel2uzlZMh” i;2g f.k fokafkah’ Nd.Hj;2ka
jykafiag jvd i;r wZ.,lg jvd usgsh’ fyf;u nqÈkaf.a isjqr m1udK isjqrla
orhss’ ia:jsr NsCIQyq Èr isg tk wdhqIau;a kJo f;reka oel Nd.Hj;2ka
jykafia jvs;ahhs wiafkka keZ.sg meusK Tjqka oel yeËsk flfia kuz
wdhqIau;a kJo f;fuz nqÈkaf.a isjqr yd iudk isjqrla orkafkaoehs *fuys
5+9+3 *6((

4  Nd.Hj;2ka jykafiag fuh ie, lf

5  Nd.Hj;a nqÈrcdKka jykafia .y!d l

6  ” huz NsCIqjla f;fuz jkdys nqÈkaf.a isjqr yd m1udKjQ fyda jevsjQ
fyda isjqrla lrjd kuz isËSuz lrkakdjQ mps;s fjz’ tys fuz iq.;hka
jykafiaf.a iq.;a isjqfrys m1udKhhs’ os.ska iq.;a jsh;ska kj jsh;ls’ iri
ijsh;ls’fuz iq.;ayqf.a iq.;a isjqfrys m1udKhhs’”

7  ‘ hfula jkdys ’ hkq NsCIq hkq *5+3+35 *4(( ‘ iq.;a isjqr ’ kuz
os.ska iq.;a jsh;ska kj jsh;lss’ iriska ijsh;ls’ ‘ lrjkafkah’ hkq lrhs
fyda lrjhs’

[ \ q 599 / ]
fyda l1shdjla mdid Èl2,d fjz’
,enSfuka f.k isË mps;s foish hq;2h’ ;uka jsiska wvd, lrk ,oafoa * fuys
-+5+7 *4(( wvqfjka lrhssso” wksfll2 jsiska lrk ,oaola ,en isË mrsfNda.
lrhso” jshkla fyda nquq;2reKla fyda fros wdjrKhla fyda nqosrshla fyda
fugzghla fyda lrhso” Wu;2jQjyqg” wdoslrAuslhdg weje;a fkdfjz’

_______________________________________________________________________________________________

FOR TASTE of
 


VISIT:
ANNAPURNA MESS              Morning 6:30 to 10:00 PM
CHURCH  ROAD
MAIN
THIPPASANDRA
_________________
KAGGADASPURA
VIGNAN NAGAR BUSTAND
_____________________

MENU
_____

Idly, Uddhin Vada, Masal Vada  - Rs.6/ each
DOSA                                            - Rs.12/ each
Poori                                             - Rs.20/ 3 pieces
Rice Bath, Pongal                        - Rs.20/ per plate
Meals                                             -Rs.25/-
Parota                                          - Rs.10/per piece

DHARANI DOSSA CAMP

TC Palaya Main Road
Opp. RK Appartments - Ramamurthy Nagar
___________________________________

TC Palaya Main Road
Santhi Layout
______________

MENU & Prices same as above

__________________

VISHNU CONDIMENTS
Achaya Layout - Ramamurthy Nagar

Bangalore

E-mail: pgganesan@gmail.com

_______________________________________________

RAHIMAN TEA STALL

CHURCH ROAD
THIPPASANDRA MAIN ROAD
Bangalore

TEA                     -Rs.6/- per cup   Morning 5:30 to10:30 PM
Samosa, Vada, Banana Bajji, sweet Bonda  - Rs. 5/- each

______________________________________________

GANESH FILTER COFFEE HOUSE                        Morning 5:30
5A Main Road
HAL 3rd Stage
Bangalore

Idly, Uddhin vada,                      Rs. 5/- each
Thate Idly                                   Rs. 10/-each
Coffee/Tea                                 Rs. 5/- per cup
EVENING
Snacks   Bajji, masal vada        Rs.3/- each


Gold Plated Dosa-A food as good as gold -if your stomach and wallet can take
it!


The
Raj Bhog restaurant in Bangalore is witnessing large footfalls, since
the debut of their latest delicacy, a gold-plated dosa, which is priced
at a whooping
Rs. 1,011.

 
Diners
are promised that they can tuck into one milligram of gold, spread out
over 12 cm by 12 cm of pure gold foil. The gold is added to each dosa in
the final wrap - very much like adding a thin sheet of cheese or butter
while applying the finishing touches to the dish. Now you can have your
24 carat dosa and eat it too!
 
As
Indian society becomes more affluent, the restaurant squarely aims at
those who have the ability to spend on such fancies! The Gold plated
dosa in Bangalore a huge hit.
 
Of course there is a precedent. Some luxury sweet shops in India have long used thin silver & sometimes gold foils to wrap their sweets, as have some pan shops.
 
cid:1.2522570243@web190901.mail.sg3.yahoo.com



Priced
at an exorbitant rate, the dish is roasted crisp with a hint of olive
oil and has a filling of mashed potatoes, in addition to the gold foil
for the finishing touch.


The restaurant also serves a dosa covered with a silver foil, at an affordable price of Rs. 151.
 
The owners have planned to patent the gold dosa in the future.
 

Safety?

The
restaurant received a food safety certificate from the Bengaluru
Corporation, and the gold foils are procured from an ISO certified
company in the north Indian state of Rajasthan. They say there no side
effects with this type of dosai ……..but hey surely my wallet is going to
look anorexic?


VOICE OF SARVAJAN


Corruption Here was a cultural/political/economic fact

Congress party is united givers fund. Corruption affects virtually every transaction of any size. There is no indication that other forms of corruption are decreasing
since the imposition of the emergency. One could easily come to the
cynical conclusion that there is a direct and positive relationship
between laws against corruption and the extent of corruption itself,
i.e., each such law only means that there are more people to bribe
domestic and external.
“Black Money” transactions accounted for about 23% of GNP.


Scarcity
was one of the principle reasons for corruption. “Scarcity is more than
a shortage of goods or food, it encompasses a scarcity of jobs, of
opportunities and a plethora of controls. There are probably few
countries which have tighter controls on all aspects of economic life.
These range from omnipresent licensing, confiscatory taxation to a
checks and balances system which is designed to make any form of
corruption impossible. All of this panoply has but one amid, social
justice, and but one principal result, social injustice.


People distinguish between different forms of corruption but the distinction which is made has no legal base.
“For
example, virtually all transactions require “speed money”, a small
payment required to move papers, secure admission to a hospital, obtain a
train ticket, etc. This is illegal but not considered corrupt since it
is supposed to balance the niggardly income normally given to recipients
of such payments. Similarly, nepotism, whether it benefits one’s
family, caste or language or regional group is considered acceptable.
The dividing line between acceptable and reprehensible transactions
seems to be governed in part by amount. Large payments, whether or not
legal, are considered “bad”. Furthermore, a distinction is often made
between corruption for political purposes and that for personal
purposes.”


So
it is “more acceptable” to take money for the Congress than for one’s
own personal comfort. “While it is illegal for a corporation to make a
contribution to a political party it is perfectly legal for the same
corporation to make an equal payment to the prime minister’s relief fund
or other organization which essentially serve the same purpose. It is
legal to purchase advertising in party publications whether or not they
are ever published,”


It
has long been the practice, and continues to be the case today, that
every large firm and most small enterprises are approached for their
contribution tothe Country’s “united givers fund”, the Congress party. The
collectors vary, sometimes they are the politicians themselves,
sometimes a “bag man” for the party, sometimes, most recently, even a
bureaucrat.

The case of disproportionate assets against Samajwadi Party chief
Mulayam Singh Yadav and family appears to be, in comparative terms, a
minor misdemeanour. He is formally accused of having disproportionate
assets worth just Rs.2.63 crore, a gross undervaluation in the age of scams.
Mulayam, whose declared assets in 1977 were Rs.77,000, “subsequently acquired assets worth crores”

As per the market price prevailing in 2005, the value of Mulayam’s assets was Rs.100
crore. It would be substantially more as per the present market value.  “Akhilesh, a public servant (then an MP),
has not only abetted his father in acquisition of assets but has also
acquired assets disproportionate to his known sources of income
.


Leave a Reply