Free Online FOOD for MIND & HUNGER - DO GOOD 😊 PURIFY MIND.To live like free birds 🐦 🦢 🦅 grow fruits 🍍 🍊 🥑 🥭 🍇 🍌 🍎 🍉 🍒 🍑 🥝 vegetables 🥦 🥕 🥗 🥬 🥔 🍆 🥜 🎃 🫑 🍅🍜 🧅 🍄 🍝 🥗 🥒 🌽 🍏 🫑 🌳 🍓 🍊 🥥 🌵 🍈 🌰 🇧🇧 🫐 🍅 🍐 🫒Plants 🌱in pots 🪴 along with Meditative Mindful Swimming 🏊‍♂️ to Attain NIBBĀNA the Eternal Bliss.
Kushinara NIBBĀNA Bhumi Pagoda White Home, Puniya Bhumi Bengaluru, Prabuddha Bharat International.
Categories:

Archives:
Meta:
March 2024
M T W T F S S
« Jan    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
05/15/13
921 LESSON 16-05-2013 THURSDAY-FREE ONLINE eNālāndā Research and Practice UNIVERSITY Mahavagga 47 Kosambakkhandhakaü Pali English Sinhala MISUSE OF EVM _ PART - 6 http://sbinformation.about.com/od/business-ideas/a/small-business-ideas.htm http://sbinformation.about.com/od/business-ideas/qt/Project-Management-Small-Business-Idea.htm Project Management Small Business Idea The Pros and Cons of Starting a Project Management BusinessSpreading Buddhism Conference 2013 will be held at Nagpur (India) on July 20-21, 2013.
Filed under: General
Posted by: site admin @ 4:50 pm

921 LESSON 16-05-2013 THURSDAY-FREE ONLINE  eNālāndā Research and Practice UNIVERSITY

Mahavagga

 47

 Kosambakkhandhakaü

  Pali

 English

 Sinhala



































MISUSE OF EVM _ PART - 6

http://sbinformation.about.com/od/business-ideas/a/small-business-ideas.htm

http://sbinformation.about.com/od/business-ideas/qt/Project-Management-Small-Business-Idea.htm


Spreading Buddhism Conference 2013 will be held at Nagpur (India) on July 20-21, 2013.
The two days conference will be discussed on following topics.:


1.
Buddha Sangiti ( Discussion of Buddhist Monks).

2.
The Concept of Buddhist India.(Symposium)

3.
Buddhists Code of Conduct.(Free Discussion)

4.
Buddhism & Women Empowerment.(Symposium)

5.
Buddhists Literature. (Discussion)

6.
Buddha’s Economics - Five precepts.(Symposium)

7. Co-ordination of Buddhist at Large.


8.
Implementation of prepared action plan of World Buddhist Conference 2006 of Nagpur(India).(Discussion)

9.
Buddhists Poet Gathering & Cultural Events.

You are cordially invited this conference. Lodging and boarding
facilities will be provided to the delegates & participants outside.


With bests Compliments from :


Dr. Milind Jiwane , Chairman & Chief Organizer,

Spreading Buddhism Conference 2013 at Nagpur (India)


Civil Rights Protection Cell


H.Q.: Jeewak Welfare Society Premises, Naya Nakasha, Opposite Swastik School, Nagpur 440017 (India)

Mob. No. +91 9370984138, 9225226922
email

: civilrightsprotectioncell@yahoo.in
dr.milindjiwane@yahoo.com

http://in-mg61.mail.yahoo.com/neo/launch?.rand=7bq9vpsh68bvs#mail

How
Buddha Jayanthi or Vesak or Vaishaka became a public Holiday in India
” My own contribution to the proceedings was confined to a short speech
in which I dealt with what I knew was a quite sensitive issue: the
Buddha Jayanti, or the fact that, five years after Independence, The
government of India had still not declared the Buddha’s “birthday” a
public holiday.’Jesus christ was born in Palestine(Near Europe); I told
the conference, having worked my way up to the point;’but his birthday
is a public holiday in India. Prophet Mohammed was born In Arabia(near
Europe), but his birthday too is a public holiday. The Buddha, however,
was born in India, but his birthday…’ It was not necessary for me to
complete the sentence, which drew a burst of laughter, followed by
prolonged applause, Buddhist and Hindu alike, and I thereupon concluded
my speech with a strong appeal to the government of India to take
immediate action and honour India’s greatest son by declaring his
birthday, ‘Buddha Jayanthi or vesak, a public holiday.Dr.
Radahakrishnan could hardly ignore so marked an expression of popular
feeling, and his closing remarks adverted to what I had said. The
request ought to have been made while thePrime Minister was present at
the meeting, he observed, with an air of slight displeasure.
Nevertheless, he would convey the request to his government for its
consideration.Please though I was to has achieved this much….
at the 1952 nov-dec Sanchi India. Buddhist conference
p.428
Facing Mount Kanchenjunga An English Buddhist in the Eastern Himalaya By
SANGHARAKSHITA
BUDDHIST WORLD IS IN DEBT TO YOU. Anagarika Dharmapala and Valisinha
Devapriyaji will be happy for your service To Indian Buddhism. Dear Sir
you will have a Healthy long life!.

— On Wed, 5/8/13, Saint S wrote:


From: Saint S
Subject: [sakya]
To:
humanhorizons@yahoogroups.co.uk, “sakyagroup@yahoo.com”
, sakyagroup@yahoogroups.com, “Dalits Media
Watch”
, “sparks voices of dalit women”

Date: Wednesday, May 8, 2013, 3:52 AM




In southern India, in the state of Tamil Nadu, the vanniyar caste party and vanniyar sangam atrocity continues with no end in sight. But after the dramatic arrest of Ramadoss, Kaduvetti and other vanniyar so called leaders (unleashed riots), the whole state is paralyzed by these caste terrorists burning down buses. The
Tamil Nadu govt after repeated failure to punish the casteists and
casteist vanniyar terrorists is now witnessing first hand the ongoing
Rampages and burning down of public/govt transportation as well as
private vehicles in many parts of Tamil Nadu?…………..


If the vanniyars can cause so much damages to public properties while
the Chief Minister and police  are watching, can you imagine their
terrorism and the extent of abuse on dalits that was never under the
radar of TN Police and Jayalalitha for years?…….

If so much damage is inflicted on public properties while the whole state is watching, what did they do while no police or state was watching in Dharmapuri and Marakanam?

More than 500 buses, cars, vans and vehicles been burned down so far and it is continue to occur in different parts of Tamil Nadu, what did the TN Police do?. Is
this called a State, is this what you call law and order, and is this
what you call governance of a state and  society?. How is it possible
that a group of thugs call themselves vanniyars and claim to be working
for their caste people,  but all they are known for is terrorism in one
or other format, and now they are gone made  with a state wide rampage,
the state police has no clue as to how to control it?. If the Tamil Nadu
police and stage govt cannot safeguard
public transportation and properties, roads and bridges, how can they
protect innocent civilians from terrorists?, How?. How can this police
or the state govt protect the most vulnerable dalits from such caste
terrorists?.

Project Management Small Business Idea

The Pros and Cons of Starting a Project Management Business


A project manager can be an asset on every project that involves
multiple people, whether it’s a home renovation project, a small
business collaboration or a personal project.

A good project manager is highly organized and has an exceptional
ability to follow through. If you are considering starting a project
management business, here is a look at the pros, cons and where you can
get more information on how to get started.

The Pros

Project management is an excellent business idea
for analytical thinkers, detailed-oriented and organized professionals.
Some of the benefits of starting a project management business include:

  • Startup costs are minimal if you are experienced in project management.
  • If you work with homeowners and home-based business owners, your business can be home-based as well.
  • You can establish yourself as an expert in project management by specializing in certain fields.
  • You have a wide variety of markets to service, including
    engineering, strategic planning, real estate, financial, health care and
    more.
  • Your business can be very lucrative once you’ve become established.
  • Project management is a rapidly growing business in the areas of home remodeling and building.

The Cons

Some of the potential challenges of starting a project management business include:

  • You need extensive experience, knowledge and skill in project management.
  • You may need additional training and certification.
  • If you work with corporate clients or large companies, you may need a professional space to meet with clients.
  • Your business may involve a lot of travel to accommodate remote clients.
  • It can take time to establish a reputation and see profits from your business.
  • Having the proper degrees, certifications and licensing is highly recommended.

Recommended Resources

Related Articles

•    MISUSE OF EVM _ PART - 6
    •   
    •    New voter verifiable paper trail (VVPT) machines to replace the EVMs, following doubts that it could be tampered.Voting Machines are “Calculators which can be manipulated by computer softwares”.  New Machines are ordered by EC, where a paper slip will come out with EVM voting which will be then deposited in a box. What is the use? Paper Slip will show that voter has casted vote for “Party A”, but calculator software will add vote to “Party B”! The Computers are programmable. No use for such fake paper slips. In Superior Courts it  has been demonstrated how these computers can be manipulated and how it can be pre-programmed to make sure victory to one candidate during election. The EVM machines have killed Democracy and have all the potentials to do so. The ruling castes are manipulating EVMs to make sure victory to them depriving the dipressed classes  to enable them to acquire the MASTER KEY that can unlock all doors of progress to the entire people.
    •     
    •    Under such circumstances the following exposure by media had no relevance during the last Karnataka Assembly Elections 2013 where the Congress won and the trend will continue in the forth coming General Elections until the Superior Court and the upholders of Democracy including the free and fair media.    •   
    •    http://www.schneier.com/blog/archives/2006/01/wisconsin_votin.html
    •   
    •   
    •    http://static.usenix.org/event/evt06/tech/full_papers/hall/hall_html/
 

  •    
2 The “Enclosure of Transparency'’ of Voting Technology in the U.S.

Early vote casting in the United States was essentially a show of hands or voice vote in front of an official body. In small or even moderately sized towns, it was possible to keep one’s own records and do an independent tally of the vote. Of course, this ultimate level of elections transparency in early America had serious implications for voter privacy, coercion and vote selling.6

The extreme example of elections in early America allows us to better define what we mean by “transparency'’: a fully transparent election system is one that supports accountability as well as public oversight, comprehension and access to the entire process. This notion of transparency is the core principle of democratic governance; when voters can easily access and comprehend election processes and have the opportunity to observe election-related actions, they are directly exercising their democratic right to hold the system and its pieces accountable.
The private ballot, aimed at eliminating coercion, was one of the first major changes to the U.S. voting process and eventually the Australian ballot7 took hold throughout the vast majority of U.S. states.8This helped lessen problems such as biased ballot design, denying ballots to certain groups of people and simple as well as sophisticated forms of vote-selling and voter coercion. Today, all states save West Virginia9 provide for “secret'’ or “private'’ ballots. The requirements to support public scrutiny in a system with secret ballots include ensuring that each voter casts one ballot, that the container in which ballots are cast is initially empty at the beginning of voting, and that no ballots are introduced into the container after the voting is closed. In a paper ballot system, these are largely chain-of-custody concerns and can be ensured by scrutinizing the process and ensuring that there are two people from different parties with the ballot materials at all times.
Due to increasing complexity in counting and casting votes during the last century, voting technology has become mechanized. A number of factors have contributed to this move towards mechanization. Citizens have moved from rural to dense urban areas, causing the number of ballots in cities to increase remarkably. Ballots have become more complex; they often have federal, state and local contests on a single ballot, they often vary from precinct to precinct and they can vary by political party for primary elections.10This makes designing and hand-tallying paper ballots difficult and inefficient. Finally, statutory accessibility requirements under state and federal law stipulate accommodations that must be made for voters who don’t read or understand English and for voters with physical and mental disabilities.11

This mechanization has had profound consequences. On the positive side, election administration has become more efficient as large quantities of paper no longer need to be produced, counted and stored securely. The counting process itself is quicker and many non-English language speakers and persons with disabilities can be accommodated with a single piece of equipment.

Increased mechanization has disadvantages. Flaws with current voting technologies spur concerns that we have been too quick to embrace the productivity-enhancing features of computerized technology while not recognizing the vulnerabilities to which this new technology exposes our electoral system.12A more general concern is that the transparency that was at one time a necessary feature of casting and counting votes has been all but lost. Similar to how common property in England during the fifteenth through nineteenth centuries underwent a series of enclosure movements where a public good — common land — was gradually removed from the public sphere, the notion of transparency in the voting franchise has been progressively removed from the electoral franchise.13This “enclosure of transparency'’ has made the mechanisms of the electoral process opaque to the individual voter or even their trusted representative. When “counting votes'’ consists of running proprietary software to process vote data, voters can no longer “observe'’ the canvassing process. Nor can regulators or experts, with whom the public places its trust, easily gain access to and evaluate whether votes are being counted as they were intended to be cast.

Vinayapiñake
Mahàvaggapàëiyà
Dutiyo bhàgo
9 Campeyyakkhandhakaü



Namo tassa bhagavato arahato sammàsambuddhassa.


 

1. tena kho pana samayena buddho
bhagavà campàyaü viharati gaggaràya pokkharaõiyà tãre. Tena kho pana
samayena kàsãsu janapadesu vàsabhagàmo nàma hoti. Tattha kassapagotto
nàma bhikkhu àvàsiko hoti tantibaddho ussukkaü àpanno “kinti anàgatà ca
pesalà bhikkhå àgaccheyyuü, àgatà ca pesalà bhikkhå phàsu 1 vihareyyuü,
aya¤ca àvàso vuddhiü viråëhiü vepullaü àpajjeyyà”ti.

2. Tena kho pana samayena sambahulà bhikkhå kàsãsu càrikaü caramànà
yena vàsabhagàmo tadavasaruü. Addasà kho kassapagotto bhikkhu te bhikkhå
dåratoca àgacchante. Disvàna àsanaü pa¤¤àpesi. Pàdodakaü pàdapãñhaü
pàdakañhalikaü upanikkhipi. Paccuggantvà pattacãvaraü pañiggahesi.
Pànãyena àpucchi. Nàhàne ussukkaü akàsi. Ussukkampi akàsi yàguyà
khàdanãye bhattasmiü.

3. Atha kho tesaü àgantukànaü bhikkhånaü etadahosi: “bhaddako kho
ayaü àvuso, avàsiko bhikkhu. Nahàne ussukkaü karoti. Ussukkampi karoti
yàguyà khàdanãye bhattasmiü handa mayaü àvuso idheva vàsabhagàme nivàsaü
kappomà”ti. Atha kho te àgantukà bhikkhå tattheva vàsabhagàme nivàsaü
kappesuü.

4. Atha kho kassapagottassa bhikkhuno etadahosi: “yo kho imesaü
àgantukànaü bhikkhånaü àgantukakilamatho so pañissaddho. Yepi me gocare
appakata¤¤uno, te dànime gocare pakata¤¤uno. Dukkaraü kho pana
parakulesu yàvajãvaü ussukkaü kàtuü. Vi¤¤atti ca manussànaü amanàpà.
Yannånàhaü na ussukkaü kareyyaü yàguyà khàdanãye bhattasmi”nti. So na
ussukkaü akàsi yàguyà khàdanãye bhattasmiü.

5. Atha kho tesaü àgantukànaü bhikkhånaü [PTS Page 313] [\q 313/]
etadahosi: “pubbe khvàyaü àvàso àvàsiko bhikkhu nahàne ussukkaü akàsi.
Ussukkampi akàsi yàguyà khàdanãye bhattasmiü. So dànàyaü na ussukaü
karoti yàguyà khàdanãye bhattasmiü duññho dànàyaü àvuso, avàsiko
bhikkhu. Handa mayaü àvuso, avàsikaü2 bhikkhuü ukkhipàmà” ti.

6. Atha kho te àgantukà bhikkhå sannipatitvà kassapagottaü bhikkhuü
etadavocuü: “pubbe kho tvaü àvuso nahàne ussakkaü karosi. Ussukkampi
karosi yàguyà khàdanãye bhattasmiü. Sodàni tvaü na ussukkaü karosi
yàguyà khàdanãye bhattasmiü. âpattiü tvaü àvuso àpanno. Passasetaü
àpatti”nti. “Natthi me àvuso àpatti, yamahaü passeyya” nti.

1. “Phàsu” [P T S.] To vi. 2. “Imaü àvàsikaü” si.

 

[BJT Page 758] [\x 758/]

7. Atha kho te àgantukà bhikkhå kassapagottaü bhikkhuü àpattiyà
adassane ukkhipiüsu. Atha kho kassapagottassa bhikkhuno etadahosi: “ahaü
kho etaü na jànàmi - àpatti và esà anàpatti và? âpanno camhi anàpanno
và? Ukkhitto camhi anukkhitto và dhammikena và adhammikena và kuppena và
akuppena và ñhànàrahena và aññhànàrahena và? Yannånàhaü campaü gantvà
bhagavantaü etamatthaü puccheyya” nti.

8. Atha kho kassapagotto bhikkhu senàsanaü saüsàmetvà
pattacãvaramàdàya yena campà tena pakkàmi. Anupubbena yena campà yena
bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü
nisãdi.

9. âciõõaü kho panetaü buddhànaü bhagavantànaü àgantukehi bhikkhåhi
saddhiü pañisammodituü. Atha kho bhagavà kassapagottaü bhikkhuü
etadavoca: “kacci bhikkhu khamanãyaü? Kacci yàpanãyaü? Kaccasi 1
appakilamathena addhànaü àgato? Kuto ca tvaü bhikkhu àgacchasã? ” Ti.

10. “Khamanãyaü bhagavà. Yàpanãyaü bhagavà. Appakilamathena càhaü
bhante addhànaü àgato. Atthi bhante kàsãsu janapadesu vàsabhagàmo nàma.
Tatthàhaü avàsiko tantibaddho ussukkaü àpanno: “kinni anàgatà ca pesalà
bhikkhu àgaccheyyuü. âgatà ca pesalà bhikkhå phàsuü vihareyyuü. Aya¤ce
àvàso vuddhiü viråëhiü vepullaü àpajjeyyà”ti.

11. “Atha kho bhante sambahulà bhikkhå kàsãsu càrikaü caramànà yena
vàsabhagàmo tadavasaruü. Addasaü kho ahaü bhante, te bhikkhå dåratova
àgacchante. Disvàna àsanaü pa¤¤àpesiü. Pàdedakaü pàdapãñhaü
pàdakañhalikaü upanikkhipiü. Paccuggantvà pattacãvaraü pañiggahesiü.
Pànãyena àpucchiü. Nahàne ussukkaü akàsiü. Ussukkampi akàsiü yàguyà
khàdanãye bhattasmiü.

12. “Atha kho tesaü bhante, àgantukànaü bhikkhånaü etadahosi:
“bhaddako kho aya àvuso àvàsiko bhikkhu. Nahàne ussukkaü karoti.
Ussukkampi karoti yàguyà khàdanãye bhattasmiü. Handa mayaü àvuso idheva
vàsabhagàme nivàsaü kappemà”ti. [PTS Page 314] [\q 314/] atha [PTsvvv
Page 315] kho te bhante, àgantukà bhikkhå tattheva vàsabhagàme nivàsaü
kappesuü.

13. “Tassa mayhaü bhante, etadahosi: “yo kho imesaü àgantukànaü
bhikkhånaü àgantukakilamatho so pañippassaddho. Yepime gocare
appakata¤¤uno, te ‘dàni ‘ me gocare pakata¤¤uno. Dukkaraü kho pana
parakulesu yàvajãvaü ussukkaü kàtuü. Vi¤¤atti ca manussànaü amanàpà.
Yannånàhaü na ussukkaü kareyyaü yàguyà khàdanãye bhattasami”nti. So kho
ahaü bhante, na ussukkaü akàsiü yàguyà khàdanãye bhattasmiü.

1 “Kaccittha” machasaü.

 

[BJT Page 760] [\x 760/]

14. “Atha kho tesaü bhante, àgantukànaü bhikkhånaü etadahosi: ‘pubbe
khvàyaü àvuso avàsiko bhikkhu nahàne ussukkaü karoti. Ussukkampi karoti
yàguyà khàdanãye bhattasmiü. So’dànàyaü na ussukkaü karoti yàguyà
khàdanãye bhattasmiü. Duññho’dànàyaü àvuso, avàsiko bhikkhu. Handa mayaü
àvuso, avàsikaü bhikkhuü ukkhipàmà’ti.

15. “Atha kho te bhante, àgantukà bhikkhå sannipatitvà maü
etadavocuü: ‘pubbe kho tvaü àvuso, nahàne ussukkaü karosi. Ussukkampi
karosi yàguyà khàdanãye bhattasmiü. So ‘dàni tvaü na ussukkaü karosi
yàguyà khàdanãye bhattasmiü. âpattiü tvaü àvuso àpanno. Passasetaü
àpatti’nti. ‘Natthi me àvuso àpatti, yamahaü passeyya’ nti.

16. “Atha kho te bhante, àgantukà bhikkhu maü àpattiyà adassane
ukkhipiüsu. Tassa mayhaü bhante etadahosi: ‘ahaü kho etaü na janàmi:
àpatti và esà anàpatti và, àpanno camhi anàpanno và, ukkhitto camhi
anukkhitto và dhammikena và adhammikena và kuppena và akuppena và
ñhànàrahena và aññhànàrahena và. Yannånàhaü campaü gantvà bhagavantaü
etamatthaü puccheyya’nti. Tatohaü bhagavà àgacchàmã”ti.

17. “Anàpatti esà bhikkhu. Nesà àpatti. Anàpannosi. Nasi àpanno.
Anukkhittosi. Nasi ukkhitto. Adhammikenàsi kammena ukkhitto kuppena
aññhànàrahena. Gaccha tvaü bhikkhu, tatve vàsabhagàme nivàsaü
kappehã”ti. “Evaü bhante” ti kho kassapagotto bhikkhu bhagavato
pañissutvà uññhàyàsanà bhagavantaü abhivàdetvà padakkhiõaü katvà yena
vàsabhagàmo tena pakkàmi.

18. Atha kho tesaü àgantukànaü bhikkhånaü ahudeva kukkuccaü. Ahu
vippañisàro: “alàbhà vata no, na vata no làbhà, dulladdhaü vata no, na
vata no suladdhaü, ye mayaü suddhaü bhikkhuü anàpattikaü avatthusmiü
akàraõe ukkhipimha. Handa mayaü àvuso, campaü gantvà bhagavato santike
accayaü accayato desemà”ti.

19. Atha kho te àgantukà bhikkhå senàsanaü saüsàmetvà pattacãvaraü
àdàya yena campà tena pakkamiüsu. Anupubbena yena campà yena bhagavà
tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü
nisãdiüsu.

20. âciõõaü kho panetaü buddhànaü bhagavantànaü àgantukehi bhikkhåhi
saddhiü pañisammodituü. Atha kho bhagavà te bhikkhå etadavoca: “kacci
bhikkhave, khamanãyaü? Kacci yàpanãyaü? Kaccittha appakilamathena
addhànaü àgatà? Kuto ca tumhe bhikkhave, àgacchathà”ti. “Khamanãyaü
bhagavà yàpanãyaü bhagavà. Appakilamathena ca mayaü bhante, addhànaü
àgatà. Atthi bhante kàsãsu janapadesu vàsabhagàmo nàma. Tato mayaü
bhagavà àgacchàmà”ti. “Tumhe bhikkhave, avàsikaü bhikkhuü
ukkhipitthà”ti. “Evaü bhante”ti. “Kismiü bhikkhave, vatthusmiü kismiü
kàraõe”ti. “Avatthusmiü bhagavà akàraõe”ti.

 

[BJT Page 762] [\x 762/]

21. Vigarahi buddho bhagavà. “Ananucchaviyaü moghapurisà,
ananulomikaü appatiråpaü assàmaõakaü akappiyaü [PTS Page 315] [\q 315/]
akaraõãyaü. Kathaü hi nàma tumhe moghapurisà, suddhaü bhikkhuü
anàpattikaü avatthusmiü akàraõe ukkhipissatha? Netaü moghapurisà,
appasannànaü và pasàdàya pasannànaü và bhiyyobhàvàya vigarahitvà dhammiü
kathaü katvà bhikkhå àmantesi: “na bhikkhave, suddho bhikkhu anàpattiko
avatthusmiü akàraõe ukkhipitabbo. Yo ukkhipeyya, àpatti dukkañassà”ti.

22. Atha kho te bhikkhå uññhàyàsanà ekaüsaü uttaràsaïgaü karitvà
bhagavato pàdesu sirasà nipatitvà bhagavantaü etadavocuü: “accayo no
bhante, accagamà yathà bàle yathà måëhe yathà akusale, ye mayaü suddhaü
bhikkhuü anàpattikaü avatthusmiü akàraõe ukkhipimha. Tesaü no bhante
bhagavà accayaü accayato patigaõhàtu àyatiü saüvaràyà”ti. “Taggha tumhe
bhikkhave, accayo accagahà yathà bàle yathà måëhe yathà akusale, ye
tumhe suddhaü bhikkhuü anàpattikaü avatthusmiü akàraõe ukkhipittha. Yato
ca kho tumhe bhikkhave, accayaü accayato disvà yathàdhammaü
pañikarotha, taü vo mayaü patigaõhàma. Vuddhi hesà bhikkhave, ariyassa
vinaye yo accayaü accayato disvà yathàdhammaü pañikaroti, àyati¤ca
saüvaraü àpajjatã” ti.

23. Tena kho pana samayena campàyaü bhikkhå evaråpàni kammàni
karonti: adhammena vaggakammaü karonti. Adhammena samaggakammaü karonti.
Dhammena vaggakammaü karonti. Dhammapatiråpakena vaggakammaü karonti.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü karonti. Ekopi ekaü ukkhipati. Dvepi
ekaü ukkhipanti. Dvepi dve ukkhipanti. Dvepi sambahule ukkhipanti. Dvepi
saïghaü ukkhipanti. Sambahulàpi ekaü ukkhipanti. Samabahulàpi dve
ukkhipanti. Sambahulàpi sambahule ukkhipanti. Sambahulàpi saïghaü
ukkhipanti. Saïghopi saïghaü ukkhipati.

24. Ye te bhikkhå appicchà santuññhà lajjino kukkuccakà sikkhàkàmà te
ujjhàyanti, khãyanti, vipàcenti: “kathaü hi nàma campàyaü bhikkhå
evaråpàni kammàni karissanti? Adhammena vaggakammaü karissanti?
Adhammena samaggakammaü karissanti? Dhammena vaggakammaü karissanti?
Dhammapatiråpakena vaggakammaü karissanti? Dhammapatiråpakena
samaggakammaü karissanti? Ekopi ekaü ukkhipissati? Ekopi dve
ukkhipissati? Ekopi sambahule ukkhipissati? Ekopi saïghaü ukkhipissati?
Dvepi ekaü ukkhipissanti? Dvepi dve ukkhipissanti? Dvepi sambahule
ukkhipissanti? Dvepi saïghaü ukkhipissanti? Sambahulàpi sambahule
ukkhipissanti? Sambahulàpi saïghaü ukkhipissanti? Saïghopi saïghaü
ukkhipissatã” ti.

[BJT Page 764] [\x 764/]

25. Atha kho te bhikkhå bhagavato etamatthaü àrocesuü. “Saccaü kira
bhikkhave, campàyaü bhikkhå evaråpàni kammàni karonti? [PTS Page 316]
[\q 316/] adhammena vaggakammaü karonti? Adhammena samaggakammaü
karonti. Dhammena vaggakammaü karonti. Dhammapatiråpakena vaggakammaü
karonti. Dhammapatiråpakena samaggakammaü karonti. Ekopi ekaü ukkhipati.
Dvepi ekaü ukkhipanti. Dvepi dve ukkhipanti. Dvepi sambahule
ukkhipanti. Dvepi saïghaü ukkhipanti. Sambahulàpi ekaü ukkhipanti.
Samabahulàpi dve ukkhipanti. Sambahulàpi sambahule ukkhipanti.
Sambahulàpi saïghaü ukkhipanti. Saïghopi saïghaü ukkhipatã”ti. “Saccaü
bhagavà. “

26. Vigarahi buddho bhagavà “ananucchaviyaü bhikkhave, tesaü
moghapurisànaü ananulomikaü appatiråpaü assàmaõakaü akappiyaü
akaraõãyaü. Kathaü hi nàma te bhikkhave moghapurisà evaråpàni kammàni
karissanti? Adhammena vaggakammaü karissanti? Adhammena samaggakammaü
karissanti? Dhammena vaggakammaü karissanti? Dhammapatiråpakena
vaggakammaü karissanti? Dhammapatiråpakena samaggakammaü karissanti?
Ekopi ekaü ukkhipissati? Ekopi dve ukkhipissati? Ekopi sambahule
ukkhipissati? Ekopi saïghaü ukkhipissati? Dvepi ekaü ukkhipissanti?
Dvepi dve ukkhipissanti? Dvepi sambahule ukkhipissanti? Dvepi saïghaü
ukkhipissanti? Sambahulàpi sambahule ukkhipissanti? Sambahulàpi saïghaü
ukkhipissanti? Saïghopi saïghaü ukkhipissati. ?

27. “Netaü bhikkhave, appasannànaü và pasàdàya pasannànaü và
bhiyyobhàvàya vigarahitvà dhammiü kathaü katvà bhikkhå àmantesi:
“adhammena ce bhikkhave, vaggakammaü akammaü. Na ca karaõãyaü.
Adhammena1 samaggakammaü akammaü. Na ca karaõãyaü. Dhammena
vaggakakammaü akammaü. Na da karaõãyaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü
akammaü. Na ca karaõãyaü. Dhammapatiråpakena samaggakakammaü akammaü. Na
ca karaõãyaü. Ekopi ekaü ukkhipati, akammaü na ca karaõãyaü. Ekopi dve
ukkhipati, akammaü. Na ca karaõãyaü. Ekopi sambahule ukkhipati, akammaü.
Na ca karaõãyaü. Ekopi saïghaü ukkhipati, akammaü na ca karaõãyaü.
Dvepi ekaü ukkhipanti, akammaü. Na ca karaõãyaü. Dvepi dve ukkhipanti,
akammaü na ca karaõãyaü. Dvepi saïghaü ukkhipanti, akammaü. Na ca
karaõãyaü. Sambahulàpi ekaü ukkhipanti, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Sambahulàpi dve ukkhipanti, akammaü. Na ca karaõãyaü. Sambahulàpi
sambahule ukkhipanti, akammaü. Na ca karaõãyaü. Sambahulàpi saïghaü
ukkhipanti akammaü. Na ca karaõãyaü. Saïghopi saïghaü ukkhipati,
akammaü. Na ca karaõãyaü.

28. “Cattàrimàni, bhikkhave, kammàni: adhammena vaggakammaü.
Adhammena samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammena samaggakammaü.

29. “Tatra bhikkhave, yamidaü adhammena vaggakammaü, idaü bhikkhave,
kammaü adhammattà vaggattà kuppaü aññhànàrahaü. Na bhikkhave, evaråpaü
kammaü kàtabbaü. Na ca mayà evaråpaü kammaü anu¤¤àtaü.

30. “Tatra bhikkhave, yamidaü2 adhammena samaggakammaü, idaü
bhikkhave kammaü adhammattà kuppaü aññhànàrahaü. Na bhikkhave, evaråpaü
kammaü kàtabbaü. Na ca mayà evaråpaü kammaü anu¤¤àtaü.

31. “Tatra bhikkhave, yamidaü dhammena vaggakammaü, idaü bhikkhave,
kammaü vaggattà kuppaü aññhanàrahaü. Na bhikkhave, evaråpaü kammaü
kàtabbaü. Na ca mayà evaråpaü kammaü anu¤¤àtaü.

1. “Adhammena ce bhikkhave” sã. 2. “Yadidaü” machasaü

 

[BJT Page 766] [\x 766/]

32. “Tatra bhikkhave, yamidaü dhammena samaggakammaü, idaü bhikkhave
kammaü dhammattà samaggattà akuppaü ñhànàrahaü. Evaråpaü bhikkhave,
kammaü kàtabbaü. Evaråpa¤ca mayà kammaü anu¤¤àtaü. Tasmàtiha bhikkhave,
evaråpaü kammaü karissàma ‘yadidaü dhammena samagga’nti evaü hi vo
bhikkhave sikkhitabba”nti.

33. Tena kho pana samayena chabbaggiyà bhikkhu evaråpàni kammàni
karonti: adhammena vaggakammaü karonti. Adhammena samaggakammaü karonti.
Dhammena vaggakammaü karonti. Dhammapatiråpakena vaggakammaü karonti.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü karonti. ¥attivipannampi kammaü karonti
anusàvanasampannaü. Anusàvanavipannampi kammaü karonti ¤attisampannaü.
[PTS Page 317] [\q 317/] ¤attivipannampi anusàvanavippannampi kammaü
karonti. A¤¤atràpi dhammà kammaü karonti. A¤¤atràpi vinayaü kammaü
karonti. A¤¤atràpi satthusàsanà kammaü karonti. Pañikuññhakañampi1
kammaü karonti adhammikaü kuppaü aññhanàrahaü.

Ye te bhikkhå appicchà santuññhà lajjino kukkuccakà sikkhàkàmà, te
ujjhàjayanti khãyanti vipàcenti: “kathaü hi nàma chabbaggiyà bhikkhå
evaråpàni kammàni karissanti: adhammena vaggakammaü karissanti?
Adhammena samaggakammaü karissanti? Dhammena vaggakammaü karissanti?
Dhammapatiråpakena vaggakammaü karissanti? Dhammapatiråpakena
samaggakammaü karissanti? ¥attivipannampi kammaü karissanti
anusàvanasampannaü? Anusàvanavipannampi kamamaü karissanti
¤attisampannaü? ¥attivipannampi anusàvanavipannampi kammaü karissanti ?
A¤¤àtràpi dhammà kammaü karissanti? A¤¤atràpi vinayà kammaü karissanti?
A¤¤atràpi satthusàsanà kammaü karissanti? Pañikuññhakañampi kammaü
karissanti adhammikaü kuppaü aññhanàraha”nti.

35. Atha kho te bhikkhå bhagavato etamatthaü àrocesuü. “Saccaü kira
bhikkhave, chabbaggiyà bhikkhå evaråpàni kammàni karonti? Adhammena
vaggakammaü karonti? Adhammena samaggakammaü karonti. Dhammapatiråpakena
vaggakammaü karonti. Dhammapatiråpakena samaggakammaü karonti.
¥attivipannampi kammaü karonti anusàvanasampannaü. Anusàvanavipannampi
kammaü karonti ¤attisampannaü. ¥attivipannampi anusàvanavippampi kammaü
karonti. A¤¤atràpi dhammà kammaü karonti. A¤¤atràpi vinayà kammaü
karonti. A¤¤atràpi satthusàsanà kammaü karonti. Pañikuññhakañampi kammaü
karonti adhammikaü kuppaü aññhanàraha”nti.

36. “Saccaü bhagavà” vigarahi buddho bhagavà. “Ananucchaviyaü
moghapurisà, ananulomika appatiråpaü assàmaõakaü akappiyaü akaraõãyaü.
“Kathaü hi nàma chabbaggiyà bhikkhå evaråpàni kammàni karissanti:
adhammena ggakammaü karissanti? Adhammena samaggakammaü karissanti?
Dhammena vaggakammaü karissanti? Dhammapatiråpakena vaggakammaü
karissanti? Dhammapatiråpakena samaggakammaü karissanti? ¥attivipannampi
kammaü karissanti anusàvanasampannaü? Anusàvanavipannampi kammaü
karissanti ¤attisampannaü? ¥attivipannampi anusàvanavipannampi kamamaü
karissanti? A¤¤atràpi dhammaü kammaü karissanti? A¤¤atràpi vinayà kammaü
karissanti? A¤¤atràpi satthusàsanà kammaü karissanti? Pañikuññhakañampi
kammaü karissanti adhammikaü kuppaü aññhànàraha” nti. Netaü moghapurisa
appasannànaü và pasàdàya pasannànaü và bhiyyobhàvaya vigarahitvà
dhammiü kathà katvà bhikkhå àmantesi: “adhammena ce bhikkhave,
vaggakammaü akammaü. Na ca karaõãyaü. Adhammena samaggakammaü akammaü.
Na ca karaõãyaü, dhammena vaggakammaü akammaü. Na ca karaõãyaü.
Dhammapatiråpakena vaggakammaü akammaü. Na ca karaõãyaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü akammaü. Na ca karaõãyaü. ¥attivipannaü
ce bhikkhave, kammaü anusàvanasampannaü akammaü. Na ca karaõãyaü.
Anusàvanavipannaü ce bhikkhave, kammaü ¤attisampannaü akammaü. Na ca
karaõãyaü. ¥attivipannaü ce bhikkhave, kammaü anusàvanavipannaü ca
akammaü. Na ca karaõãyaü. A¤¤atràpi dhammà kammaü akammaü. Na ca
karaõãyaü. A¤¤atràpi vinayà kammaü akammaü. Na ca karaõãyaü. A¤¤atràpi
satthusàsasà kammaü akammaü. Na ca karaõãyaü. Pañikuññhakaña¤ce
bhikkhave, kammaü adhammikaü kuppaü aññhanàrahaü akammaü. Na ca
karaõãyaü”

1. “Pañikuññhakatampi” machasaü [P T S]

 

[BJT Page 768] [\x 768/]

37. “Chayimàni bhikkhave, kammàni: adhammakammaü, vaggakammaü,
samaggakammaü, dhammapatiråpakena vaggakammaü, dhammatiråpakena
samaggakammaü, dhammena samaggakammaü.

38. “Katama¤ca bhikkhave adhammakammaü? ¥attidutiye ce bhikkhave
kamme ekàya ¤attiyà kammaü karoti, na ca kammavavàcaü anusàveti,
adhammakammaü.

39. “¥attidutiye ce bhikkhave, kamme dvãhi ¤attãhi kammaü karoti, na ca kammavàcaü anusàveti, adhammakammaü.

40. “¥attidutiye ce bhikkhave, kamme ekàya kammavàcàya kammaü karoti, na ca ¤attiü ñhapeti, adhammakammaü.

41. “¥attidukiye ce bhikkhave, kamme dvãhi kammavàcàhi kammaü karoti, na ca ¤attiü ñhapeti, adhammakammaü.

42. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme ekàya ¤attiyà kammaü karoti.
Na ca kammavàcaü anusàveti, [PTS Page 318] [\q 318/] adhammakammaü.

43. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme dvãhi ¤attãhi kammaü karoti, na ca kammavàcaü anusàveti, adhammakammaü.

44. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme tãhi ¤attãhi kammaü karoti, na ca kammavàcaü anusàveti, adhammakammaü.

45. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme catåhi ¤attãhi kammaü karoti, na ca kammavàcaü anusàveti, adhammakammaü.

46. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme dvãhi kammavàcàhi kammaü karoti, na ca ¤attiü ñhapeti, adhammakammaü.

47. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme dvãhi kammavàcàhi kammaü karoti, na ca ¤attiü ñhapeti, adhammakammaü.

48. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme tãhi kammavàcàhi kammaü karoti, na ca ¤attiü ñhapeti, adhammakammaü.

49. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme catåhi kammavàcàhi kammaü
karoti, na ca ¤attiü ñhapeti, adhammakammaü. Idaü vuccati bhikkhave,
adhammakammaü.

50. “Katama¤ca bhikkhave, vaggakammaü? ¥attidutiye ce bhikkhave,
kamme yàvatikà bhikkhå kammappattà, te anàgatà honti, chandàrahànaü
chando anàhaño hoti, sammukhãbhåtà pañikkosanti, vaggakammaü.

51. “¥attidutiye ce bhikkhave, kamme yàvatikà bhikkhå kammappattà, te
àgatà honti, chandàrahànaü chando anàhaño hoti, sammukhãbhåtà
pañikkosanti, vaggakammaü.

52. “¥attidutiye ce bhikkhave, kamme yàvatikà bhikkhå kammappattà, te
àgatà honti, chandàrahànaü chando àhaño hoti, sammukhãbhåtà
pañikkosanti, vaggakammaü.

[BJT Page 770] [\x 770/]

53. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme yàvatikà bhikkhå kammappattà,
te anàgatà honti, chandàrahànaü chando anàhaño hoti, sammukhãbhåtà
pañikkosanti, vaggakammaü.

54. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme yàvatikà bhikkhå kammappattà, te àgatà

Honti, chandàrahànaü chando anàhaño hoti, sammukhãbhåtà pañikkosanti, vaggakammaü.

55. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme yàvatikà bhikkhå kammappattà,
te àgatà honti, chandàrahànaü chando àhaño hoti, sammukhãbhåtà
pañikkosanti, vaggakammaü. Idaü vuccati bhikkhave, vaggakammaü.

56. Katama¤ca bhikkhave, samaggakammaü? ¥attidutiye ce bhikkhave,
kamme yàvatikà bhikkhå kammappattà, te àgatà honti, chandàrahànaü chando
àhaño hoti, sammukhãbhåtà na pañikkosanti, samaggakammaü.

57. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme yàvatikà bhikkhå kammappattà,
te àgatà honti, chandàrahànaü chando àhaño hoti, sammukhãbhåtà na
pañikkosanti, samaggakammaü. Idaü vuccati bhikkhave, samaggakammaü.

58. “Katama¤ca bhikkhave, dhammapatiråpakena vaggakammaü? ¥atti
dutiye ce bhikkhave, kamme pañhamaü kammavàcaü anusàveti, pacchà ¤attiü
ñhapeti, yàvatikà bhikkhå kammappattà, te anàgatà honti, chandàrahànaü
chando anàhaño hoti, sammukhãbhåtà pañikkosanti, dhammapatiråpakena
vaggakammaü.

59. “¥attidutiye ce bhikkhave, kamme pañhamaü kammavàcaü anusàveti,
pacchà ¤attiü ñhapeti, yàvatikà bhikkhå kammappattà, te àgatà honti,
chandàrahànaü chando anàhaño hoti, sammukhãbhåtà pañikkosanti,
dhammapatiråkena vaggakammaü.

60. “¥attidutiye ce bhikkhave, kamme pañhamaü kammavàcaü anusàveti,
pacchà ¤attiü ñhapeti, yàvatikà bhikkhå kammappattà, te àgatà honti,
chandàrahànaü chando àhaño hoti, [PTS Page 319] [\q 319/] sammukhãbhåtà
pañikkosanti, dhammapatiråpakena vaggakammaü.

61. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme pañhamaü kammavàcaü anusàveti,
pacchà ¤attiü ñhapeti, yàvatikà bhikkhå kammappattà, te anàgatà honti,
chandàrahànaü chando anàhaño hoti, sammukhãbhåtà pañikkosanti,
dhammapatiråpakena vaggakammaü.

62. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme pañhamaü kammavàcaü anusàveti,
pacchà ¤attiü ñhapeti, yàvatikà bhikkhå kammappattà, te àgatà honti,
chandàrahànaü chando anàhaño hoti, sammukhãbhåtà pañikkosanti,
dhammapatiråpakena vaggakamma.

 

[BJT Page 772] [\x 772/]

63. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme pañhamaü kammavàcaü anusàveti,
pacchà ¤attiü ñhapeti, yàvatikà bhikkhå kammappattà, te àgatà honti,
chando àhaño hoti, sammukhãbhåtà pañikkosanti, dhammapatiråpakena
vaggakammaü. Idaü vuccati bhikkhave, dhammapatiråpakena vaggakammaü.

64. “Katama¤ca bhikkhave, dhammapatiråpakena samaggakammaü?
¥attidutiye ce bhikkhave, kamme pañhamaü kammavàcaü anusàveti, pacchà
¤attiü ñhapeti, yàvatikà bhikkhå kammappattà, te àgatà honti, chando
àhaño, hoti, sammukhãbhåtà na pañikkosanti, dhammapatiråpakena
samaggakammaü.

65. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme pañhamaü kammavàcaü anusàveti,
pacchà ¤attiü ñhapeti, yàvatikà bhikkhå kammappattà, te àgatà honti,
chandàrahànaü chando àhaño hoti sammukhãbhåtà na pañikkosanti,
dhammapatiråpakena samaggakammaü, idaü vuccati bhikkhave,
dhammapatiråpakena samaggakammaü.

66. “Katama¤ca bhikkhave, dhammena samaggakammaü? ¥attidutiye ce
bhikkhave, kamme pañhamaü ¤attiü ñhapeti, pacchà ekàya kammavàcàya
kammaü karoti, yàvatikà bhikkhå kammappattà, te àgatà honti,
chandàrahànaü chando àhaño hoti, sammukhãbhåtàna pañikkosanti, dhammena
samaggakammaü.

67. “¥atticatutthe ce bhikkhave, kamme pañhamaü ¤attiü ñhapeti,
pacchà tãhi kammavàcàmi kammaü karoti, yàvatikà bhikkhå kammappattà, te
àgatà honti, chandàrahànaü chando àhaño hoti, sammukhãbhåtà na
pañikkosanti, dhammena samaggakammaü. Idaü vuccati bhikkhave, dhammena
samaggakammaü. “

68. “Pa¤ca saïghà: catuvaggo bhikkhusaïgho, pa¤cavaggo bhikkhusaïgho,
dasavaggo bhikkhusaïgho, vãsativaggo bhikkhusaïgho, atirekavãsativaggo
bhikkhusaïgho.

69. “Tatra bhikkhave, yvàyaü catuvaggo bhikkhusaïgho, ñhapetvà tãõi
kammàni: upasampadaü pavàraõaü abbhànaü, dhammena samaggo sabbakammesu
kammappatto.

70. “Tatra bhikkhave, yvàyaü pa¤cavaggo bhikkhusaïgho, ñhapetvà dve
kammàni: majjhimesu janapadesu upasampadaü, abbhànaü, dhammena samaggo
sabbakammesu kammappatto.

71. “Tatra bhikkhave, yvàyaü dasavaggo bhikkhusaïgho, ñhapetvà ekaü kammaü: abbhànaü, dhammena samaggo sabbakammesu kammappatto.

72. “Tatra bhikkhave, yvàyaü vãsativaggo bhikkhusaïgho, dhammena samaggo sabbakammesu kammappatto.

 

[BJT Page 774] [\x 774/]

73. “Tatra bhikkhave, yvàyaü atirekavãsativaggo [PTS Page 320] [\q
320/] bhikkhusaïgho, dhammena samagegà sabbakammesu kammappatto. “

74. “Catuvaggakaraõaü ce bhikkhave, kammaü bhikkhunãcatuttho kammaü
kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Catuvaggakaraõaü ce bhikkhave, kammaü
sikkhamànàcatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Catuvaggakaraõaü ce bhikkhave, kammaü sàmaõeracatuttho kammaü kareyya,
akammaü. Na ca karaõãyaü. Sàmaõerã catuttho kammaü kareyya, akammaü. Na
ca karaõãyaü. Sàmaõerã catuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca
karaõãyaü. Sikkhaüpaccakkhàtakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca
karaõãyaü. Antimavatthuü ajjhàpannakacatuttho kammaü kareyya, akammaü.
Na ca karaõãyaü. âpattiyà adasasane ukkhittakacatuttho kammaü kareyya,
akammaü. Na ca karaõãyaü. âpattiyà appañikamme ukkhittakacatuttho kammaü
kareyya, akammaü na ca karaõãyaü. Pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhittakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Paõóakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Paõóakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Theyyasaüvàsakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü
titthiyapakkantakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Tiracchànagatacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Màtughàtakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Pitughàtakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Arahantaghàtakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Bhikkhunãdåsakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Saïghabhedakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Lohituppàdakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Ubhatobya¤janakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Nànàsaüvàsakacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Nànàsãmàyañhitacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Iddhiyà vehàse ñhitacatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Yassa saïghe kammaü karoti, taücatuttho kammaü kareyya, akammaü. Na ca
karaõãyaü. “1

Catuvaggakaraõaü.

1. (74) Asmiü chede “-pe-” peyyàlato paraü “catuvaggakaraõaü ce bhikkhave, kammaü” iti pativàkyaü yojetabbaü.

 

[BJT Page 776] [\x 776/]

 

1. “Pa¤cavaggakaraõaü ce bhikkhave, kammaü bhikkhunãpa¤camo kammaü
kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Pa¤cavaggakaraõaü ce bhikkhave,
kammaü sikkhàmànàpa¤camo1 kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Pa¤cavaggakaraõaü ce bhikkhave, kammaü sàmaõerapa¤camo kammaü kareyya,
akammaü na ca karaõãyaü. Sàmaraõerãpa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca
karaõãyaü. Sikkhaü paccakkhàtapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca
karaõãyaü. Antimavatthuü ajjhàpannakapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na
ca karaõãyaü. âpattiyà adassane ukkhittakapa¤camo kammaü kareyya,
akammaü na ca karaõãyaü. âpattiyà appañikamme ukkhittakapa¤camo kammaü
kareyya, akammaü na ca karaõãyaü. Pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhittakapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü.
Paõóakapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü.
Theyyasaüvàsakapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü.
Titthiyapakkantakapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü.
Tiracchànagata pa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü.
Màtughàtakakapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü.
Pitughàtakapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü.
Arahantaghàtakapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü.
Bhikkhunãdåsakapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü.
Saïghabhedakapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü.
Lohituppàdakapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü.
Ubhatobya¤janakapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü. Nàna
saüvàsakapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü. Nànàsãmàya
ñhitapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü. Iddhiyà vehàse
ñhitapa¤camo kammaü kareyya, akammaü na ca karaõãyaü. Yassa saïgho
kammaü karoti, taüpa¤camo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. “2

Pa¤cavaggakaraõaü.

1. “Dasavaggakaraõaü ce bhikkhave, kammaü bhikkhunãdasamo kammaü
kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü dasavaggakaraõaü ce bhikkhave, kammaü
sikkhamànàdasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü .
Dasavaggakaraõaü ce bhikkhave, kammaü sàmaõeradasamo kammaü kareyya,
akammaü. Na ca karaõãyaü. Sàmaõerãdasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca
karaõãyaü. Sikkhaü paccakkhàtakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca
karaõãyaü. Antimavatthuü ajjhàpannakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na
ca karaõãyaü. âpattiyà adassane ukkhittakadasamo kammaü kareyya,
akammaü. Na ca karaõãyaü. âpattiyà appañikamme ukkhittakadasamo kammaü
kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhittakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Paõóako
dasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Theyyasaüvàsakadasamo
kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Titthiyapakkantakadasamo
kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Tiracchàgatadasamo kammaü
kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Màtughàtakadasamo kammaü kareyya,
akammaü. Na ca karaõãyaü. Pitughàtakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na
ca karaõãyaü. Arahantaghàtakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca
karaõãyaü. Bhikkhunãdåsakadasamo kammaü kareyya, akammaü.

Paõóakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Theyyasaüvàsakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Titthiyapakkantakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Tiracchànagatadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Màtughàtakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Pitughàtakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Arahantaghàtakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Bhikkhunãdåsakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Saïghabhedakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Lohituppàdakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Ubhatobya¤janakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Nàna
saüvàsakadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Nànàsãmàya
ñhitadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Iddhiyà vehàse
ñhitadasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Yassa saïgho
kammaü karoti, taüdasamo kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. “2

Dasavaggakaraõaü.

1. “Sikkhamànapa¤camo” machasaü. Ma nu pa ja vi to vi. A vi. Sã mu 2.

2. Asmiü chede peyyàlamukhena niddiññhàni avuttapadàni pàëinyato yathàråpaü gahetabbàni

 

[BJT Page 778] [\x 778/]

1. “Vãsativaggakaraõa¤ce bhikkhave, kammaü bhikkhuõãvãso kammaü
kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Vãsativaggakaraõa¤ce bhikkhave,
kammaü sikkhamànàvãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
“Vãsativaggakaraõa¤ce bhikkhave, kammaü sàmaõeravãso kammaü kareyya,
akammaü. Na ca karaõãyaü. Sàmaraõerãvãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca
karaõãyaü. Sikkhaü paccakkhàtakavãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca
karaõãyaü. Antimavatthuü ajjhàpannakavãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca
karaõãyaü. âpattiyà adassane ukkhittakavãso kammaü kareyya, akammaü. Na
ca karaõãyaü. âpattiyà appañikamme ukkhittakavãso kammaü kareyya,
akammaü. Na ca karaõãyaü. Pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhittakavãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Paõóakavãso
kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Theyyasaüvàsakavãso kammaü
kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Titthiyapakkantakavãso kammaü
kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Tiracchànagatavãso kammaü kareyya,
akammaü. Na ca karaõãyaü. Màtughàtakavãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca
karaõãyaü. Pitughàtakavãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Arahantaghàtakavãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Bhikkhuõãdåsakavãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Saïghabhedakavãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Lohituppàdakavãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Ubhatobya¤janakavãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü.
Nànàsaüvàsakavãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Nànàsãmàya
ñhitavãso kammaü kareyya akammaü. Na ca karaõãyaü. Iddhiyà vehàse
ñhitavãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. Yassa saïgho kammaü
karoti, taüvãso kammaü kareyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. ”
Vãsativaggakaraõaü

1. “Pàrivàsikacatuttho ce bhikkhave, parivàsaü dadeyya, målàya
pañikasseyya, mànattaü dadeyya, taüvãso abebhayya, akammaü. Na ca
karaõãyaü. Målàya pañikassanàrahacatuttho ce bhikkhave, parivàsaü
dadeyya, målàya pañikasseyya, mànattaü dadeyya, taüvãso abebhayya,
akammaü. Na ca karaõãyaü. Mànattàrahacatuttho ce bhikkhave, parivàsaü
dadeyya, målàya pañikasseyya, mànattaü dadeyya, taüvãso abbheyya,
akammaü. Na ca karaõãyaü. Mànattacàrikacatuttho ca bhikkhave, parivàsaü
dadeyya, målàya pañikasseyya, mànattaü dadeyya, taüvãso [PTS Page 321]
[\q 321/] abbheyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. ” Abbhànàrahacatuttho ce
bhikkhave, parivàsaü dadeyya, målàya pañikasseyya, mànattaü dadeyya,
taüvãso abbheyya, akammaü. Na ca karaõãyaü. “

 

[BJT Page 780] [\x 780/]

2. “Ekaccassa bhikkhave, saïghamajjhe pañikkosanà råhati. Ekaccassa
na råhati. Kassa ca bhikkhave, saïghamajjhe pañikkosanà na råhati?
Bhikkhuniyà bhikkhave, saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Sikkhamànàya
bhikkhave, saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Sàmaõerassa bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Sàmaõeràya 1 bhikkhave, saïghamajjhe
pañikkosanà na råhati. Sikkhaü paccakkhàtakassa bhikkhave, saïghamajjhe
pañikkosanà na råhati. Antimavatthuü ajjhàpannakassa bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Ummattakassa bhikkhave, saïghamajjhe
pañikkosanà na råhati. Khittacittassa bhikkhave, saïghamajjhe
pañikkosanà na råhati. Vedanaññassa bhikkhave, saïghamajjhe pañikkosanà
na råhati. âpattiyà adassane ukkhittakassa bhikkhave, saïghamajjhe
pañikkosanà na råhati. âpattiyà appañikamme ukkhittakassa bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhittakassa bhikkhave, saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Paõóakassa
bhikkhave, saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Theyyasaüvàsakassa
bhikkhave, saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Titthiyapakkantakassa
bhikkhave, saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Tiracchànagatassa
bhikkhave, saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Màtughàtakassa bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Pitughàtakassa bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Arahantaghàtakassa bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Bhikkhunãdåsakassa bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Saïghabhedakassa bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Lohituppàdakassa bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Ubhatobya¤janakassa bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Nànàsaüvàsakassa bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Nànàsãmàya ñhitassa bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Iddhiyà vehàse ñhitassa bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Yassa saïgho kammaü karoti, tassa ca
2 bhikkhave, saïghamajjhe pañikkosanà na råhati. Imesaü kho bhikkhave,
saïghamajjhe pañikkosanà na råhati.

3. “Kassa ca bhikkhave, saïghamajjhe pañikkosanà råhati? Bhikkhussa
bhikkhave, pakatattassa samànasaüvàsakassa samànasãmàya ñhitassa
antatamaso ànantarikassàpi3 bhikkhuno vi¤¤àpentassa saïghamajjhe
pañikkosanà råhati. Imassa kho bhikkhave, saïghamajjhe pañikkosanà
råhati.

4. “Dvemà bhikkhave, nissàraõà: atthi bhikkhave, puggalo appatto
nissàraõaü, taü¤ce saïgho nissàreti, ekacco sunissàrito. Ekacco
dunnissàrito.

5. “Katamo ca bhikkhave, puggalo appatto nissàraõaü, ta¤ce saïgho
nissàreti dunnissàrito? Idha pana bhikkhave, bhikkhu suddho hoti
anàpattiko. Ta¤ce saïgho nissàreti, dunnissàrito. Ayaü vuccati
bhikkhave, puggalo appatto nissàraõaü, ta¤ce saïgho nissàreti,
dunnissàrito.

6. “Katamo ca bhikkhave, puggalo appatto nissàraõaü, ta¤ce saïgho
nissàreti sunissàrito? Idha pana bhikkhave, bhikkhu bàlo hoti abyatto
àpattibahulo anapadàno gihãhi 4 [PTS Page 322] [\q 322/] saüsaññho
viharati ananulomikehi gihãsaüsaggehi, ta¤ce saïgho nissàreti,
sunissàrito. Ayaü vuccati bhikkhave, puggalo appatto nissàraõaü, ta¤ce
saïgho nissàreti, sunissàrito.

1. “Sàmaõeriyà” machasaü [P T S. 2.] “Tassa” ja vi. To vi. Ma nu pa.

3. “Anantarikassàpi si. A. Vi. Ja vi.

4. “Gihãsaüsaññho” machasaü. Sã mu. Muddita cullavaggapàëi.

 

[BJT Page 782] [\x 782/]

7. “Dvomà bhikkhave, osàraõà: atthi bhikkhave, puggalo appatto osàraõaü.

Ta¤ce saïgho osàreti, ekacco sosàrito. Ekacco dosàrito.

8. “Katamo ca bhikkhave, puggalo appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho
osàreti, dosàrito? Paõóako bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho
osàreti, dosàrito. Theyyasaüvàsako bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce
saïgho osàreti dosàrito. Titthiyapakkantako bhikkhave, appatto osàraõaü,
ta¤ce saïgho osàreti, dosàrito. Tiracchànagato bhikkhave, appatto
osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, dosàrito. Màtughàtako bhikkhave, appatto
osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, dosàrito. Pitughàtako bhikkhave,
appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, dosàrito. Arahantaghàtako
bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, dosàrito.
Bhikkhuõãdåsako bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti,
dosàrito. Saïghabhedako bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho
osàreti, dosàrito. Lohituppàdako bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce
saïgho osàreti dosàrito. Ubhatobya¤janako bhikkhave, appatto osàraõaü,
ta¤ce saïgho osàreti, dosàrito. Ayaü vuccati bhikkhave, puggalo appatto
osàraõaü, ta¤ce1 saïgho osàreti, dosàrito. Ime vuccanti bhikkhave,
puggalà appattà osàraõaü, te ce saïgho osàreti, dosàrità.

9. “Katamo ca bhikkhave, puggalo appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho
osàreti sosàrito? Hatthacchinno bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce
saïgho osàreti, sosàrito. Pàdacchinno bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce
saïgho osàreti, sosàrito. Hatthapàdacchinno bhikkhave, appatto
osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Kaõõacchinno bhikkhave,
appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Nàsacchinno bhikkhave,
appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Kaõõanàsacchinno
bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito.
Aïgulicchinno bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti,
sosàrito. Aëacchinno bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti,
sosàrito. Kaõóaracchinno bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho
osàreti, sosàrito. Phaõahatthako bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce
saïgho osàreti, sosàrito. Khujjo bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce
saïgho osàreti, sosàrito. Vàmano bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce
saïgho osàreti, sosàrito. Galagaõóã bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce
saïgho osàreti, sosàrito. Lakkhaõàhato bhikkhave, appatto osàraõaü,
ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Kasàhato bhikkhave, appatto osàraõaü,
ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Likhitako bhikkhave, appatto osàraõaü,
ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Sãpadiko bhikkhave, appatto osàraõaü,
ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Pàparogã bhikkhave, appatto osàraõaü,
ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Parisadåsako bhikkhave, appatto
osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Kàõo bhikkhave, appatto
osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Kuõã bhikkhave, appatto
osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Kha¤jo bhikkhave, appatto
osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Pakkhahato bhikkhave, appatto
osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Chinniriyàpatho bhikkhave,
appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Jaràdubbalo bhikkhave,
appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Andho bhikkhave,
appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Mågo bhikkhave,
appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Badhiro bhikkhave,
appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Andhamågo bhikkhave,
appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Andhabadhiro
bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito. Mågabadhiro
bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti, sosàrito.
Andhamågabadhiro bhikkhave, appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho osàreti,
sosàrito. Ayaü vuccati bhikkhave, puggalo appatto osàraõaü, ta¤ce saïgho
osàreti, sosàrito. Ime vuccanti bhikkhave, puggalà appattà osàraõaü, te
ce saï ;gho osàreti, sosàrità. “

Vàsabhagàmabhàõavàraü pañhamaü

1. “Te ce” machasaü.

 

[BJT Page 784] [\x 784/]

1. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa na hoti àpatti daññhabbà. Tamenaü
codeti saïghovà sambahulà và ekapuggalo và ‘àpattiü tvaü àvuso, àpanno.
Passasetaü àpattã’nti. So evaü vadeti: ‘natthi me àvuso, àpatti yamahaü
passeyya’nti. [PTS Page 323] [\q 323/] taü saïgho àpattiyà adassane
ukkhipati, adhammakammaü.

2. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa na hoti àpatti pañikàtabbà.
Tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và ‘àpattiü tvaü àvuso,
àpanno. Pañikarohi taü àpatti’nti. So evaü vadeti: ‘natthi me àvuso,
àpatti yamahaü pañikareyya”nti. Taü saïgho àpattiyà appañikamme
ukkhipati, adhammakammaü.

3. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa na hoti pàpikà diññhi
pañinissajetà. Tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và
‘pàpikà te àvuso, diññhi pañinissajetaü pàpikaü diññhi’nti. So evaü
vadeti: ‘natthi me àvuso, pàpikà diññhi yamahaü pañinissajeyya’nti. Taü
saïgho pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhipati, adhammakammaü.

4. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa na hoti àpatti daññhabbà. Na hoti
àpatti pañikàtabbà. Tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và
‘àpattiü tvaü àvuso, àpanno. Passasetaü àpattiü. Pañikarohi taü
àpatti’nti. So evaü vadeti: ‘natthi me àvuso, àpatti yamahaü passeyyaü.
Natthi me àpatti1 yamahaü pañikareyya’nti. Taü saïgho adassane và
appañikamme và ukkhipati, adhammakammaü.

5. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa na hoti àpatti daññhabbà. Na hoti
pàpikà diññhi pañinissajetà. Tamenaü codeti saïgho và sambahulà và
ekapuggalo và ‘àpattiü tvaü àvuso, àpanno. Passasetaü àpattiü. Pàpikà te
diññhi. Pañinissajetaü pàpikaü diññhi’nti. So evaü vadeti: ‘natthi me
àvuso, àpatti yamahaü passeyyaü. Natthi me pàpikà diññhi yamahaü
pañinissajeyya’nti. Taü saïgho adassane và appañinissagge và ukkhipati,
adhammakammaü.

6. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa na hoti àpatti pañikàtabbà. Na
hoti pàpikà diññhi pañinissajetà. 2 Tamenaü codeti saïgho và sambahulà
và ekapuggalo và ‘àpattiü tvaü àvuso, àpanno. Pañikarohi taü àpattiü.
Pàpikà te diññhi. Pañinissajetaü pàpikaü diññhi’nti. So evaü vadeti:
‘natthi me àvuso, àpatti yamahaü pañikareyyaü. Natthi me pàpikà diññhi
yamahaü pañinissajeyya’nti. Taü saïgho appañikamme và appañinissagge và
ukkhipati, adhammakammaü.

1. “âvuso àpatti” machasaü. [P T S.]

2. “Nissajjetà” machasaü. [P T S] to vi. A vi. Ja vi.

 

[BJT Page 786] [\x 786/]

7. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa na hoti àpatti daññhabbà. Na hoti
àpatti pañikàtabbaü. Na hoti pàpikà diññhi pañinissajetà. Tamenaü
codeti saïgho và sambahulà và [PTS Page 324] [\q 324/] ekapuggalo và
‘àpattiü tvaü àvuso àpanno. Passasetaü àpattiü pañikarohi taü àpattiü.
Pàpikà te diññhi. Pañinissajetaü pàpikaü diññhi’nti. So evaü vadeti:
‘natthi me àvuso àpatti, yamahaü passeyyaü. Natthi me àpatti, yamahaü
pañikareyyaü. Natthi me pàpikà diññhi, yamahaü pañinissajeyya’nti. Taü
saïgho adassane và appañikamme và appañinissagge và ukkhipati,
adhammakammaü.

8. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti àpatti daññhabbà. Tamenaü
codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và àpattiü tvaü àvuso àpanno.
Passasetaü àpatti’nti. So evaü vadeti: “àmàvuso pañikarissàmã’ti. Taü
saïgho àpattiyà appañikamme ukkhipati, adhammakammaü.

9. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti àpatti pañikàtabbà. Tamenaü
codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và ‘àpattiü tvaü àvuso, àpanno.
Pañikarohi taü àpatti’nti. So evaü vadeti: ‘àmàvuso pañikarissàmã’ti.
Taü saïgho àpattiyà appañikamme ukkhipati, adhammakammaü.

10. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti pàpikà diññhi
pañinissajetà. Tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và
‘pàpikà te àvuso, diññhi. Pañinissajetaü pàpikaü diññhi’nti. So evaü
vadeti: ‘àmàvuso pañinissajissàmã’ti. Taü saïgho pàpikàya diññhiyà
appañinissagge ukkhipati, adhammakammaü.

11. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti àpatti daññhabbà, hoti
àpatti pañikàtabbà, tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và
‘àpattiü tvaü àvuso àpanno. Pañikarohi taü àpatti’nti. So evaü vadeti:
‘àmàvuso pañikarissàmã’ti. Taü saïgho àpattiyà appañikamme ukkhipati,
adhammakammaü.

“Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti àpatti daññhabbà, hoti pàpikà
diññhi pañinissajetà. Tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo
và ‘pàpikà te àvuso, diññhi. Pañinissajetaü pàpikaü diññhi’nti. So evaü
vadeti: ‘àmàvuso, pañinissajissàmã’ti. Taü saïgho pàpikàya diññhiyà
appañinissagge ukkhipati, adhammakammaü.

“Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti àpatti pañikàtabbà, hoti pàpikà
diññhi pañinissajetà, tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo
và ‘pàpikà te àvuso, diññhi. Pañinissajetaü pàpikaü diññhi’nti. So evaü
vadeti: ‘àmàvuso, pañinissajissàmã’ti. Taü saïgho pàpikàya diññhiyà
appañinissagge ukkhipati, adhammakammaü.

“Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti àpatti daññhabbà, hoti àpatti
pañikàtabbà, hoti pàpikà diññhi pañinissajetà, tamenaü codeti, saïgho và
sambahulà và ekapuggalo và ‘àpattiü tvaü àvuso àpanno. Passasetaü
àpattiü. Pañikarohi taü àpattiü. Pàpikà te diññhi. Pañinissajetaü
pàpikaü diññhi”nti. So evaü vadeti: ‘àmàvuso passàmi. âma,
pañikarissàmi. âma, pañinissajissàmã’ti. Taü saïgho adassane và
appañikamme và appañinissagge và ukkhipati, adhammakammaü.

Pàpikà diññhi pañinissajetà tamenaü codeti saïgho và sambahulà và
ekapuggalo và ‘àpattiü tvaü àvuso àpanno. Passasetaü àpattiü pañikarohi
taü àpattiü. Pàpikà te diññhi. Pañinissajetaü pàpikaü diññhi’nti. So
evaü vadeti: ‘àmàvuso passàmi. âma, pañikarissàmi. âma,
pañinissajissàmã’ti. Taü saïgho adassane và appañikamme và
appañinissagge và ukkhipati, adhammakammaü.

12. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti àpatti daññhabbà. Tamenaü
codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và ‘àpattiü tvaü àvuso àpanno.
Passesetaü àpatti’nti. So evaü vadeti: ‘natthi me àvuso, àpatti, yamahaü
passeyya’nti. [PTS Page 325] [\q 325/] taü saïgho àpattiyà adassane
ukkhipati, dhammakammaü.

1. “Nissajjissàmi” machasaü. [P T S] a vi.

 

[BJT Page 788] [\x 788/]

13. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti ‘àpatti pañikàtabbà.
Tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và ‘àpattiü tvaü àvuso,
àpanno. Pañikarohi taü àpatti’nti. So evaü vadeti: ‘natthi me àvuso,
àpatti yamahaü pañikareyya’nti. Taü saïgho àpattiyà appañikamme
ukkhipati, dhammakammaü.

14. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti pàpikà diññhi
pañinissajetà. Tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và
‘pàpikà te àvuso, diññhi. Pañinissajetaü pàpikaü diññhi’nti. So evaü
vadeti: ‘natthi me àvuso, pàpikà diññhi yamahaü pañinissajeyya’nti. Taü
saïgho pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhipati, dhammakammaü.

 

15. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti àpatti daññhabbà, hoti
àpatti pañikàtabbà, tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và
‘àpattiü tvaü àvuso àpanno, pañikarohi taü àpatti’nti. So evaü vadeti:
‘natthi me àvuso, àpatti yamahaü pañikareyya’nti. Taü saïgho àpattiyà
appañikamme ukkhipati, dhammakammaü.

12. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti àpatti daññhabbà. Tamenaü
codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và ‘àpattiü tvaü àvuso àpanno.
Passesetaü àpatti’nti. So evaü vadeti: ‘natthi me àvuso, àpatti, yamahaü
passeyya’nti. Taü saïgho àpattiyà adassane ukkhipati, dhammakammaü.

1. “Nissajjissàmi” machasaü. [P T S] a vi.

[BJT Page 788] [\x 788/]

13. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti ‘àpatti pañikàtabbà.
Tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và ‘àpattiü tvaü àvuso,
àpanno. Pañikarohi taü àpatti’nti. So evaü vadeti: ‘natthi me àvuso,
àpatti yamahaü pañikareyya’nti. Taü saïgho àpattiyà appañikamme
ukkhipati, dhammakammaü.

14. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti pàpikà diññhi
pañinissajetà. Tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và
‘pàpikà te àvuso, diññhi. Pañinissajetaü pàpikaü diññhi’nti. So evaü
vadeti: ‘natthi me àvuso, pàpikà diññhi yamahaü pañinissajeyya’nti. Taü
saïgho pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhipati, dhammakammaü.

15. “Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti àpatti daññhabbà, hoti
àpatti pañikàtabbà, tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo và
‘àpattiü tvaü àvuso, àpanno. Pañikarohi taü àpatti’nti. So evaü vadeti:
‘natthi me àvuso, àpatti yamahaü pañikareyya’nti. Taü saïgho àpattiyà
appañikamme ukkhipati, dhammakammaü.

“Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti àpatti daññhabbà, hoti pàpikà
diññhi pañinissajetà, tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo
và ‘pàpikà te àvuso, diññhi. Pañinissajetaü pàpikaü diññhi’nti. So evaü
vadeti: ‘natthi me àvuso, pàpikà diññhi yamahaü pañinissajeyya’nti. Taü
saïgho pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhipati, dhammakammaü.

“Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti àpatti pañikàtabbà, hoti pàpikà
diññhi pañinissajetà, tamenaü codeti saïgho và sambahulà và ekapuggalo
và ‘pàpikà te àvuso, diññhi. Pañinissajetaü pàpikaü diññhi’nti. So evaü
vadeti: ‘natthi me àvuso, pàpikà diññhi yamahaü pañinissajeyya’nti. Taü
saïgho pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhipati, dhammakammaü.

“Idha pana bhikkhave, bhikkhussa hoti àpatti daññhabbà, hoti àpatti
pañikàtabbà, hoti pàpikà diññhi pañinissajetà, tamenaü codeti saïgho và
sambahulà và ekapuggalo và ‘àpattiü tvaü àvuso, àpanno, passasetaü
àpattiü pañikarohi taü àpattiü tvaü àvuso, àpanno. Passasetaü àpattiü
pañikarohi taü àpattiü. Pàpikà te diññhi. Pañinissajetaü pàpikaü
diññhi’nti. So evaü vadeti: ‘natthi me àvuso, àpatti yamahaü passeyyaü.
Natthi me àpatti yamahaü pañikareyyaü. Natthi me pàpikà diññhi yamahaü
pañinissajeyya’nti. Taü saïgho adassane và appañikamme và appañinissagge
và ukkhipati, dhammakamma”nti.

16. Atha kho àyasmà upàli yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà
bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà
upàli bhagavantaü etadavoca:

17. “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho sammukhà karaõãyaü kammaü
asammukhà karoti, dhammakammaü nu kho1 taü bhante, vinayakamma” nti.
“Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo
saïgho pañipucchà karaõãyaü kammaü apañipucchà karoti, dhammakammaü nu
kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü upàli,
avinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho pañi¤¤àya karaõãyaü
kammaü apañi¤¤àya karoti, dhammakammaü nu kho bhante, vinayakamma”nti.
“Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo
saïgho sativinayàrahassa amåëhavinayaü deti, dhammakammaü nu kho taü
bhante, vinayakamma” nti. “Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ” “Yo
nu kho bhante, samaggo saïgho amåëhavinayàrahassa
tassapàpiyyasikàkammaü karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante,
vinayakammaü”nti. “Adhammakammaü taü upàli avinayakammaü. ” “Yo nu kho
bhante, samaggo saïgho tassapàpiyyasikàkammàrahassa tajjanãyakammaü
karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti. Adhammakammaü
taü upàli avinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho
tajjanãyakammàrahassa niyassakammaü karoti, dhammakammaü nu kho taü
bhante, vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ” “Yo
nu kho bhante, samaggo saïgho niyassakammàrahassa pabbàjanãyakammaü
karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Adhammakammaü
taü upàli, avinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho
pabbàjanãyakammàrahassa pañisàraõãyakammaü karoti, dhammakammaü nu kho
taü bhante, vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ”
“Yo nu kho bhante, samaggo saïgho pañisàraõãyakammàrahassa
ukkhepanãyakammaü karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante,
vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü upàli avinayakammaü. ” “Yo nu kho
bhante, samaggo saïgho ukkhepanãyakammàrahassa parivàsaü deti,
dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü
upàli, avinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho parivàsàrahaü
målàya pañikassati, dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti.
“Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo
saïgho målàya pañikassanàrahassa mànattaü deti, dhammakammaü nu kho taü
bhante, vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ” “Yo
nu kho bhante, samaggo saïgho mànattàrahaü abbheti, dhammakammaü nu kho
taü bhante, vinayakammaü”nti. “Adhammakammaü taü upàli avinayakammaü. ”
“Yo nu kho bhante, samaggo saïgho abbhanàrahaü upasampàdeti,
dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakammaü”nti. “Adhammakammaü taü
upàli, avinayakammaü. ” ( ” Yo nu kho bhante, samaggo saïgho
upasampadàrahaü abbheti), 2 dhammakammaü nu kho taü bhante,
avinayakamma” nti. “Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. “

1. “Dhammakammannu kho” sã mu. 17. Asmiü chede niddiññha peyyàlamukhàni potthakesu na dissante.

2. Rekhantarito pàñhoyaü potthakesu na dissate parivàrepi natthi.
Imassa khandhakassa uddàne “soëasete adhammikà”ti vuttattà pàñhenànena
bhavitabbaü.

 

[BJT Page 790] [\x 790/]

18. “Yo kho upàli samaggo saïgho sammukhà karaõãyaü kammaü asammukhà
karoti, evaü kho upàli adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho sàtisàro hoti. Yo kho upàli, samaggo saïgho pañipucchà karaõãyaü
kammaü apañipucchà karoti, evaü kho upàli adhammakammaü hoti
avinayakammaü. Evava¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. “Yo kho upàli samaggo
saïgho pañi¤¤àya karaõãyaü kammaü apañi¤¤àya karoti, evaü kho upàli
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. “Yo
kho upàli, samaggo saïgho sativinayàrahassa amåëhavinayaü deti, evaü kho
upàli, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro
hoti. “Yo kho upàli samaggo saïgho amåëhavinayàrahassa tassapàpiyyasità
kammaü karoti, evaü kho upàli adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca
pana saïgho sàtisàro hoti. “Yo kho upàli samaggo saïgho
tassapàpiyyasikàkammàrahassa tajjanãyakammaü karoti, evaü kho upàli
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. “Yo
kho upàli samaggo saïgho tajjanãnãyakakammàrahassa niyassakammaü karoti,
evaü kho upàli adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho
sàtisàro hoti. “Yo kho upàli samaggo saïgho [PTS Page 326] [\q 326/]
niyassakammàrahassa pabbàjanãyakammaü karoti, evaü kho upàli
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho upàli, samaggo saïgho pabbàjanãyakammàrahassa pañisàraõãyakammaü
karoti, evaü kho upàli adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho sàtisàro hoti. Yo kho upàli samaggo saïgho
pañisàraõãyakammàrahassa ukkhepanãyakammaü karoti, evaü kho upàli
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho upàli samaggo saïgho ukkhepanãyakammàrahassa parivàsaü deti, evaü
kho upàli adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro
hoti. Yo kho upàli, samaggo saïgho parivàsàrahaü målàya pañikassati,
evaü kho upàli adhammakammaü hoti avinayakammaüta eva¤ca pana saïgho
sàtisàro hoti. Yo kho upàli, samaggo saïgho målàya pañikassanàrahassa
mànattaü deti, evaü kho upàli adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca
pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho upàli samaggo saïgho mànattàrahaü
abbheti, evaü kho upàli adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho sàtisàro hoti, yo kho upàli, samaggo saïgho abbhanàrahaü
upasampàdeti, (upasampadàrahaü abbheti), evaü kho upàli adhammakammaü
hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho upàli
samaggo saïgho mànattàrahaü abbheti, evaü kho upàli adhammakammaü hoti
avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho upàli samaggo
saïgho abbhanàrahaü upasampàdeti, evaü kho upàli adhammakammaü hoti
avinayakammaü. Eva¤ca pana sa ïgho sàtisàro hoti. Yo kho upàli samaggo
saïgho (upasampadàrahaü abbheti), evaü kho upàli, adhammakammaü hoti
avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hotã”ti.

19. “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho sammukhà karaõãyaü kammaü
sammukhà karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti.
“Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo
saïgho pañipucchà karaõãyaü kammaü pañipucchà karoti, dhammakammaü nu
kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. ”
“Yo nu kho bhante, samagge saïgho pañi¤¤àya karaõãyaü kamma pañi¤¤àya
karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakammaü
taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho
sativinayàrahassa sativinayaü deti, dhammakammaü nu kho taü bhante,
vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü upàli vinayakammaü. “Yo nu kho
bhante, samaggo saïgho amåëhavinayàrahassa amåëhavinayaü deti,
dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü
upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho
tassapàpiyyasikàkammàrahassa tassapàpiyyasikàkammaü karoti, dhammakammaü
nu kho taü bhante, vinayakamma”nti. Dhammakammaü taü upàli,
vinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho tajjanãyakammàrahassa
tajjanãyakammaü karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante,
vinayakamma”nati. “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho niyassakammàrahassa
niyassakammaü karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti.
“Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo
saïgho pabbàjanãyakammàrahassa pabbàjanãyakammaü karoti, dhammakammaü nu
kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü.
” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho pañisàraõãyakammàrahassa
pañisàraõãyakammaü karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante,
vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho
bhante, samaggo saïgho ukkhepanãyakammàrahassa ukkhepanãyakammaü karoti,
dhammakammaü nu khoü taü bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü
upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho parivàsàrahassa
parivàsaü deti, dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti.
Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo
saïgho, målàya pañikassanàrahaü målàya pañikassati, dhammakammaü nu kho
taü bhante, vinayakamma”nti. Dhammakammaü kaü upàli, vinayakakammaü. ”
“Yo nu kho bhante, samaggo saïgho, mànattàrahassa mànattaü deti,
dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü upàli
vinayakammaü. ” Yo nu kho bhante, samaggo saïgho abbhanàrahaü abbheti,
dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü upàli
vinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho upasampadàrahaü
upasampàdeti, dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti.
“Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. “

20. “Yo kho upàli, samaggo saïgho sammukhà karaõãyaü kammaü sammukhà
karoti, evaü kho upàli, dhammakammaü hoti vinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho anatisàro hoti. Yo kho upàli, samaggo saïgho pañipucchà karaõãyaü
kammaü pañipucchà karoti, evaü kho upàli, dhammakammaü hoti
vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro hoti. “Yo kho upàli, samaggo
saïgho pañi¤¤àya karaõãyaü kammaü pañi¤¤àya karoti, evaü kho upàli,
dhammakammaü hoti vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro hoti. “Yo
kho upàli, samaggo saïgho sativinayàrahassa sativinayaü deti, evaü kho
upàli, dhammakammaü hoti vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro
hoti. “Yo kho upàli, samaggo saïgho amåëhavinayàrahassa amåëhavinayaü
deti, evaü kho upàli, dhammakammaü hoti vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho
anatisàro hoti. “Yo kho upàli, samaggo saïgho
tassapàpiyyasikàkammàrahassa tassapàpiyyasikàkammaü karoti, evaü kho
upàli, dhammakammaü hoti vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro
hoti. “Yo kho upàli, samaggo saïgho tajjanãyakammàrahassa
tajjanãyakammaü karoti, evaü kho upàli, dhammakammaü hoti vinayakammaü.
Evava¤ca pana saïgho anatisàro hoti. “Yo kho upàli, samaggo saïgho
niyassakammàrahassa niyassakammaü karoti, evaü kho upàli, dhammakammaü
hoti vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro hoti. “Yo kho upàli,
samaggo saïgho pabbàjanãyakammàrahassa pabbàjanãyakammaü karoti, evaü
kho upàli, dhammakammaü hoti vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro
hoti. “Yo kho upàli, samaggo saïgho pañisàraõãyakammàrahassa
pañisàraõãyakammaü karoti, evaü kho upàli, dhammakammaü hoti
vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro hoti. “Yo kho upàli, samaggo
saïgho ukkhepanãyakammàrahassa ukkhepanãyakammaü karoti, evaü kho upàli,
dhammakammaü hoti vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro hoti. “Yo
kho upàli, samaggo saïgho parivàsàrahassa parivàsaü deti, evaü kho
upàli, dhammakammaü hoti vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro
hoti. “Yo kho upàli, samaggo saïgho målàya pañikassanàrahaü målàya
pañikassati, evaü kho upàli, dhammakammaü hoti vinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho anatisàro hoti. “Yo kho upàli, samaggo saïgho mànattàrahassa
mànattaü deti, evaü kho upàli, dhammakammaü hoti vinayakammaü. Eva¤ca
pana saïgho anatisàro hoti. “Yo kho upàli, samaggo saïgho abbhanàrahaü
abbheti, eva kho upàli, dhammakammaü hoti vinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho anatisàro hoti. “Yo kho upàli, samaggo saïgho upasampadàrahaü
upasampàdeti, evaü kho upàli, dhammakammaü hoti vinayakammaü. Eva¤ca
pana saïgho anatisàro hotã”ti.

18, 19, 20 - Phasupi chedesu peyyàlamukhàni potthakesu na dissante

 

[BJT Page 792] [\x 792/]

21. “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho sativinayàrahassa amåëhavinayaü
deti, amåëhavinayàrahassa sativinayaü deti, dhammakammaü nu kho taü
bhante vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ” “Yo
nu kho bhante, samaggo saïgho amåëhavinayàrahassa tassapàpiyyasikàkammaü
karoti, tassapàpiyyasikàkammàrahassa amåëhavinayaü deti, dhammakammaü
nu kho taü bhante vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü upàli, avinaya
kammaü. “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho tassapàpiyyasikàkammàrahassa
tajjanãyakammaü [PTS Page 327] [\q 327/] karoti, tajjanãyakammàrahassa
tassapàpiyyasikàkammaü karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante
vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ” “Yo nu kho
bhante, samaggo saïgho tajjanãyakammàrahassa niyassakammaü karoti,
niyassakammàrahassa tajjanãyakammaü karoti, dhammakammaü nu kho taü
bhante vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ” Yo nu
kho bhante, samaggo saïgho niyassakammàrahassa pabbàjanãyakammaü
karoti, pabbàjanãyakammàrahassa niyassakammaü karoti, dhammakammaü nu
kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü upàli,
avinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho
pabbàjanãyakammàrahassa pañisàraõãyakammaü karoti,
pañisàraõãyakammàrahassa pabbàjanãyakammaü karoti, dhammakammaü nu kho
taü bhante vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ”
“Yo nu kho bhante, samaggo saïgho pañisàraõãyakammàrahassa
ukkhepanãyakammaü karoti, ukkhepanãyakammàrahassa pañisàraõãyakammaü
karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante vinayakamma”nti. “Adhammakammaü
taü upàli, avinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho
ukkhepanãyakammàrahassa parivàsaü deti, parivàsàrahassa
ukkhepanãyakammaü karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante vinayakamma”
nti. Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante,
samaggo saïgho parivàsàrahaü målàya pañikassati, målàya
pañikassanàrahassa parivàsaü deti, dhammakammaü nu kho taü bhante
vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ” “Yo nu kho
bhante, samaggo saïgho pañikassanàrahassa mànattaü deti, mànattàrahaü
målàya pañikassati, dhammakammaü nu kho taü bhante vinayakamma”nti.
“Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo
saïgho mànattàrahaü abbheti, abbhanàrahassa mànattaü deti, dhammakammaü
nu kho taü bhante vinayakamma”nti. “Adhammakammaü taü upàli,
avinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho abbhanàrahaü
upasampàdeti, upasampadàrahaü abbheti, dhammakammaü nu kho taü bhante
vinayakamma” nti. “Adhammakammaü taü upàli, avinayakammaü. “

22. “Yo kho upàli samaggo saïgho sativinayàrahassa amåëhavinayaü
deti, amåëhavinayàrahassa sativinayaü deti, evaü kho upàli,
udhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho upàli, samaggo saïgho amåëhavinayàrahassa tassapàpiyyasikàkammaü
karoti, tassapàpiyyasikàkammàrahassa amåëhavinayaü deti, evaü kho upàli,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho upàli samaggo saïgho tassapàpiyyasikàkammarahassa tajjanãyakammaü
karoti. Tajjanãyakammàrahassa tassapàpiyyasikàkammaü karoti, evaü kho
upàli, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro
hoti. Yo kho upàli samaggo saïgho tajjanãyakammàrahassa niyassakammaü
karoti, niyassakammàrahassa tajjanãyakammaü karoti, evaü kho upàli,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho upàli samaggo saïgho niyassakammàrahassa pabbàjanãyakammaü karoti,
pabbàjanãyakammàrahassa niyassakammaü karoti, evaü kho upàli,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho upàli samaggo saïgho pabbàjanãyakammàrahassa pañisàraõãyakammaü
karoti, pañisàraõãyakammàrahassa pabbàjanãyakammaü karoti, evaü kho
upàli, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro
hoti. Yo kho upàli samaggo saïgho pañisàraõãyakammàrahassa
ukkhepanãyakammaü karoti, ukkhepanãyakammàrahassa pañisàraõãyakammaü
karoti, evaü kho upàli, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho sàtisàro hoti. Yo kho upàli samaggo saïgho
ukkhepanãyakammàrahassa parivàsaü deti, parivàsàrahassa
ukkhepanãyakammaü karoti, evaü kho upàli, adhammakammaü hoti
avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho upàli samaggo
saïgho parivàsàrahaü målàya pañikassati, målàya pañikassanàrahassa
parivàsaü deti, evaü kho upàli, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca
pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho upàli samaggo saïgho målàya
pañikassanàrahassa mànattaü deti, mànattàrahaü målàya pañikassati, evaü
kho upàli, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro
hoti. Yo kho upàli samaggo saïgho mànattàrahaü abbheti, abbhànàrahassa
mànattaü deti, evaü kho upàli, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca
pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho upàli samaggo saïgho abbhanàrahaü
upasampàdeti, upasampadàrahaü abbheti, evaü kho upàli, adhammakammaü
hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti” 2.

1-2 Imesu (21-22) chedesu vàkyàni peyyàlamukhena potthakesu na
vacatthitàni pàëiyàgatanayato tàni paccekaü peyyàlavasena
niddisitabbàni.

 

[BJT Page 794] [\x 794/]

23. “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho sativinayàrahassa sativinayaü
deti. Dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakakammaü
taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho
amåëhavinayàrahassa amåëhavinayaü deti. Dhammakammaü nu kho taü bhante,
vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho
bhante, samaggo saïgho tassapàpiyyasikàkammàrahassa
tassapàpiyyasikàkammaü karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante,
vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho
bhante, samaggo saïgho tajjanãyakammàrahassa tajjanãyakammaü karoti,
dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü
upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho
niyassakammàrahassa niyassakammaü karoti, dhammakammaü nu kho taü
bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu
kho bhante, samaggo saïgho pabbàjanãyakammàrahassa pabbàjanãyakammaü
karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakammaü
taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo saïgho
pañisàraõãyakammàrahassa pañisàraõãyakammaü karoti, dhammakammaü nu kho
taü bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. ”
“Yo nu kho bhante, samaggo saïgho ukkhepanãyakammàrahassa
ukkhepanãyakammaü karoti, dhammakammaü nu kho taü bhante,
vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho
bhante, samaggo saïgho parivàsàrahassa parivàsaü deti, dhammakammaü nu
kho taü bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakammaü ta upàli, vinayakammaü. ”
Yo nu kho bhante, samaggo saïgho målàya pañikassanàrahaü målàya
pañikassati, dhammakammaü nu kho taü bhante, vinayakamma”nti.
“Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho bhante, samaggo
saïgho mànattàrahassa mànattaü deti, dhammakammaü nu kho taü bhante,
vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho
bhante, samaggo abbhànàrahaü abbheti, dhammakammaü nu kho taü bhante,
vinayakamma”nti. Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. ” “Yo nu kho
bhante, samaggo saïgho upasampadàrahaü upasampàdeti, dhammakammaü nu kho
taü bhante, vinayakamma”nti. “Dhammakammaü taü upàli, vinayakammaü. “

24. “Yo kho upàli, samaggo saïgho sativinayàrahassa sativinayaü deti,
evaü kho upàli, dhammakammaü hoti. Vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho
anatisàro hoti. Yo kho upàli, samaggo saïgho amåëhavinayàrahassa
amåëhavinayaü deti, evaü kho upàli, dhammakammaü hoti. Vinayakammaü.
Eva¤ca pana saïgho anatisàro hoti. Yo kho upàli, samaggo saïgho
tasasapàpiyyasikàkammàrahassa tassapàpiyyasikàkammaü karoti, evaü kho
upàli, dhammakammaü hoti. Vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro
hoti. Yo kho upàli, samaggo saïgho tajjanãyakammàrahassa tajjanãyakammaü
karoti, evaü kho upàli, dhammakammaü hoti. Vinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho anatisàro hoti. Yo kho upàli, samaggo saïgho niyassakammàrahassa
niyassakammaü karoti, evaü kho upàli, dhammakammaü hoti. Vinayakammaü.
Eva¤ca pana saïgho anatisàro hoti. Yo kho upàli, samaggo saïgho
pabbàjanãyakammàrahassa pabbàjanãyakammaü karoti, evaü kho upàli,
dhammakammaü hoti. Vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro hoti. Yo
kho upàli, samaggo saïgho pañisàraõãyakammàrahassa pañisàraõãyakammaü
karoti, evaüpa kho upàli, dhammakammaü hoti. Vinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho anatisàro hoti. Yo kho upàli, samaggo saïgho
ukkhepanãyakammàrahassa ukkhepanãyakammaü karoti, evaü kho upàli,
dhammakammaü hoti. Vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro hoti. Yo
kho upàli samaggo saïgho parivàsàrahassa parivàsaü deti, evaü kho upàli,
dhammakammaü hoti. Vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro hoti. Yo
kho upàli, samaggo saïgho målàya pañikassanàrahaü målàya pañikassati,
evaü kho upàli, dhammakammaü hoti. Vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho
anatisàro hoti. Yo kho upàli, samaggo saïgho mànattàrahassa mànattaü
deti, evaü kho upàli, dhammakammaü hoti. Vinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho anatisàro hoti. Yo kho upàli samaggo saïgho abbhanàrahaü abbheti,
evaü kho upàli, dhammakammaü hoti. Vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho
anatisàro hoti. Yo kho upàli, samaggo saïgho [PTS Page 328] [\q 328/]
upasampadàrahaü upasampàdeti, evaü kho upàli, dhammakammaü hoti
vinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho anatisàro hotã”ti.

25. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: “yo kho bhikkhave samaggo
saïgho sativinayàrahassa amåëhavinayaü deti, evaü kho bhikkhave,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho bhikkhave, samaggo saïgho sativinayàrahassa tassapàpiyyasikàkammaü
karoti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca
pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave samaggo saïgho
sativinayàrahassa tajjanãyakammaü karoti, evaü kho bhikkhave,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtàsàro hoti. Yo
kho bhikkhave samaggo saïgho sativinayàrahassa ukkhepanãyakammaü karoti,
evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave samaggo saïgho sativinayàrahassa
parivàsaü deti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü.
Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave samaggo saïgho
sativinayàrahaü målàya pañikassati, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü
hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave
samaggo saïgho sativinayàrahassa mànattaü deti, evaü kho bhikkhave,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho bhikkhave samaggo saïgho sativinayàrahaü abbheti, evaü kho
bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro
hoti. Yo kho bhikkhave samaggo saïgho sativinayàrahaü upasampàdeti,
evaü kho bhikkhave adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho
sàtisàro hoti. “

 

[BJT Page 796] [\x 796/]

26. “Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho amåëhavinayàrahassa sativinayaü
deti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho
amåëhavinayàrahassa tassapàpiyyasikàkammaü karoti. Evaü kho bhikkhave,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho bhikkhave, samaggo saïgho amåëhavinayàrahassa tajjanãyakammaü
karoti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca
pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho
amåëhavinayàrahassa niyassakammaü karoti, evaü kho bhikkhave,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho bhikkhave, samaggo saïgho amåëhavinayàrahassa pabbàjanãyakammaü
karoti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca
pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho
amåëhavinayàrahassa pañisàraõãyakammaü karoti, evaü kho bhikkhave,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho bhikkhave, samaggo saïgho amåëhavinayàrahassa ukkhepanãyakammaü
karoti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca
pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho
amåëhavinayàrahassa parivàsaü deti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü
hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave,
samaggo saïgho amåëhavinayàrahaü målàya pañikassati, evaü kho bhikkhave,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho bhikkhave, samaggo saïgho amåëhavinayàrahassa mànattaü deti, evaü
kho bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho
sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho amåëhavinayàrahaü
abbheti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca
pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho
amåëhavinayàrahaü upasampàdeti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti
avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. *

27. “Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho tassapàpiyyasikàkammàrahassa
sativinayaü deti, 1 evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti
avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave,
samaggo saïgho tajjanãyakammàrahassa sativinayaü deti, evaü kho
bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro
hoti. Yo kho bhikkhave samaggo saïgho niyassakammàrahassa sativinayaü
deti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho
pabbàjanãyakammàrahassa sativinayaü deti, evaü kho bhikkhave,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho bhikkhave, samaggo saïgho pañisàraõãyakammàrahassa sativinayaü deti,
evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho
ukkhepanãyakammàrahassa sativinayaü deti, evaü kho bhikkhave,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho bhikkhave, samaggo saïgho parivàsàrahassa sativinayaü deti, evaü kho
bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho
sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho målàya
pañikassanàrahassa sativinayaü deti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü
hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave,
samaggo saïgho mànattàrahassa sativinayaü deti, evaü kho bhikkhave,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho bhikkhave, samaggo saïgho abbhànàrahassa sativinayaü deti, evaü kho
bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro
hoti.

28. “Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho upasampadàrahassa sativinayaü
deti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana
saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho upasampadàrahassa
amåëhavinayaü deti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti
avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave,
samaggo saïgho upasampadàrahassa tassapàpàyyasikàkammaü karoti, evaü kho
bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho
sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho upasampadàrahassa
tajjanãyakakammaü karoti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti
avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave,
samaggo saïgho upasampadàrahassa niyassakammaü karoti, evaü kho
bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro
hoti. Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho upasampadàrahassa
pabbàjanãyakammaü karoti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti
avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave,
samaggo saïgho upasampadàrahassa pañisàraõãyakammaü karoti, evaü kho
bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro
hoti. Yo kho bhikkhave, samaggo saïgho upasampadàrahassa
ukkhepanãyakammaü karoti, evaü kho bhikkhave, adhammakammaü hoti
avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo kho bhikkhave,
samaggo saïgho upasampadàrahassa parivàsaü deti, evaü kho bhikkhave,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hotã. Yo
kho bhikkhave, samaggo saïgho upasampadàrahaü målàya pañikassati, evaü
kho bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Yo kho bhikkhave,
samaggo saïgho upasampadàrahassa mànattaü deti, evaü kho bhikkhave,
adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro hoti. Yo
kho bhikkhave, samaggo saïgho upasampadàrahaü abbheti, evaü kho
bhikkhave, adhammakammaü hoti avinayakammaü. Eva¤ca pana saïgho sàtisàro
hotã” ti.

Upàlipucchàbhàõavàraü dutiyaü2

* Imesu chedesu peyyàlacakkàni upagganthe visadãkatàni

1. Atra “tajjanãyakammaü karotã”ti potthakesu aññhàna patitaü
dissate. Asmiü ‘27′ chede “tassapàpàyyasikàkammàrahassa” iccàdi su
paccekaü padampati pàvinayato “sativinayaü detã” ti àdinànayena
dvàdasahi vàkyehi bhavitabbaü.

2. Asmiü bhàõavàre “23, 24, 25, 26, 28″ imehi aïkitachedesu ca peyyàlacakkàni potthakesu aniddiññhàneva.

 

[BJT Page 798] [\x 798/]

1. Idha pana bhikkhave, bhikkhu bhaõóanakàrako hoti kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Tatra ce bhikkhånaü
evaü hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu bhaõóanakàrako kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü karonti adhammena
vaggà.

2. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhunaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato adhammena vaggehi.
Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü
karonti adhammena samaggà.

3. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato adhammena
samaggehi handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa [PTS Page
329] [\q 329/] tajjanãyakammaü karonti dhammena samaggà.

4. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato dhammena
vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena vaggà.

5. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato
dhammapatiråpakena vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti. Te
tassa tajjanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena samaggà.

6. Idha pana bhikkhave, bhikkhu bhaõóanakàrako hoti kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Tatra ce bhikkhånaü
evaü hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu bhaõóanakàrako kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü karonti adhammena
samaggà.

7. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato adhammena
samaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü karonti dhammena vaggà.

8. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhå saïghena tajjanãyakammakato dhammena
vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena vaggà.

 

[BJT Page 800] [\x 800/]

9. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato
dhammapatiråpakena vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti
tassa tajjanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena samaggà.

10. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato
dhammapatiråpakena samaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti
te tassa tajjanãyakammaü karonti adhammena vaggà.

11. Idha pana bhikkhave, bhikkhu bhaõóanakàrako hoti kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Tatra ce bhikkhånaü
evaü hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu bhaõóanakàrako kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü karonti dhammena
vaggà.

12. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha1 bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato dhammena
vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena vaggà.

13. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato
dhammapatiråpakena vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti te
tassa tajjanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena samaggà.

14. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: ” ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato
dhammapatiråpakena samaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti.
Te tassa tajjanãyakammaü karonti adhammena vaggà.

15. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato adhammena
vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü karonti adhammena samaggà.

16. Idha pana bhikkhave, bhikkhu bhaõóanakàrako hoti vivàdakàrako
kalahakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Tatra ce bhikkhånaü
evaü hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu bhaõóanakàrako kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü karonti
dhammapatiråpakena vaggà.

1. “Tatthapi” machasaü.

 

[BJT Page 802] [\x 802/]

17. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato
dhammapatiråpakena vaggehi handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti. Te
tassa tajjanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena samaggà.

18. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato
dhammapatiråpakena samaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti.
Te tassa tajjanãyakammaü karonti adhammena vaggà.

19. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato adhammena
vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü karonti adhammena samaggà.

20. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato adhammena
samaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü karonti dhammena vaggà.

21. Idha pana bhikkhave, bhikkhu bhaõóanakàrako hoti kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Tatra ce bhikkhånaü
evaü hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu bhaõóanakàrako kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü karonti
dhammapatiråpakena samaggà.

22. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato
dhammapatiråpakena samaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti.
Te tassa tajjanãyakammaü karonti adhammena vaggà.

23. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato adhammena
vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü karonti adhammena samaggà.

24. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato adhammena
samaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakakammaü karomà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü karonti dhammena vaggà.

25. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato dhammena
vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü karomà”ti. Te [PTS Page 330] [\q
330/] tassa tajjanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena vaggà.

 

[BJT Page 804] [\x 804/]

26. Idha pana bhikkhave, bhikkhu bàlo hoti abyatto àpattibahulo
anapadàno gihãhi saüsaññho viharati. Ananulomikehi gihãsaüsaggehi. Tatra
ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu bàlo abyatto
àpattibahulo anapadàno gihãhi saüsaññho viharati ananulomikehi
gihãsaüsaggehi. Handassa mayaü niyassakammaü karomà”ti. Te tassa
niyassakammaü karonti adhammena vaggà.

27. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso; bhikkhu saïghena niyassakammakato adhammena
vaggehi. Handassa mayaü niyassakammaü karomà”ti. Te tassa niyassakammaü
karonti adhammena samaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso; bhikkhu saïghena niyassakammakato adhammena samaggehi.
Handassa mayaü niyassakammaü karomà”ti. Te tassa niyassakammaü karonti
dhammena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso; bhikkhu saïghena niyassakammakato dhammena vaggehi.
Handassa mayaü niyassakammaü karomà”ti. Te tassa niyassakammaü karonti
dhammapatiråpakena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso; bhikkhu saïghena niyassakammakato dhammapatiråpakena
vaggehi. Handassa mayaü niyassakammaü karomà”ti. Te tassa niyassakammaü
karonti dhammapatiråpakena samaggà. Yathà heññhà tathà cakkaü kàtabbaü*.

28. Idha pana bhikkhave, bhikkhu kuladåsako hoti pàpasamàcàro tatra
ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu kuladåsako
pàpasamàcàro. Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pabbàjanãyakammaü karonti adhammena vaggà.

29. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato adhammena
vaggehi. Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pabbàjanãyakammaü karonti adhammena samaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato adhammena
samaggehi. Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pabbàjanãyakammaü karonti dhammena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato dhammena vaggehi.
Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pabbàjanãyakammaü
karonti dhammapatiråpakena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato dhammapatiråpakena
vaggehi. Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pabbàjanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena samaggà. Cakkaü kàtabbaü. *

30. Idha pana bhikkhave, bhikkhu gihã akkosati; paribhàsati. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu gihã akkosati
paribhàsati. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakamamaü karonti adhammena vaggà.

31. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato adhammena
vaggehi. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakammaü karonti adhammena samaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato adhammena
samaggehi. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakammaü karonti dhammena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato dhammena
vaggehi. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakammaü karonti dhammapatiråpakena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato
dhammapatiråpakena vaggehi. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü karomà”ti.
Te tassa pañisàraõãyakammaü karonti dhammapatiråpakena samaggà. Cakkaü
kàtabbaü1. *

32. Idha pana bhikkhave, bhikkhu àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü
passituü. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu
àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü passituü. Handassa mayaü àpattiyà
adassane ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karonti adhammena vaggà.

1. Nu. Ja. “¥àtabbaü” * upagganthe vitthàritaü.

 

[BJT Page 806] [\x 806/]

33. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammakato adhammena vaggehi. Handassa mayaü àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karonti adhammena samaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena àpattiyà adassane ukkhepanãyakammakato
adhammena samaggehi. Handassa mayaü àpattiyà adassane ukkhepanãyammaü
karomà”ti. [PTS Page 331] [\q 331/] te tassa àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karonti dhammena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena àpattiyà adassane ukkhepanãyakammakato
dhammena vaggehi. Handassa mayaü àpattiyà adassane ukkhepanãyakammaü
karomà”ti. Te tassa àpattiyà adassane ukkhepanãyakammaü karonti
dhammapatiråpakena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena àpattiyà adassane ukkhepanãyakammakato
dhammapatiråpakena vaggehi. Handassa mayaü àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena samaggà. Cakkaü kàtabbaü.

34. Idha na bhikkhave, bhikkhu àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü
pañikàtuü. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu
àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü pañikàtuü. Handassa mayaü àpattiyà
appañikamme ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü karoniti adhammena vaggà.

35. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammakato adhammena vaggehi. Handassa mayaü àpattiyà
appañikamme ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü karonti adhammena samaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammakato adhammena samaggehi. Handassa mayaü àpattiyà
appañikamme ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü karonti dhammena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammakato dhammena vaggehi. Handassa mayaü àpattiyà
appañikamme ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammakato dhammapatiråpakena vaggehi. Handassa mayaü àpattiyà
appañikamme ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena samaggà. Cakkaü kàtabbaü.

36. Idha pana bhikkhave, bhikkhu na icchati pàpikaü diññhiü
pañinissajituü. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu
na icchati pàpikaü diññhiü pañinissajituü. Handassa mayaü pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karonti adhammena vaggà.

37. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammakato adhammena vaggehi. Handassa mayaü pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karonti adhammena samaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammakato adhammena samaggehi. Handassa mayaü pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karonti dhammena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammakato dhammena vaggehi. Handassa mayaü pàpikàya diññhiyà
appañinissagge ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pàpikàya diññhiyà
appañinissagge ukkhepanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammakato dhammapatiråpakena vaggehi. Handassa mayaü pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena
samaggà. Cakkaü kàtabbaü.

 

[BJT Page 808] [\x 808/]

38. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato
sammàvattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati.

39. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena
tajjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Tajjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü
pañippassambhenti adhammena vaggà.

40. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso, bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü adhammena vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü pañippassambhenti
adhammena samaggà.

41. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso, bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü adhammena samaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü pañippassambhenti dhammena
vaggà.

42. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso, bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammena vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena vaggà.

43. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso, bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammatiråpakena vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena samaggà.

44. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati.

45. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu saïghena
tajjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Tajjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü
pañippassambhenti adhammena samaggà.

46. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso, bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü adhammena samaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü pañippassambhenti dhammena
vaggà.

 

[BJT Page 810] [\x 810/]

47. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso, bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammena vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena vaggà.

48. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso, bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammapatiråkena vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena samaggà.

 

49. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso, bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammapatiråkena samaggehi. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü
pañippassambhenti adhammena vaggà.

50. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati.

51. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso, bhikkhu
tajjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Tajjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü
pañippassambhenti dhammena vaggà.

52. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammena vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena vaggà.

53. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammapatiråpakena vaggehi. Handasasa mayaü
tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü
pañippassambhenti dhammapatiråpakena samaggà.

54. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammapatiråpakena samaggehi. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü
pañippassambhenti adhammena vaggà.

55. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü adhammena vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü pañippassambhenti
adhammena samaggà.

[BJT Page 812] [\x 812/]

56. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati.

57. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
tajjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Tajjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü
pañippassambhenti dhammapatiråpakena vaggà.

58. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammapatiråpakena vaggehi. Handassa mayaü
tajjanãyakakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü
pañippassambhenti dhammapatiråpakena samaggà.

59. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammapatiråpakena samaggehi. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü
pañippassambhenti adhammena vaggà.

60. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü adhammena vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakakammaü pañippassambhenti
adhammena samaggà.

61. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü adhammena samaggehi handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü pañippassambhenti dhammena
vaggà.

 

62. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati.

63. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
tajjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Tajjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü
pañippassambhenti dhammapatiråpakena samaggà.

64. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammapatiråpakena samaggehi. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü
pañippassambhenti adhammena vaggà.

 

[BJT Page 814] [\x 814/]

65. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü adhammena vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü pañippassambhenti
adhammena samaggà.

66. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü adhammena samaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü pañippassambhenti dhammena
vaggà.

67. So tamhàpi àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tatthapi bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena tajjanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammena vaggehi. Handassa mayaü tajjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena vaggà.

68. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena niyassakammakato1 sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Niyassa kammassa 2
pañippassaddhiü yàcati.

69. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
niyassakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Niyassassa kammassa2 pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü
niyassakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa niyassakammaü
pañippassambhenti adhammena vaggà.

70. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena niyassakammaü pañippassaddhaü
adhammena vaggehi. Handassamayaü niyassakammaü pañippassambhemà”ti. Te
tassa niyassakammaü pañippassambhenti adhammena samaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena niyassakammaü pañippassaddhaü
adhammena samaggehi. Handassa mayaü niyassakammaü pañippassambhemà”ti.
Te tassa niyassakammaü pañippassambhenti dhammena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena niyassakammaü pañippassaddhaü
dhammena vaggehi. Handassa mayaü niyassakammaü pañippassambhemà”ti. Te
tassa niyassakammaü pañippassambhenti dhammapatiråpakena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena niyassakammaü pañippassaddhaü
dhammapatiråpakena vaggehi. Handassa mayaü niyassakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa niyassakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena samaggà. Cakkaü kàtabbaü.

71. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pabbàjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati.

72. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
pabbàjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Pabbàjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü
pabbàjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa pabbàjanãyakammaü
pañippassambhenti adhammena vaggà.

73. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena pabbàjanãyakammaü
pañippassaddhaü adhammena vaggehi. Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa pabbàjanãyakammaü pañippassambhenti
adhammena samaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena pabbàjanãyakammaü pañippassaddhaü
adhammena samaggehi. Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa pabbàjanãyakammaü pañippassambhenti
dhammena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena pabbàjanãyakammaü pañippassaddhaü
dhammena vaggehi. Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü pañippassambhemà”ti.
Te tassa pabbàjanãyakammaü pañippassambhenti dhammapatiråpakena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena pabbàjanãyakammaü pañippassaddhaü
dhammapatiråpakena vaggehi. Handassa mayaü pabbàjanãyakakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa pabbàjanãyakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena samaggà. Cakkaü kàtabbaü.

1. “Niyassakammaü kato” [P T S. 2.] “Niyassa kammassa”

 

[BJT Page 816] [\x 816/]

74. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü pattati. Pañisàraõãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati.

75. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
pañisàraõãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Pañisàraõãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü
pañisàraõãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa pañisàraõãyakammaü
pañippassambhenti adhammena vaggà.

76. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena pañisàraõãyakammaü
pañippassaddhaü adhammena vaggehi. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa pañisàraõãyakammaü pañippassambhenti.
Adhammena samaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena pañisàraõãyakammaü pañippassaddhaü
adhammena samaggehi. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa pañisàraõãyakammaü pañippassambhenti.
Dhammena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena pañisàraõãyakammaü pañippassaddhaü
dhammena vaggehi. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü pañippassambhemà”ti.
Te tassa pañisàraõãyakammaü pañippassambhenti. Dhammapatiråpakena
vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena pañisàraõãyakammaü pañippassaddhaü
dhammapatiråpakena vaggehi. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa pañisàraõãyakammaü pañippassambhenti.
Dhammapatiråpakena samaggà. Cakkaü kàtabbaü.

77. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
âpattiyà adassane ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.

78. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
àpattiyà adassane ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. âpattiyà adassane ukkhepanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti adhammena vaggà.

79. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü pañippassaddhaü adhammena vaggehi. Handassa mayaü
àpattiyà adassane ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
àpattiyà adassane ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti adhammena samaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena àpattiyà adassane ukkhepanãyakammaü
pañippassaddhaü adhammena samaggehi. Handassa mayaü àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti dhammena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena àpattiyà adassane ukkhepanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammena vaggehi. Handassa mayaü àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti dhammapatiråpakena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena àpattiyà adassane ukkhepanãyakammaü
pañippassaddhaü dhammapatiråpakena vaggehi. Handassa mayaü àpattiyà
adassane ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà
adassane ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti dhammapatiråpakena samaggà.
Cakkaü kàtabbaü.

80. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
âpattiyà appañikamme ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.

81. Tatra ce bhikkhunaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. âpattiyà appañikamme ukkhepanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti adhammena vaggà.

 

[BJT Page 818] [\x 818/]

82. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü pañippassaddhaü adhammena vaggehi. Handassa mayaü
àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti adhammena
samaggà. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü pañippassaddhaü adhammena samaggehi. Handassa mayaü
àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti dhammena vaggà.

So tamhà àvàsaü a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü pañippassaddhaü dhammena vaggehi. Handassa mayaü
àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena vaggà.

So tamhà àvàsaü a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü pañippassaddhaü dhammapatiråpakena vaggehi. Handassa
mayaü àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te
tassa àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena samaggà. Cakkaü kàtabbaü.

83. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena pàpikàya diññhiyà
appañinissagge ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. Pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyassa
kammassa pañippassaddhiü yàcati.

84. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammakato sammà vattati.
Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti
adhammena vaggà.

85. So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü
hoti: “imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena pàpikàya diññhiyà
appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassaddhaü adhammena vaggehi.
Handassa mayaü pàpikàya diññhiyà [PTS Page 332] [\q 332/] appañinissagge
ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa pàpikàya diññhiyà
appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti adhammena samaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammaü pañippassaddhaü adhammena samaggehi. Handassa mayaü
pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti.
Te tassa pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü
pañippassambhenti dhammena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammaü pañippassaddhaü dhammena vaggehi. Handassa mayaü
pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti.
Te tassa pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü
pañippassambhenti dhammapatiråpakena vaggà.

So tamhà àvàsà a¤¤aü àvàsaü gacchati. Tattha bhikkhånaü evaü hoti:
“imassa kho àvuso bhikkhuno saïghena pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammaü pañippassaddhaü dhammepatiråpakena vaggehi. Handassa
mayaü pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti dhammapatiråpakena samaggà. Cakkaü
kàtabbaü.

86. Idha pana bhikkhave, bhikkhu bhaõóanakàrako hoti kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Tatra ce bhikkhånaü
evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu bhaõóanakàrako kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü karonti adhammena
vaggà.

87. Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti.

88. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu: “adhammena
vaggakamma’nti, ye ca te bhikkhå evamàhaüsu: ‘akataü kammaü. Dukkataü
kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti, ime tattha bhikkhå dhammavàdino.

 

[BJT Page 820] [\x 820/]

89. Idha pana bhikkhave, bhikkhu bhaõóanakàrako hoti kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Tatra ce bhikkhånaü
evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu bhaõóanakàrako kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü karonti adhammena
samaggà.

90. Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti.

91. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu: “adhammena
samaggakamma’nti, ye ca te bhikkhå evamàhaüsu: ‘akataü kammaü. Dukkataü
kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti, ime tattha bhikkhådhammavàdino.

92. Idha pana bhikkhave, bhikkhu bhaõóanakàrako hoti kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Tatra ce bhikkhånaü
evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhå bhaõóanakàrako kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü karonti dhammena
vaggà.

93. Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti.

94. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu: “dhammena
vaggakamma”nti, ye ca te bhikkhå evamàhaüsu: “akataü kammaü dukkataü
kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti, ime tattha bhikkhå dhammavàdino.

95. Idha pana bhikkhave, bhikkhu bhaõóanakàrako hoti kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Tatra ce bhikkhånaü
evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu bhaõóanakàrako kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü karonti
dhammapatiråpakena vaggà.

96. Tatraññho saïgho vivadati “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti.

97. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu: “dhammapatiråpakena
vaggakamma”nti 1, ye ca te bhikkhå evamàhaüsu: “akataü kammaü. Dukkataü
kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti, ime tattha bhikkhå dhammavàdino.

98. Idha pana bhikkhave, bhikkhu bhaõóanakàrako hoti kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Tatra ce bhikkhånaü
evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu bhaõóanakàrako kalahakàrako
vivàdakàrako bhassakàrako saïghe adhikaraõakàrako. Handassa mayaü
tajjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa tajjanãyakammaü karonti
dhammapatiråpakena samaggà.

1. “Samaggakammanti” machasaü. To vi. Ma nu pa.

 

[BJT Page 822] [\x 822/]

99. Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti.

100. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaümu: “dhammapatiråpakena
samaggakamma”nti, ye ca te bhikkhå evamàhaüsu: “akataü kammaü. Dukkataü
kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti, ime tattha bhikkhå dhammavàdino.

101. Idha pana bhikkhave, bhikkhu bàlo hoti avyatto àpatti bahulo
anapadàno gihãsaüsaññho viharati ananulomikehi gihãsaüsaggehi. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu bàlo avyatto àpattibahulo
anapadàno gihãsaüsaññho viharati ananulomikehi gihãsaüsaggehi. Handassa
mayaü niyassakammaü karomà”ti. Te tassa niyassakammaü karonti adhammena
vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu bàlo hoti avyatto àpatti bahulo
anapadàno gihãsaüsaññho viharati ananulomikehi gihãsaüsaggehi. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu bàlo avyatto àpattibahulo
anapadàno gihãsaüsaññho viharati ananulomikehi gihãsaüsaggehi. Handassa
mayaü niyassakammaü karomà”ti. Te tassa niyassakammaü karonti adhammena
samaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu bàlo hoti avyatto àpatti bahulo
anapadàno gihãsaüsaññho viharati ananulomikehi gihãsaüsaggehi. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu bàlo avyatto àpattibahulo
anapadàno gihãsaüsaññho viharati ananulomikehi gihãsaüsaggehi. Handassa
mayaü niyassakammaü karomà”ti. Te tassa niyassakammaü karonti dhammena
vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu bàlo hoti avyatto àpatti bahulo
anapadàno gihãsaüsaññho viharati ananulomikehi gihãsaüsaggehi. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu bàlo avyatto àpattibahulo
anapadàno gihãsaüsaññho viharati ananulomikehi gihãsaüsaggehi. Handassa
mayaü niyassakammaü karomà”ti. Te tassa niyassakammaü karonti
dhammapatiråpakena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu bàlo hoti avyatto àpatti bahulo
anapadàno gihãsaüsaññho viharati ananulomikehi gihãsaüsaggehi. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu bàlo avyatto àpattibahulo
anapadàno gihãsaüsaññho viharati ananulomikehi gihãsaüsaggehi. Handassa
mayaü niyassakammaü karomà”ti. Te tassa niyassakammaü karonti
dhammapatiråpakena samaggà.

Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu:
“dhammapatiråpakena samaggakamma”nti, ye ca te bhikkhå evamàhaüsu:
“akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti, ime tattha
bhikkhå dhammavàdino. Ime pa¤ca vàrà saükhittà.

102. Idha pana bhikkhave, bhikkhu kuladåsako hoti pàpasamàcàro. Tatra
ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu kuladåsako
pàpasamàcàro. Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pabbàjanãyakammaü karonti adhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu kuladåsako hoti pàpasamàcàro. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu kuladåsako pàpasamàcàro.
Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pabbàjanãyakammaü
karonti adhammena samaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu kuladåsako hoti pàpasamàcàro. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu kuladåsako pàpasamàcàro.
Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pabbàjanãyakammaü
karonti dhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu kuladåsako hoti pàpasamàcàro. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu kuladåsako pàpasamàcàro.
Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pabbàjanãyakammaü
karonti dhammapatiråpakena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu kuladåsako hoti pàpasamàcàro. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu kuladåsako pàpasamàcàro.
Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pabbàjanãyakammaü
karonti dhammapatiråpakena samaggà.

Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu:
“dhammapatiråpakena samaggakamma”nti, ye ca te bhikkhå evamàhaüsu:
“akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti, ime tattha
bhikkhå dhammavàdino. Ime pa¤ca vàrà saükhittà.

 

[BJT Page 824] [\x 824/]

103. Idha pana bhikkhave, bhikkhu gihã akkosati. Paribhàsati. Tatra
ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu gihã akkosati.
Paribhàsati. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakammaü [PTS Page 333] [\q 333/] karonti adhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu gihã akkosati. Paribhàsati. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu gihã akkosati.
Paribhàsati. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakammaü karonti adhammena samaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu gihã akkosati. Paribhàsati. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu gihã akkosati.
Paribhàsati. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakammaü karonti dhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu gihã akkosati. Paribhàsati. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu gihã akkosati.
Paribhàsati. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakammaü karonti dhammapatiråpakena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu gihã akkosati. Paribhàsati. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu gihã akkosati.
Paribhàsati. Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü karomà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakammaü karonti dhammapatiråpakena samaggà.

Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti, ime tattha bhikkhå dhammavàdino. Ime pa¤ca vàrà
saükhittà.

104. Idha pana bhikkhave, bhikkhu àpattiü àpajjitvà na icchati
àpattiü passituü. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu
àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü passituü. Handassa mayaü àpattiyà
adassane ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karonti adhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü
passituü. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu àpattiü
àpajjitvà na icchati àpattiü passituü. Handassa mayaü àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karonti adhammena samaggà. Idha pana bhikkhave,
bhikkhu àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü passituü. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu àpattiü àpajjitvà na
icchati àpattiü passituü. Handassa mayaü àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karonti dhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü
passituü. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu àpattiü
àpajjitvà na icchati àpattiü passituü. Handassa mayaü àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü
passituü. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu àpattiü
àpajjitvà na icchati àpattiü passituü. Handassa mayaü àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena samaggà.

Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhu avamàhaüsu:
“dhammapatiråpakena samaggakamma”nti, ye ca te bhikkhå evamàhaüsu:
“akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma’nti, ime tattha
bhikkhå dhammavàdino. Ime pa¤ca vàrà saükhittà.

105. Idha pana bhikkhave, bhikkhu àpattiü àpajjitvà na icchati
àpattiü pañikàtuü. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü pañikàtuü. Handassa mayaü
àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà
appañikamme ukkhepanãyakammaü karonti adhammena vaggà. Idha pana
bhikkhave, bhikkhu àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü pañikàtuü. Tatra
ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu àpattiü àpajjitvà na
icchati àpattiü pañikàtuü. Handassa mayaü àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü karonti adhammena samaggà. Idha pana bhikkhave,
bhikkhu àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü pañikàtuü. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu àpattiü àpajjitvà na
icchati àpattiü pañikàtuü. Handassa mayaü àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü karonti dhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü
pañikàtuü. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu
àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü pañikàtuü. Handassa mayaü àpattiyà
appañikamme ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena vaggà. Idha pana bhikkhave,
bhikkhu àpattiü àpajjitvà na icchati àpattiü pañikàtuü. Tatra ce
bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu àpattiü àpajjitvà na
icchati àpattiü pañikàtuü. Handassa mayaü àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena samaggà.

Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu:
“dhammapatiråpakena samaggakakamma”nti, ye ca te bhikkhå evamàhaüsu:
“akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti, ime tattha
bhikkhå dhammavàdino. Ime pa¤ca vàrà saükhittà.

 

[BJT Page 826] [\x 826/]

106. Idha pana bhikkhave, bhikkhu na icchati pàpikà diññhiü
pañinissajjituü. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu
ka icchati pàpikà diññhiü pañinissajjituü handassa mayaü pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karonti adhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu na icchati pàpikà diññhiü
pañinissajjituü. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu
ka icchati pàpikà diññhiü pañinissajjituü handassa mayaü pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karonti adhammena samaggà.
Idha pana bhikkhave, bhikkhu na icchati pàpikà diññhiü pañinissajjituü.
Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu ka icchati pàpikà
diññhiü pañinissajjituü handassa mayaü pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammaü karonti dhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu na icchati pàpikà diññhiü
pañinissajjituü. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu
ka icchati pàpikà diññhiü pañinissajjituü handassa mayaü pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena
vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu na icchati pàpikà diññhiü
pañinissajjituü. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu
ka icchati pàpikà diññhiü pañinissajjituü handassa mayaü pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karomà”ti. Te tassa pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü karonti dhammapatiråpakena
samaggà.

Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu:
“dhammapatiråpakena samaggakamma”nti. Ye ca te bhikkhå evamàhaüsu:
“akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti. Ime tattha
bhikkhå dhammavàdino. Ime pa¤ca vàrà saükhittà.

107. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü pañippassambhenti adhammena vaggà. Tatraññho saïgho
vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena samaggakammaü. Dhammena
vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena
samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti.
Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu: “adhammena vaggakamma”nti. Ye
ca te bhikkhå evamàhaüsu: “akataü kammaü dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü
kamma”nti. Ime tattha bhikkhå dhammavàdino.

108. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü pañippassambhenti adhammena samaggà. Tatraññho saïgho
vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena samaggakammaü. Dhammena
vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena
samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti.
Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu: “adhammena samaggakamma”nti.
Ye ca te bhikkhå evamàhaüsu: “akataü kammaü dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti. Ime tattha bhikkhå dhammavàdino.

 

[BJT Page 828] [\x 828/]

109. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü pañippassambhenti dhammena maggà. Tatraññho saïgho
vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena samaggakammaü. Dhammena
vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena
samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti.
Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu: “dhammena vaggakamma”nti. Ye
ca te bhikkhå evamàhaüsu: “akataü kammaü dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü
kamma”nti. Ime tattha bhikkhå dhammavàdino.

110. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü pañippassambhenti dhammapatiråpakena maggà. Tatraññho
saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena samaggakammaü.
Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena
samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti.
Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu: “dhammapatiråpakena
vaggakamma”nti. Ye ca te bhikkhå evamàhaüsu: “akataü kammaü dukkataü
kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti. Ime tattha bhikkhå dhammavàdino.

111. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena tajjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. Tajjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü tajjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
tajjanãyakammaü pañippassambhenti dhammapatiråpakena samaggà. Tatraññho
saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena samaggakammaü.
Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena
samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti.
Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu: “dhammapatiråpakena
vaggakamma”nti. Ye ca te bhikkhå evamàhaüsu: “akataü kammaü dukkataü
kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti. Ime tattha bhikkhå dhammavàdino.

[BJT Page 830 [\x 830/] 112.] Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena
niyassakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Niyassassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü
hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena niyassakammakato sammà vattati.
Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Niyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Handassa mayaü niyassakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
niyassakammaü pañippassambhenti adhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena niyassakammakato sammà vattati.
Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Niyassassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
niyassakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Niyassa
kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü niyassakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa niyassakammaü pañippassambhenti adhammena
samaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena niyassakammakato sammà vattati.
Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Niyassassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
niyassakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Niyassa
kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü niyassakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa niyassakammaü pañippassambhenti dhammena
vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena niyassakammakato sammà vattati.
Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Niyassassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
niyassakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Niyassa
kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü niyassakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa niyassakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena niyassakammakato sammà vattati.
Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Niyassassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
niyassakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Niyassa
kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü niyassakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa niyassakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena samaggà.

Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu:
“dhammapatiråpakena samaggakamma”nti. Ye ca te bhikkhå evamàhaüsu:
“akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti, ime 1 tattha
bhikkhå dhammavàdino. Ime pa¤ca vàrà saükhittà.

113. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pabbàjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. Pabbàjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pabbàjanãyakammaü pañippassambhenti adhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pabbàjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. Pabbàjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pabbàjanãyakammaü pañippassambhenti adhammena samaggà.

113. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pabbàjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. Pabbàjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pabbàjanãyakammaü pañippassambhenti dhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pabbàjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. Pabbàjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pabbàjanãyakammaü pañippassambhenti dhammapatiråpakena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pabbàjanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena pabbàjanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. Pabbàjanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü pabbàjanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pabbàjanãyakammaü pañippassambhenti dhammapatiråpakena samaggà.

Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu:
“dhammapatiråpakena samaggakammaü”nti, ye ca te bhikkhå evamàhaüsu:
“akataü kammaü dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti. Ime tattha
bhikkhå dhammavàdino. Ime pa¤ca vàrà saükhittà.

114. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato
sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pañisàraõãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti
netthàraü vattati. Pañisàraõãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakammaü pañippassambhenti adhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pañisàraõãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti
netthàraü vattati. Pañisàraõãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakammaü pañippassambhenti adhammena samaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pañisàraõãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti
netthàraü vattati. Pañisàraõãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakammaü pañippassambhenti dhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pañisàraõãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti
netthàraü vattati. Pañisàraõãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakammaü pañippassambhenti dhammapatiråpakena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato sammà
vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pañisàraõãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena pañisàraõãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti
netthàraü vattati. Pañisàraõãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Handassa mayaü pañisàraõãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pañisàraõãyakammaü pañippassambhenti dhammapatiråpakena samaggà.

Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggatammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu:
“dhammapatiråpakena samaggakamma”nti, ye ca te bhikkhu evamàhaüsu:
“akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti, ime tattha
bhikkhå dhammavàdino. Ime pa¤cavàrà saükhittà.

1. “Imepi” machasaü.

[BJT Page 832] [\x 832/]

115. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
âpattiyà adassane ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Tatra
ce bhikkhånaü evaü hoti: ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena àpattiyà
adassane ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü
vattati. âpattiyà adassane ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Handassa mayaü àpattiyà adassane ukkhepanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà adassane ukkhepaniyakammaü
pañippassambhenti adhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
âpattiyà adassane ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Tatra
ce bhikkhånaü evaü hoti: ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena àpattiyà
adassane ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü
vattati. âpattiyà adassane ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Handassa mayaü àpattiyà adassane ukkhepanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà adassane ukkhepaniyakammaü
pañippassambhenti adhammena samaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
âpattiyà adassane ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Tatra
ce bhikkhånaü evaü hoti: ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena àpattiyà
adassane ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü
vattati. âpattiyà adassane ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Handassa mayaü àpattiyà adassane ukkhepanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà adassane ukkhepaniyakammaü
pañippassambhenti dhammena vaggà. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena
àpattiyà adassane ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. âpattiyà adassane ukkhepanãyassa kammassa
pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: ayaü kho àvuso
bhikkhu saïghena àpattiyà adassane ukkhepanãyakammakato sammà vattati.
Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. âpattiyà adassane ukkhepanãyassa
kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà adassane
ukkhepaniyakammaü pañippassambhenti dhammapatiråpakena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena àpattiyà adassane
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
âpattiyà adassane ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Tatra
ce bhikkhånaü evaü hoti: ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena àpattiyà
adassane ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü
vattati. âpattiyà adassane ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Handassa mayaü àpattiyà adassane ukkhepanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà adassane ukkhepaniyakammaü
pañippassambhenti dhammapatiråpakena samaggà

Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu:
“dhammapatiråpakena samaggakamma”nti, ye ca te bhikkhå evamàhaüsu:
“akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti, ime tattha
bhikkhå dhammavàdino. Ime pa¤ca vàrà saükhittà.

116. Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
âpattiyà appañikamme ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena àpattiyà
appañikamme ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü
vattati. âpattiyà appañikamme ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Handassa mayaü àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü
pañippassambhenti adhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
âpattiyà appañikamme ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena àpattiyà
appañikamme ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü
vattati. âpattiyà appañikamme ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Handassa mayaü àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü
pañippassambhenti adhammena samaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
âpattiyà appañikamme ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena àpattiyà
appañikamme ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü
vattati. âpattiyà appañikamme ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Handassa mayaü àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü
pañippassambhenti dhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
âpattiyà appañikamme ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena àpattiyà
appañikamme ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü
vattati. âpattiyà appañikamme ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Handassa mayaü àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü
pañippassambhenti dhammapatiråpakena vaggà.

Idha pana bhikkhave, bhikkhu saïghena àpattiyà appañikamme
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
âpattiyà appañikamme ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati.
Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: “ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena àpattiyà
appañikamme ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü
vattati. âpattiyà appañikamme ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Handassa mayaü àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü
pañippassambhemà”ti. Te tassa àpattiyà appañikamme ukkhepanãyakammaü
pañippassambhenti dhammapatiråpakena samaggà.

Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü
kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti. Tatra bhikkhave, ye
te bhikkhå evamàhaüsu: “dhammapatiråpakena samaggakamma”nti, ye ca te
bhikkhå evamàhaüsu: “akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü
kamma”nti, ime tattha bhikkhå dhammavàdino. Ime pa¤ca vàrà saükhittà.

 

[BJT Page 834] [\x 834/]

117. Idha pana bhikkhave bhikkhu saïghena pàpikàya diññhiyà
appañinissagge ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti.
Netthàraü vattati. Pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyassa
kammassa pañippassaddhiü yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: ayaü kho
àvuso bhikkhu saïghena pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Handassa mayaü pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa pàpikàya diññhiyà
appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti adhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave bhikkhu saïghena pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammakato sammà vattati.
Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti
adhammena samaggà.

Idha pana bhikkhave bhikkhu saïghena pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammakato sammà vattati.
Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti
dhammena vaggà.

Idha pana bhikkhave bhikkhu saïghena pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammakato sammà vattati.
Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena vaggà.

Idha pana bhikkhave bhikkhu saïghena pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyakammakato sammà vattati. Lomaü pàteti. Netthàraü vattati.
Pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü
yàcati. Tatra ce bhikkhånaü evaü hoti: ayaü kho àvuso bhikkhu saïghena
pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammakato sammà vattati.
Lomaü pàteti. Netthàraü vattati. Pàpikàya diññhiyà appañinissagge
ukkhepanãyassa kammassa pañippassaddhiü yàcati. Handassa mayaü pàpikàya
diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhemà”ti. Te tassa
pàpikàya diññhiyà appañinissagge ukkhepanãyakammaü pañippassambhenti
dhammapatiråpakena samaggà.

Tatraññho saïgho vivadati: “adhammena vaggakammaü. Adhammena
samaggakammaü. Dhammena vaggakammaü. Dhammapatiråpakena vaggakammaü.
Dhammapatiråpakena samaggakammaü. Akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna
kàtabbaü kamma”nti. Tatra bhikkhave, ye te bhikkhå evamàhaüsu:
“dhammapatiråpakena samaggakamma”nti, ye ca te bhikkhå evamàhaüsu:
“akataü kammaü. Dukkataü kammaü. Puna kàtabbaü kamma”nti, ime tattha
bhikkhå dhammavàdino. Ime pa¤ca vàrà saükhittà.

Campeyyakkhandhako niññhito navamo

 

 

Imamhi khandhake vatthåni chattiüsa.

Tassa uddànaü: -

1. Campàyaü bhagavà àsi vatthu vàsabhagàmake,

âganatukànaü ussukkaü akàsi icchitabbake 1.

2. Pakata¤¤ånoti ¤atvà ussukkaü na kari tadà,

Ukkhitto na karotãti sàgamà2 jinasantiko.

3. [PTS Page 334] [\q 334/] adhammena vaggakammaü samaggaü adhammena ca,

Dhammena vaggakamma¤ca patiråpakena vaggakaü.

4. Patiråpakena samaggaü eko ukkhipatekakaü,

Eko ca dve sambahule saïghaü ukkhipatekako.

1. “Icchitabbako” sã mu. 2. “Agamà” [P T S] to. Nu.

 

[BJT Page 836] [\x 836/]

5. Duvepi sambahulàpi saïgho saïgha¤ca ukkhipi,

Sabba¤¤å pavaro sutvà adhammanti pañikkhipi.

6. ¥attivipannaü yaü kammaü sampuõõaü anusàvaõaü,

Anusàvaõavipanannaü sampuõõaü ¤attiyà ca yaü.

7. Ubhayena vipanna¤ca a¤¤atra dhammameva ca,

Vinà satthu pañikuññhaü kuppaü aññhànàràhikaü.

8. Adhammavaggaü sàmaggaü1 patiråpàni ye duve,

Dhammeneva ca sàmaggiü anu¤¤àsi tathàgato.

9. Catuvaggo pa¤cavaggo dasavaggo ca vãsati,

Paro vãsativaggo ca 2 saïgho pa¤cavidho tathà.

10. òhapetvà upasampadaü ya¤ca kammaü pavàraõaü,

Abbhànakammena saha catuvaggehi kammiko.

11. Duve kamme ñhapetvàna majjhadesåpasampadaü3,

Abbhànaü pa¤cavaggiko sabbakammesu kammiko.

12. Abbhànekaü ñhapetvàna ye bhikkhå dasavaggikà4,

Sabbakammakaro saïgho vãso sabbattha kammiko

13. Bhikkhuõã sikkhamànà ca sàmaõero sàmaõerikà5,

Paccakkhàtantimavatthu 6 ukkhittàpattidassane.

14. Appañikamme diññhiyà paõóakatheyyasaüvàsakaü7,

Titthiyatiracchànagataü8 màtu ca pitughàtakaü9.

15. Arahaü bhikkhuõãdåsiü10 bhedakaü lohituppàdakaü11,

Bya¤janaü nànàsaüvàsaü12 nànàsãmàya iddhiyà.

16. Yassa saïgho kare kammaü honte te catuvãsati.

Sambuddhena pañikkhittà13 na hete gaõapårakà.

17. Pàrivàsikacatuttho parivàsaü dadeyya và,

Målà mànattaü abbheyya akammaü na ca kàraõaü14.

18. Målà arahamànattà abbhànàrahameva ca,

Na kammakàrakà15 pa¤ca sambuddhena pakàsità.

19. Bhikkhuõã sikkhamànà ca sàmaõero sàmaõerikà,

Paccakkhantima ummattà khittavedanadassane 16.

1. “Samaggaü” machasaü. [P T S. 2.] “Atirekavãsativaggo”si

3. “Majjhadesåpasampadà” [P T S.] Ma nu pa. To vi. Ja vi.

4. “Dasavaggiko” a vi. Ja vi. 5. “Sàmaõerã” machasaü.

6. “Vatthuü” [P T S. 7.] “Paõóako theyyasaüvàsakaü” ma cha saü.

8. “Tiracchànagataü” machasaü. 9. “Màtu pitu ca ghàtakaü” ma cha saü. [P T S.]

10. “Bhikkhunãdåsã” machasaü. 11. “Lohituppàdaü” machasaü. [P T S.]

12. “Saüvàsako” [P T S. 13.] “Pañikkhittaü” to vi. Ma nu pa. A vi. Ja. Vi.

14. “Karaõaü” machasaü. [P T S] to vi. 15. “Kammakàraõà” sã mu. A.
Vi. Ja. Vi. [P T S. 16.] “Khittàvedanadassane” machasaü. To vi.

 

[BJT Page 838] [\x 838/]

20. Appañikamme diññhiyà paõóakà ceva1 bya¤janà,

Nànàsaüvàsikà sãmà vehàsaü yassa kamma ca.

21. [PTS Page 335] [\q 335/] aññhàrasannaü etesaü pañikkosaü na råhati,

Bhikkhussa pakatattassa råhati pañikkosanà.

22. Suddhassa dunnissàrito bàlo hi sunissàrito,

Paõóako theyyasaüvàso pakkanto tiracchànagato.

23. Màtu pitu arahanta dåsako saïghabhedako,

Lohituppàdako ceva ubhatobya¤jano ca yo.

24. Ekàdasannaü etesaü osàraõaü na yujjati,

Hatthapàdaü2 tadubhayaü kaõõànàsaü tadubhayaü.

25. Aïgulã aëakaõóaraü phaõaü khujjo ca vàmano,

Gaõói lakkhaõakasà ca likhitako ca sãpadã.

26. Pàpaparisa kàõo ca 3 kuõã kha¤jo hatopi ca,

Iriyàpathadubbalo andho mågo ca bàdhiro4.

27. Andhamågo andhabadhiro5 mågabadhirameva ca,

Andhamågabadhiro ca dvattiüsete anånakà6.

28. Tesaü osàraõaü hoti sambuddhena pakàsitaü,

Daññhabbà pañikàtabbà nissajetà7 na vijjati.

29. Tassa ukkhepanà kammà satta honti adhammikà,

âpannaü anuvattantaü sattetepi 8 adhammikà.

30. âpannaü nànuvattantaü satta kammà sudhammikà9,

Sammukhà pañipucchà ca pañi¤¤àya ca kàraõà.

31. Sati amåëha pàpikà tajjanãyaniyassena ca,

Pabbàjanãya pañisàro ukkhepaparivàsa ca.

32. Målamànatta abbhànà tatheva upasampadà,

A¤¤aü kareyya a¤¤assa soëasete adhammikà.

33. Taü taü kareyya taü tassa soëasete sudhammikà,

Paccàropeyya a¤¤ama¤¤aü10 soëasete adhammikà.

34. Dve dve tammulakantassa11 tepi soëasadhammikà,

Ekekamålakaü cakkaü adhammanti jino bravã.

1. “Paõóakàpica” machasaü. [P T S. 2.] “Hatthapàdà” [P T S]

3. “Hatthapàdà” machasaü. To vi. ” “Hatthàpàdà” to vi. Ma nu pa.

4. “Badhiro” machasaü [P T S.] Ja vi. A vi. Ma nu pa. To vi.

5. “Andhamågandhabadhiro” machasaü. Ma nu pa. To vi.

6. “Andhãmågabadhiro ca mågabadhiraü eva ca andhabadhiramågo ca
dvattaüsete anunakà” [P T S. 7.] “Nissajjetaü” [P T S.] To vi. A vi. Ja
vi.

8. “Sattatepi” machasaü. [P T S. 9.] “Sattakammesu dhammikaü” [P T S.]

10. “A¤¤a a¤¤aü” machasaü. 11. “Dve dve målàkatà tassa” si

” “A¤¤a¤¤o” [P T S.]

 

[BJT Page 840] [\x 840/]

35. Akàsi tajjanãyaü kammaü saïgho bhaõóanakàrake,

Adhammena vaggakammaü a¤¤aü àvàsaü ga¤chi so.

36. Tatthàdhammena samaggà tasasa tajjanãyaü karuü,

A¤¤attha vaggà dhammena tassa tajjanãyaü karuü.

37. Patiråpena vaggàpi samaggàpi tathà karuü,

Adhammena samaggà ca dhammena vaggameva ca.

38. Patiråpena vaggà ca samaggà ca ime padà,

Ekekamålaü katvà cakkaü bandhe vicakkhaõo.

39. Bàlàvyattassa niyassaü pabbàje kuladåsakaü,

Pañisàraõãyaü kammaü kare akkosakassa ca.

40. [PTS Page 336] [\q 336/] adassanàppañikamme yo ca diññhiü na nissaje,

Tesaü ukkhepanãyakammaü1 satthavàhena bhàsitaü.

41. Uparinayakammànaü2 pa¤he tajjanãyaü naye,

Tesaüyeva anulomaü sammà vattati yàcito4.

42. Passaddhiü5 tesaü kammànaü heññhà kammanayena ca,

Tasmiü tasmiü tu kammesu tatraññho ca vivàdati 6.

43. Akataü dukkata¤ceva puna kàtabbakanti ca,

Kamme passaddhiyà càpi te bhikkhå dhammavàdino.

44. Vipattibyàdhite disvà kammappatte mahàmuni,

Pañippassaddhimakkhàsi sallakattova osadhanti.

 

1. “Ukkhepanaü” sã mu. 2. “Upavinayakammànaü”si. 3. “Pa¤¤o machasaü. 4. “Yàcati” si

” “Sammàvattantayàcite” [P T S.] Ma nu pa

5. “Passaddhi” machasaü. A vi. To vi. [P T S. 6.] “Vivadati” machasaü. [P T S.]

puzfmhHlaLFOlh



tl,ays Nd.Hj;a nqÈrcdKka jykafia puzmd kqjr ..a.rd kuz ia;1shla jsiska
lrjk ,o fyhska ..a.rd kuz fmdl2Kq f;r jevjik fial’ tl, jkdys ldis kuz
okjzfjys jdiN kuz .fula fjz’ tys liaim f.d;a; kuz uyK f;fuz wdjdisl
jqfha kss;HjdiS jQfha fjhs’ ” flfia kuz fkdmeusKs m1shYS,S NsCIqka
meusfKkafkdao” meusK m1shYS,S NsCIQyq

[ \ q 404 / ]

iemfia jikafkao’ fuz wdjdihka oshqKqjg jevshla oshqKqjg jsmq,JjhgmeusfKkafka oehs $ ” W;aidyj;a njg meusKsfhah’


tl, jkdys *4( fndfyda mejsoafoda liS okjzfjys pdrsld lrk fiala jdiN .u
huz;efklayso tys jdih l


*3( blanss;ss ta wd.ka;2l mejssoafoda tysu jdiN .fuys jsiSu l

blans;s
ta wd.ka;2l NsssCIQkag funÌ is;la jsh’ ‘ weje;aks” fuz wdjdisl NssCIQ
f;fuz fmr kuz kEfuysss WkkaÈ lrjQfhah’ lefËys” lEhq;2 fofhys ” nf;ys
WkkaÈ flf

[ \ q 405 / ]


blans;sss ta wd.ka;2l NsCIQyq /iajS liaim f.d;1 uyKyqg fufia lSSyq’ ‘
wej;aks” Tn fmr kEfuys wm WkkaÈ flf

tl,
liaim f.d;1 uyKyg fuz isssf;la jsh’ ‘ uu fuda f;dfuda weje;a fyda
wkdm;a;ss fyda meusKsssfha fjuzo fkdmeussKsfha fjuzo” OdrAusl jQ fyda
wOdrAusl jQ fyda lem jQ fyda wlem jQ fyda fyda lreKg iqÈiq jQ fyda lreKg
fkdiqÈiq jQ fyda lu!fhlska  WfCImKSh lu!h lrk ,oafoa fjuzo” WfCImKSsh
lu!h fkdlrk ,oafoa fyda fjuzoehs fulreK fkdoksushs uu puzmd kqjrg f.dia
nqÈrÈka fuz lreK jspdrkafkuz kuz fhfyl’ ’


blans;s ldYHm f.d;1 uyK f;u *4( fikiqka w;2.d md;1 issjqre f.k” puzmd
kqjr huz;efklayso tys meusKsfhah’ l1ufhka puzmd kqjr huz;efklayso
Nd.Hj;2ka jykafia huz;efklaysso tys meusKsfhah’ meusK” Nd.Hj;2ka jykafia
jeË tl;amfil isgsfhah’ Nd.Hj;a nqÈrcjre wd.ka;2l NsCIQka iuZ.
ms

[ \ q 406 / ]

.ula
we;’ uu tyss m1fjzKsfhka wd wdjdislfhls’ fkdmeusKs” m1shYSSs,S
NsCIQkaf.a meusKSSug;a meussKs m1ssshYs,S NsCIQka iemfia jdih
flfr;ajdhso ’ fuz wdjdih osshqKqjg fhajdhso WkkaÈjQfhus’ blans;s
iajduSks” * fuys4 *4( 5 *3(( lSsy’


iajduSks” blans;s ta wd.ka;2l NsCIQyq /iaj ug ‘ weje;aks” f;ms fmr
kEfuys WkkaÈ flfrA’ lefËys” lE hq;2 fofhys” nf;ys WkkaÈ flf


uyK” fuda f;dfuda weje;a fkdjkakSh’ fuda f;dfuda weje;a fkdjkakSh’
weje;lg fkdmeussKsfhysh’ meusKsssfha fkdfjysh’ WfCImKSh lu!h fkdlrk
,oafoyssh’ WfCImKSh lu!h lrk ,oafoa fkdfjysssh’ fldmHjQ fkdlreKg iqÈiqjQ
wOdrAusl lu!fhka WfCImKSh lu!h lrk ,oafoa fjyssh’ uyK kqU hj’ tysu jdiN
.fuyss jsiSSu lrjhss “


iajduSks” tfiahhs’ ” liaim f.d;1 uyK f;u Nd.Hj;2ka jykafiag ms

[ \ q 407 / ]


blanss;s ta wd.ka;2l NssCIQkayg l2l2ila jqfhauh’ jssms


Nd.Hj;a nqÈrcjre wd.ka;2l NsCIQka iuZ. ms


iajduSks” liS kuz ckmofhys jdiN kuz .fula we;s’ Nd.Hj;2ka jykai” wms ta
.u isg wdfjuqhs’” ie, l

” iajduSks” tfiah’ “


uyfKks” lskuz jia;2fjlayso $” lskuz lrefKlayso $” ” Nd.Hj;2ka jykai”
wjia;2fjlays kslrefKah ” Nd.Hj;a nqÈrcdKka jykafia .rAyd l

[ \ q 408 / ]

fya;2jla ke;s ldrKdjla ke;ss NsCIqjla msrssisÈ weje;a ke;s uyfKl2 wjia;2fjys kslrefKa WfCImKSh lu!h lrkakyqo * fuys *4((


” uyfKksss” msrsisÈjQ weje;a ke;s uyfKla wjia;2fjys  ksslrefKa WfCImKSh
lu!h lrkafka kuz Èl2,d weje;a fjz’ ” tl,ays ta NsCIQyq  yqkiafkka ke.sg
W;2re iZMj tlia fldg fmdrjd Nd.Hj;2ka jykafiaf.a md uq,ays ysiska jegS
fufia lSfjdah’ ” iajduSks” *4( huz jia;2jla ke;sss l, kslrefKys weje;a
ke;s msrsisÈ uyfKl2yg WlafLmKSh lu!h *5( flf


tl,ays puzmd kqjr NsCIQyq *3( funÌ jQ lu!hka flfr;a’ wOu!fhka jrA. lu!
flfr;a’ wOu!fhka iu.sjq lu! flfr;a’ Ou!fhka j.! lu! flfr;a’ Ou!fhka
iu.sjQ lu! flfr;a’ Ou!m1;srEmfhka j.! lu! flfr;a’ Ou!m1;srEmfhka iu.sjQ
lu! flfr;a’ tla uyfKlao tla uyfKl2g *4( WfCImKSh lu!h flfr;a’*5( tla
uyfKla uyKqka fokulg * fuys *4(’ tla uyfKla fndfyda NsCIQkag * fuys *4(’
tla uyfKla iZ.kg *fuys *4(’ fokula fokulg * fuys *4(’ fokula fndfyda
ixhdg * fuys *4(’ fokula ixhdg * fuys *4(’ fndfyda NssCIQyq tl kulg *
fuys *4(’ fndfyda NsCIQyq  fokulg *fuys *4(’ fndfyda

 

[ \ q 409 / ]

fnfyda
NsCIQyq fndfyda NsCIQkag * fuys *4(’ fndfyda NssCIq ixhdg * fuys *4((
ixhd ixhdg * fuys *5(( *6( huz ta uyfKla w,afmpzPfhda fj;ao * fuys 50-
msfgz 39 fPAofha *6(( blans;s ta NsCIQyq Nd.Hj;2ka jykafiag fuz ldrK ie,
l


” wOu!fhka j.! lu!hla fjzo $ *4( lu! fkdfjhs’ *tnejska ( fkdlg hq;af;a
fjhs’ *5( wOu!fhka iu.s lu!hla fjzo$ * fuys *4(( Ou!fhka jrA. lu!hla
fjzo” * fuyss *4(( Ou!m1;srEmfhka j.! lu!hla fjzo$ * fuys*4((
Ou!m1;srEmfhka iu.sjQ lu!hla fjzo$ *fuys *4(( tla uyfKla tla uyfKl2g
WfCImKSh lu!h flfrAo * fuys *4(( tla uyfKla  uyKqka fofofkl2g *6(
WfCImKSh lu!h flfrAo lu! fkdfjhs’ * tnejska fkdlg hq;af;ah’ ( *7( tla
uyfKla fndfyda uyKqkag * fuys *6(( tla uyfKla tla ixhdg *fuys *6((
fokula tla kulg * fuys *6(( fokula fokulg * fuys *6(( fokula fndfyda
ixhdg * fuys *6(( fokula ixhdg *fuys *6(( fndfyda NsCIQ tl kulg *fuys
*6(( fndfyda NsCIQyq tl kulg * fuys *6(( fndfyda NsCIQyq fokulg * fuys
*6(( fndfyda NsCIQyq fndfyda NsCIQkag * fuys *6(( fndfyda NsCIQyq ixhdg *
fuys *6(( ixhd ixhdg * fuyss *6((

3= 
” uyfKksss” lu! i;r fofkla fj;a’ wOu!fhka jrA. jQ lrAuho” wOrAufhka
iu.sjQ lrAuho” OrAufhka jrA.jQ lu!ho” Ou!fhka iu.sjq lu!ho hk fudjqyq
i;r fokh’ uyfKks” ta p;2rAjsO lu!hka w;2frka huz fuz wOu!fhka j.! jQ
lu!hla fjzo uyfKks” fuz lu!h wOu! nejska j.! nejska fldmHfjz’ lreKg
fkdiqÈiq fjz’ uyfKks” funÌ jQ lu! fkdlghq;2h’

[ \ q 410 / ]

uyfKks”
fuz wdldrjQ lu!h wkqfkdokakd ,oafoah’ uyfKks” ta p;2rAjsO lu!hka
w;2frys huz fuz Ou!fhka iu.sjQ lu!hla fjzo uyfKks” fuz lu!h Ou! nejska
jrA. nejska fldmH fjz’ lreKg fkdiqÈiq fjz
*
‘ uyfKks” tnÌ lu!h fkdlghq;2h’ uyfKks” fuz wdldrjQ lu!h fkdwkqokakd
,oafoah’ uyfKks” ta p;2rAjsO lu!hka w;2frys huz fuz Ou!fhka iu.s jq
lu!hla fjz o uyfKks” fuz lu!h Ou! nejska iu.s nejska wfldmH fjz’ lreKg
iqÈiq fjz’ uyfKks” tnÌ lu!h lghq;2h’ uyfKks” fuz wdldrjQ?lu! wkqokakd
,oafoah’ tnejsska fuz iiafkys huz fuz Ou!fhka iu.sjQ lu!hla fjzo uyfKks”
f;dm jsiska fufia yssslaush hq;2h’ “

33 
tl,ays *4( ij. NsCIQyq funÌ lu! lr;a’ wOu!fhka j.! lu! lr;a’ wOu!fhka 
iu.s jQ lu! lr;a’  Ou!fhka j.! lu! lr;a’ Ou!m1;ssrEmfhka j.! lu! lr;a’
Ou!m1;srEmfhka iu.sjQ lu! lr;a’ [;a;ssfhka f;dr jQu wkqY1djK iuzm;a;sh
we;s lu! flfr;a’ wkqY1djkfhka f;dr jQu [;a;siuzm;a;sh we;s lu! flfr;a’
[;a;ssfhka f;dr jQu wkqY1djKfhka f;drjQu lu! flfr;a’ jsoHudk jia;2jlska
f;dr jQu lu! flfr;a’ fpdaokdfjka fyda isyslssrSfuka f;drjQu lu! flfr;a’
[;a;s iuzm;a;sfhka fyda wkqY1djk iuzm;a;sfhka f;drjQ lu! flfr;a’
mgslafldaikh lrkakdjQu oeyeuss fkdjQ fldmH jQ lreKg fkdiqÈiqjQ lu!
flfr;a’ *5( huz ta uyK flfkla w,afmpzPjQjdyqo flfia kuz * fuys *4( ( ta
NsCIQyq Nd.Hj;2ka jykafiag fuz lreK ie, l

* Ou!fhka jrA. lu!h fm< yd iiËkak’

[ \ q 411 / ]

34 
” uyfKks” fudjqyq lu!fhda ihfofkla fj;a’ wOu! lu!h” j.! lu!h” iu.sss
lu!h”  Ou!m1;ssrEmfhka j.! lu!h” Ou!m1;ssrEmfhka iu.sss lu!h” Ou!fhka
iu.s lu!h hk fudjqyq fj;a’ “

35 
” uyfKkss” wOu! lu!h ljfrAo$ uyfKks” bossska [;a;s È;sh lu!h lrk l, *4(
tla [;a;shlska lu!h flfrAo” lu! jdlHh wkqY1djKh fkdflfrAo” wOu! lu!
fjz’ *5( uyfKks” boska [;a;s È;ssh lu!h lrk ,o *6( *[;a;s follska (
[;a;sh fojrla lSfuka lu!h flfrAo” lu! jdlHh wkqY1djKh fkdflfrAo” wOu!
lu! kus’ *7( [;a;s È;sh lu!h lrk l, *8( tla lu! jdlHhlska lu!h flfrAo”
[;a;sh fkd;ndo” wOu! lu!fjz’ *9( uyfKks” bossska [;a;s È;sh lu! lrk l,
*0( * lu! jdlH follska ( lu! jdlH fojrla lSfuka lu!h flfrAo” [;a;ssh
fkd;ndo wOu! lu!fjz’ *-( “

36 
” uyfKkssss” [;a;sh i;rfjks lu!h lrk l, * fuys *4(( uyfKkssss” [;a;sh
i;rfjks lu!h lrk l, * fuys *6(( uyfKkssss” [;a;sh i;rfjks lu!h lrk l,
[;a;ssh i;rfjkss fldg we;s [;a;s ;2klska * ;2kajrla lSfuka( lu! flfrAo”
lu!jdlH wkqY1djkh fkdflrAo wOu! lu! kuz fjz’  uyfKkss” *4( [;a;sh
i;rfjks lu!h lrk l, *5( [;a;s i;rlska * i;rjla lSfuka ( lu! flfrAo” lu!
jdlHh wkqY1djkh fkdflfrAo” wOu! lu!fjz’ uyfKks” * fuys *4(( *fuys 35
*8(( uyfKkss” * fuyssss *4( *fuys 35 *0(( uyfKks” * fuys *4(( [;a;s
;2klska * ;2kajrla lsfuka ( lu!h flfrAo” [;a;sh fkd;ndo” wOu! lu!fjz’
uyfKkss” * fuys *4(( [;a;s y;rlska * i;rjrla lSfuka ( lu!h flfrAo”
[;a;ssh fkd;ndo” wOu! lu!fjz’ uyfKks” fuz wOu! lu!hhs lshkq ,efnz’

[ \ q 412 / ]

37 
” uyfKks” jrA. lu!h ljfrAo$ uyfKks” *4((  boska [;a;sh fofjks fldg
we;ss lu!fhys huz muK lu!dy!fhda fj;ao *5( Tjqyq fkdmeusKssfhda fj;ao”
*6( PFoh osug iqÈiaikaf.a PFoh fkdf.fkk ,oafoa fjzo *7( yuqjQjdyq
mgslafldaikh flfr;ao j.! lu! fjz’ *8( uyfKks” * fuys *4(( Tjqyq
meusKssfhda fj;ao” * fuys *6( *7(( uyfKkss” *fuys *4(( Tjqyq meusKsfhda
fj;ao PFoh oSug  iqÈiaikaf.a PFoh f.fkk ,oafoa fj;ao” * fuys *7((
uyfKks” [;a;sh i;rfjks fldg we;s lu!fhys huz muK NssCIQyq lu!dy!fhda
fj;ao” * fuys *5( *6( *7(( uyfKks” [;a;sh i;rfjks fldg we;s lu!fhys huz
muK NsCIQyq lu!dy!fhda fj;ao” Tjqyq meusKsfhda fj;ao * fuys *6( *7((
uyfKks” [;a;sh i;rfjks fldg we;ss lu!fhys huz muK NsCIQyq lu!dy!fhda
fj;ao” Tjqyq meusKssfhda fj;ao” PFoh oSug iqÈiaikaf.a PFoh f.fkk ,oafoa
fj;ao” * fuys *7( uyfKks” fuz j.! lu!hhsss lshkq ,efnz’

38 
” uyfKks” iu.ss lu!h ljfrAo $ [;a;sh fofjks fldg we;ss lu!fhys huz muK
NsCIQyq lu!dy!fhda fj;ao Tjqyq meusKssfhda fj;ao” PFoh osug iqÈiaikaf.a
PFoh f.fkk ,oafoa fjzo” yuqjQjdyq mgslafldaikh fkdflfr;ao” iu.s lu! fjz’
uyfKks” [;a;sh i;rfjks fldg we;s lu!fhys huz muK NssCIQyq lu!dy!fhda
fj;ao” Tjqyq meusKsfhda fj;ao PFoh oSug iqÈiaikaf.a PFoh f.fkk ,oafoa
fj;ao” yuqjQjdyq mgssslafldaikh fkdflr;ao iu.sss  lu! fjz’ uyfKks” fuz
iu.s lu!hhsss lshkq ,efnz’

39 
” uyfKks” Ou!m1;ssrEmlfhka jrA. jQ lu!h ljfrAo$ *4( uyfKks” [;a;sh
fofjks fldg we;ss lu!fhys m

[ \ q 413 / ]

[;a;sssh
;ndo huz muK NsCIQyq lu!dy!fhda fj;ao *5( Tjqyq fkdmeusKssfhda fj;ao”
*fuysss 37 *6(( *6( yuqjQjdyq mgslafldaikh flfr;ao Ou!m1;ssrEmfhka j.!
jQ lu! fjz’ *fuys *4(( Tjqyq meusKssfhda fj;ao” * fuys 37 *6( fuyss *4((
Tjqyq fkdmeusKsfhda fj;ao PFoh oSug  iqÈiaikaf.a PFoh f.fkk ,oafoa
fj;ao” * fuys *6((

30 
*3( uyfKks” [;a;sh i;rfjks fldg we;s lu!fhys m

*
fuysss *3(( Tjqyq meusKsfhda fj;ao * fuys 37 *6( iy 39 *6(( * fuys *3((
Tjqyq meusKssfhda fj;ao” PFoh oSug iqÈiaikaf.a PFoh f.fkk ,oafoa fj;ao”
*fuys 39 *6( uyfKks” fuz Ou!m1;srEmfhka j.! jQ lu!h fjz

3- 
” uyfKks” Ou!m1;ssrEmfhka iu.s jQ lu!h ljfrAo$ * fuys 39 *4( ( Tjqyq
meusKssfhda fj;ao” *4( PFoh oSug  iqÈiaikaf.a PFoh f.fkk ,oafoa fj;ao”
yuqjQjdyq mgslafldaikh fkdflfr;ao Ou!m1;ssrEmfhka iu.s jQ lu!h fjz’ *5( *
fuys 30 *3(( Tjqyq meusKsfhda fj;ao * fuys *4(( fuz Ou!m1;srEmfhka  j.!
jQ lu! fjz’

4= 
” uyfKks” Ou!fhka iu.sjq lu!h ljfrAo$ uyfKks” boska boska [;a;sh fofjks
fldg we;ss lu!fhys m

 

[ \ q 414 / ]

we;s
lu!fhys m

43 
ixhd msss



p;2jrA.SS lrKh

44  *3( ” uyfKks”
p;2j.! lrKh jQ lu!h fufyKsshla isjzjeks fldg we;af;a lu! lrkafkao lu!
fkdfjz’ fkdlghq;af;ah’ *4( * fuys *3( fhoSSSfuaoSs ‘fufyKshla ’ fjkqjg
fuz jpk fhdod .; hq;2hs’ ( ‘ YsCIudkdjla” ‘idufKarfhl2″ ’
widufKarssfhl2″ YssSCIdm1;HdLHdkh l< tll2″ wka;su jia;2jg meusKsfhl2″
’ ‘ weje;a fkdoelafuys WlaLss;a;hl2″ ’ *5( isjzjeks fldg we;af;a weje;g
m1;sslrAu fkdlsrSfuys lrAu lrkafkao lrAu fkdfjz’ fkdlg hq;af;ah’ *6( ‘
mjsgq oDIagshla ’ w;afkdyerSSfuysss * fuys *5(( mKavlfhl2 ’ * fuyss *5((
f:hHixjdilfhl2 * fuyss *5(( ;SJ:!lhka fj;g .sfhl2 *fuys*5((
;ssrsika.;fhl2 * fuys *5(( uj uerefjl2 * fuysss *3((

[ \ q 415 / ]

mssshd
uerefjl2 * fuyss *5(( fufyKshla ÈIKh l< tll2 * fuys *5(( iZ.k
nskafol2 *fuyss *5(( nqÈka weZ. f,a fi,a,Qfjl2 * fuys *5((
fkdfn[acklfhl2 * fuysss *5(( kdkd ixjdilfhl2 * fuyss *5(( kdkd iSsudj,
isssgsfhl2 * fuys *5(( iDoaOsfhka wyfiys isgsfhl2 issssjzfjks fldg
we;af;a iZ.k f;fuz hful2yg lu! flfrAo Tyq isjzjeks fldg we;af;a lu!
lrkafkao lu! fkdfjz’ fkdlg hq;af;ah’


m[ap j.! lrKh

45  * fuys 44 fPaoh fhoSSssfuzoSS ‘ p;2jrA. ’ fjkqjg ‘ m[ap j.! ’ lshdo ‘isjzjeks ’ fjkqjg ‘ miafjks ’ lshdo fhdokak’ (


oij.! lrKh

46  * fuys 44 fPaoh fhoSSssfuzoSS ‘ p;2jrA. ’ fjkqjg ‘ oij.! ’ lshdo ‘isjzjeks ’ fjkqjg ‘oifjks ’ lshdo fhdokak’ (


jSi;ssssj.! lrKh

47  * fuys 44 fPaoh fhoSSssfuzoSS ‘ p;2jrA. ’ fjkqjg ‘ jSi;sj.! ’ lshdo ‘isjzjeks ’ fjkqjg ‘ jssissfjks ’ lshdo fhdokak’ (

48 
” uyfKks” bossska msrsssfjia mqrkafkl2 isjzfjkss fldg we;af;a *4(
mssrssfjia fokafkao” uQ,dh mgsliaikh lrkafkao” udk; fokafkao” Tyq
jsisfjkss fldg we;af;a wnzNdk lrkafkao lrAuh fkdfjz’ fkdlg hq;af;ah’ *5(
uyfKks” uQ,dhmgssliaikhg iqÈiafil2 issjzjeks fldg we;af;a * fuyss *4((
uyfKkss” udk;g iqÈiafil2 issjzjeks fldg we;af;a * fuyss *4(( udk;
yeisfrkafkl2 *wnzNdk lu!h iËyd ms

 

[ \ q 416 / ]

49 
” uyfKks” iZ. ueo lsisjlayqf.a mgslafldaikh yg .kshs’ lsissjlayqf.a yg
fkd.kshsss’ uyfKks” iZ. ueo ljrlayqf.a mgsslafldaikh yg fkd.kSSsso $
uyfKks” fufyKsf.a *4( mgsslafldaikh iZ. ueo yg fkd.kshs’ *5( *fuz jdlH
w.g fuyss *4( fhdokak ( YsCIudkdjlf.a” idufKarfhl2f.a” idufKarssfhl2f.a”
YsCIdm111;HdLHdkh l< tll2f.a” wka;su jia;2jg meusKsfhl2f.a”
Wu;2jQjl2f.a” hCIfhl2f.a ” Wkaudolfhl2f.a” fjzokdfjka fmf

40 
” iZ. ueo ljfrl2f.a mgslafldaikh yg .kssshsso $ ufKks” iZ. ueo wka;su
jia;2jg fkdmeussKshdjQ iudk ixjdiljQ iudk iSsudfjyss issgshdjQ hg;a
msrssfihska wk;2rej yqkakdjQo NsCIqjlayg yZ.kakdjQ NsCIqyqf.a
mgslafldaikh yg .kshs’ uyfKks” iZ. ueo fudyqf.a mgsslafldaikh yg
.ksshs’”

4- 
” uyfKks * fjfyrska ( neyer lsrSSu fudjqyq fofofkla fj;a’ kssiaidrKh
kuz mnzndckSh lu!h fjz’ mnzndckSh lu!fhka fjfyrska neyer lrkafkah’

[ \ q 417 / ]

uyfKks”
ksiaidrKg fkdiqÈiqjQ mqoa.,fhla we;af;ah’ iZ.k f;fuz boska Tyq neyer
flfrAo lsisfjla ukdfldg neyer lrk ,oafoah’ lsisfjla jeros fia neyer lrk
,oafoah’ *4( uyfKkss” ljr kuz mqoa.,fhla ksiaidrKhg fkdiqÈiqjQfha fjzo$
iZ.k f;fuz boska Tyq neyer flfrAo *5( je/ossfia neyer lrk ,oafoa fjz o’
uyfKks” fuys jkdys uyfKla msrsisÈjQfha weje;a ke;af;a fjhss’ iZ.k f;fuz
boska Tyq neyer flfrAo jerosfia neyer lrk ,oafoa fjz’ uyfKks” fuz
mqoa.,f;fuz kssiaidrKhg fkdiqÈiq jQfhahhs lshkq ,efnz’ iZ.k f;fuz boska
Tyq neyer flfrAo jerosfia neyer lrk ,oafoh’

5= 
* fuys 4- *4(( ukdfldg neyer lrk ,oafoa fjzo $ uyfKks” fuysss jkdyss
uyfKla w{dk jQfha m1{dfjhH;a;sfhka f;dr jqfha weje;a nyq, fldg we;af;a
iSudjla ke;s” weje;a we;af;a fjzo .Dyia:hka yd usY1 jQfha mejsoaokag
fkdiqÈiqjQ ..Dyia:hka yd tlaj fYdal lsrSuz wdoS iuznFOj,ska hqla;j
fjfiao” uyfKks” fuz mqoa., f;fuz ksiaidrKhg fkdiqÈiqjQfhahhs lshkq
,efnz’ iZ.k f;fuz boska Tyq neyer lrkafkao ukdfia neyer lrk ,oafoah’

53 
” uyfKks” m1fjzYlsrSsuz fofofkla fj;a’ uyfKksss” m1fjzY lsrSsug
fkdiqÈiqjQ mqoa.,fhla we;’ iZ.k f;fuz boska Tyq m1fjzY flfrAo lsisfjla
ukdfldg m1fjzY lrk ,oafoah” lsisfjla ukd fldg m1fjzY fkdlrk ,oafoah’
uyfKkss” m1fjzYhg fkdiqÈiq mqoa.,hd ljfrlao$ iZ.k f;fuz boska Tyq m1fjzY
flfrA kuz jerosfia m1fjzY lrk ,oafoah’ *4( uyfKks” mKavlhd ljfrlao$ ix
f;fuz boska Tyq m1fjzY flfrA kuz jerosfia m1fjzY lrk ,oafoah’ uyfKks”
mKavlhd m1fjzYhg fkdiqÈiafilss’ iZ. f;fuz bosska Tyq m1fjzY

 

( c )   20
[ \ q 418 / ]

fldg
.kSs kuz jerosfia m1fjzY lrk ,oafoah’ *5( * fuys *4( fhoSfuzoS ‘mKavlhd
’ fjkqjg fuz jpk fhosh hq;2hs’ ( f:hHixjdilhd” ;sF:shmlalka;lhd”
;srsikd” ud;Dd;lhd” ms;Dd;lhd” wryka;d;lhd” NsCIqKS ÈIlhd” ixfNOlhd”
f,dys;2mamdolhd” WNf;dNH[ackslhd( uyfKks” fuz mqoa.,fhda m1fjzYhg
fkdiqÈiqhhs lssshkq ,efnz’ iZ.k f;fuz boska Tjqka m1fjzY lrkafka kuz
je/osfia m1fjzY lrk ,oaody’ “

54 
” uyfKks” m1fjzYhg fkdiqÈiq mqoa.,hd ljfrlao $ iZ.k f;fuz boska Tyq
m1fjzY flfrA kuz ukd fldg m1fjzY lrk ,oafoah’ *fuys *4( uyfKks” w;a isËs
;eke;af;a m1fjzYhg fkdiqÈiafils’ iZ.k f;fuz boska Tyq m1fjzY flfrA kuz
ukd fldg m1fjzY lrk ,oafoah’ *5( * fuys *4( fhoSfuzoSS ‘ w;aisËss ’
fjkqjg ‘ md isËs w;amd isËss lka isËs” kdih isËs” lka kdid isËss” weZ.,s
isËs” udmg weZZ.s,sss isËs” uy kyr isËs” iuska tldnoaO we.s,ssj,sska
hq;a l2È” fldr jq” W.2frys ms*



* jdiN.du nKjr ksus’ (

*  je/os fmafka’ fm< yd iiËkak’

[ \ q 419 / ]

 


4  Wmd,S mqpzPd nKjr

3  *3( ” uyfKks” fuys
jkdys uyfKl2yg ‘ oelal hq;2jQ ’ weje;la fkdfjhs’ Tyqg iZ.k fyda fndfyda
NsCIqyq fyda tla mqoa.,fhla fyda fpdaokd lrhs’ ” ‘ weje;aks” kqU weje;g
meusKsfhysh’ fuz weje; n,j ’ lsshdhs’ fya f;fuz fufia lshhss’ ’
weje;aks” uu huz weje;la olafkuzo udf.a tnÌ weje;la ke;shhs ’ iZ.k f;fuz
Tyqg wej;a fkdoelafuyss WfCImKSh lu!h lrhs’ wOu! lu!h fjz’ *4(

4
*fuys 3 *3( fhoSSSfuzoSSs ‘ oelalhq;2jQ ’ fjkqjg ‘ m1;ssslrAu l<
hq;2jQ ’ lshdo” ‘n,j ’ fjkqjg ‘ m1;slrAu lrj ’ lshdo” ‘ olafkuzo ’
fjkqjg ‘ m1;slu! flfruzo ’ lshdo” fkdoelafuys ’ fjkqjg m1;slrAu
fkdlsrSfuys ’ lshdo fhdokak’ (


” uyfKks” fuys jkdys uyfKl2yg Èrel< hq;2 mdm oDIags fkdfjhs’ Tyqg
iZ.k fyda fndfyda NsCIqyq fyda tla mqoa.,fhla fyda fpdaokd lrhs’ ”
‘weje;aks” kqU mdm oDIagsshla Èrel


” uyfKks” fuys jkdys uyfKl2yg oelal hq;2 jQ weje;a fkdfjhs’ m1;sslrAu
Ère l< hq;2jQ weje;a fkdfjhss’ * fuys 5 *4(( ‘ weje;aks” kqU weje;
weje; f,i n,d ta weje;g m1;slrAu l< hq;2h’ fya f;fuz fufia lshhss’ ’
‘weje;aks” uu huz ta weje;la olafkuzo udf.a Ère l< hq;2jQ tnÌ weje;la
ke;’ iZ.k f;fuz weje;a fkdoelafuys mss

[ \ q 420 / ]


” uyfKks” fuys jkdys uyfKl2yg oelal hq;2 jQ weje;a fkdfjhs’ Ère l<
hq;2jQ mdm oDIagss fkdfjhss’ * fuys 5 *4(( ‘ weje;aks” kqU weje; weje;
f,i ne,sh hq;2h’ mdm oDIagss mdm oDIags f,i Ère l< hq;2h’ fya f;fuz
fufia lshhss’ ’ weje;aks” uu huz ta weje;la fkdÈgqfjuss’ huz ta mdm
oDIagshla Ère lsssrSsug ke;’ iZ.k f;fuz weje;a fkdoelafuys mdm oDIagss
Ère fkdlsrSfuyss WfCImKSh lu!h lrhs’ wOu! lu!h fjz’


” uyfKks” fuys jkdys uyfKl2yg m1;slu! l< hq;2 jQ weje;a fkdfjhs’ Ère
l< hq;2jQ mdm oDIagss fkdfjhss’ * fuys 5 *4(( ‘ weje;aks” kqU weje;g
meussKsfhysh’ ta weje;g ms


” uyfKks” fuys jkdys uyfKl2yg oelal hq;2 jQ weje;la fkdfjhss’ m1;slu!
l< hq;2 jQ weje;a fkdfjhs’ Ère l< hq;2jQ mdm oDIagss fkdfjhss’ *
fuys 5 *4(( ‘ weje;aks” kqU weje;g meussKsfhysh’ ta weje; n,j’ ta weje;g
ms

0  ” uyfKks” fuys uyfKl2yg oelal hq;2jQ weje;la fjhs’ * fuys 5 *4(( ‘ weje;aks” kqU oelal hq;2

[ \ q 421 // ]


weje;aks” weje;lg meussKsfhysh’ ta weje; n,j ’ lshdhs’ fyf;u fufia
lshhs’ ‘tfiah” weje;aksss” uu th olssus’ ’ ix f;fuz Tyqg weje;
fkdoelafuys WfCImKSh lu!h flfrhss’ wOu! lu! fjz’ “


” uyfKkss” fuys uyfKl2yg m1;slu! l< hq;2jQ weje;la fjhs’ * fuys 5
*4(( ‘weje;aks” kqU weje;lg meuKsfhysh’ ta weje;g m1;sslu! lrj’’ fyf;u
fufia lshhs’ ‘ tfiah” weje;aksss” uu m1;slrAu lrus’ ’ ix f;fuz Tyqg
m1;slu! fkdlsrSfuys WfCImKSh lu!h flfrhss’ wOu! lu! fjz’ “

3= 
” uyfKkss” fuys uyfKl2yg Ère l< hq;2jQ mdm oDIagss fj;a’ * fuys 5
*4(( ‘weje;aks” kqUf.a oDIagss mjssgqhs’ ta mjssgq oDIagssh Ère lrj’’
fyf;u fufia lshhs’ ‘weje;aksss” uu mdm oDIags Ère lrus’ ’ ix f;fuz Tyqg
mdm oDIagss Ère lsrSfuys WfCImKSh lu!h flfrhss’ wOu! lu! fjz’ “

33 
” uyfKkss” fuys uyfKl2yg oelal hq;2jQ weje;a fjhs’ m1;slu! l< hq;2jQ
weje;la fjhs’ * fuys 5 *4(( ‘ weje;aks” kqU oelal hq;2 jQ weje;lg
meusKsfhysh’ m1;slrAu l< hq;2 jQ weje;lg meusKsfhysh’’ fyf;u fufia
lshhs’ ‘weje;aksss” uu th olsus’ m1;slrAu lrus’ ’ ix f;fuz Tyqg weje;a
fkdoelafuys m1;slu! fkdlsrSfuys WfCImKSh lu!h flfrhss’ wOu! lu! fjz’ “

34 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKl2yg oelal hq;2 jQ weje;a fjhss’ Ère l<
hq;2jQ mdm oDIagss fj;a’ * fuys 5 *4(( ‘ weje;aks” kqU oelal hq;2 weje;g
meussKsfhysh’ Ère l< hq;2 jQ mdm oDIags we;af;ysssh’ fya f;fuz fufia
lshhss’ ’ weje;aks” uu th olsuss’ th Ère lrus’ ’ iZ.k f;fuz Tyqg wej;a
fkdoelafuyss” mdm oDIagss Ère fkdlssrSsfuysss WfCImKSh lu!h lrhs’ wOu!
lu!h fjz’ “

[ \ q 422 / ]

35 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKl2yg m1;slu! l< hq;2 jQ weje;a fj;a’ Ère
l< hq;2jQ mdm oDIagss fj;a’ * fuys 5 *4(( ‘ weje;aks” kqU m1;slrAu
l< hq;2 weje;g meussKsfhysh’ Ère l< hq;2 jQ mdm oDIags
we;af;ysssh’’  fya f;fuz fufia lshhss’ ‘weje;aks” uu weje;g m1;sslrAu
lruss’ Ère l< hq;2 mdm oDIagss we;af;a fjus’ ’ iZ.k f;fuz Tyqg
m1;sslrAu fkdlsrSfuyss” mdm oDIagss Ère fkdlssrSsfuysss WfCImKSh lu!h
lrhs’ wOu! lu!h fjz’ “

36 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKl2yg oelsh hq;2 jQ weje;a fj;a’ m1;slu! l<
hq;2 jQ weje;a fj;a’ Ère l< hq;2jQ mdm oDIagss fj;a’ * fuys 5 *4((
‘weje;aks” kqU oelsh hq;2jQ wej;lg meusKsfhysh’ m1;slrAu l< hq;2
weje;g meussKsfhysh’ Ère l< hq;2 jQ mdm oDIags we;af;ysssh’’  fya
f;fuz fufia lshhss’ ‘weje;aks” uu oelssh hq;2 jQ weje; olsssusss’
m1;sslrAu l< hq;2 jQ weje;g m1;sslu! lruss’ Ère l< hq;2 mdm
oDIagss Ère lruss’ ’ iZ.k f;fuz Tyqg m1;sslrAu fkdlsrSfuyss” mdm oDIagss
Ère fkdlssrSsfuysss WfCImKSh lu!h lrhs’ wOu! lu!h fjz’ “

37 
” uyfKks” fuyss uyfKl2yg oelal hq;2 jQ weje;la fjhss’ * fuys 5 *4(( ‘
weje;aksss” kqU oelal hq;2 jQ weje;g meusKsfhysh’ ’ fyf;u fufia lshhs’
‘weje;aks” ug oelal hq;2 weje;la ke;’ ’ ix f;u weje;a fkdoelSfuysss
WfCImKSh lu!h lrhs’ Ou! lu!h fjz’ “

38 
” uyfKks” fuyss uyfKl2yg m1;sslu! l< hq;2 jQ weje;la fjhss’ *fuys 5
*4(( ‘weje;aksss” kqU weje;g meusKsfhysh’ ta weje;g m1;slu! lrj’’
lshdhs’ fyf;u fufia lshhs’ ‘ weje;aks” uu hulyg m1;slrAu flfruz kuz ug
tnÌ weje;la ke;’ ’ ix f;u weje;g m1;slrAu fkdlsrSfuys WfCImKSh lu!h
lrhs’ Ou! lu!h fjz’ “

[ \ q 423 / ]

39 
” uyfKks” fuyss uyfKl2yg Ère l< hq;2 mdm oDIagsss  fjhss’ * fuys 5
*4((  ‘weje;aksss” kqUf.a oDIagsssh mjsgqh’ fuz mjsgq oDIagsh Ère lrj’
fyf;u fufia lshhs’ ‘weje;aks” uu hula Ère l

30 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKl2yg oelsh hq;2 jQ weje;a fj;a’ m1;slu! l<
hq;2 jQ weje;a fj;a’ * fuys 5 *4(( ‘ weje;aks” kqU oelsh hq;2jQ wej;lg
meusKsfhysh’ m1;slrAu l< hq;2 weje;g meussKsfhysh’’  fya f;fuz fufia
lshhss’ ‘ weje;aks” uu oelssh hq;2 jQ weje;lg fkdmeusKssfhuss’ m1;sslrAu
l< hq;2 jQ weje;g fkdmeussKsssfhus’’ iZ.k f;fuz oelal hq;2 weje;
fkdoelSSSfuyss” m1;sslrAu fkdlsrSfuyss” WfCImKSh lu!h lrhs’ Ou! lu!h
fjz’ “

3- 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKl2yg oelsh hq;2 jQ weje;a fj;a’ Ère l

4= 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKl2yg m1;slu! l< hq;2 weje;a fjz’ Ère l<
hq;2 mdm oDIagsss fj;a’ * fuys 5 *4(( ‘ weje;aks” kqU m1;slu! l< hq;2
wej;lg meusKsfhysh’ Èrel< hq;2jQ mdm oDIagssshlg meusKsfhysh’’ fya
f;fuz fufia lshhss’ ‘ weje;aks” uu m1;slu! l< hq;2 jQ weje;lg
fkdmeusKssfhuss’ Èrel< hq;2 jQ mdm oDIagsh

[ \ q 424 / ]

lg
fkdmeusKsfhuss’’ iZ.k f;fuz m1;slu! l< hq;2 hq;2 weje;
fkdoelSSSfuyss” Èrel< hq;2 mdm oDIagssh Ère fkdlsrSfuys WfCImKSh lu!h
lrhs’ Ou! lu!h fjz’ “

43 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKl2yg oelal hq;2 weje;a fj;a’ m1;slu! l<
hq;2 weje;a fjz’ Ère l

* 4 Wmd,S f;rKqjkaf.a ms

3  tl,aysss jkdys
wdhqIau;a Wmd,S ia:jsssr f;fuz Nd.Hj;2ka jykafia huz;efklaysso tysss
meusKssfhah’ meusK” Nd.Hj;2ka jykafia jeË tl;amfil yqkafkah’ tl;amfil
yqka Wmd,S ia:jsr f;fuz Nd.Hj;2ka jykafiag fufia lSfhah’


iajduSks” huzfyhlsska *4( iuZ.s jQ huz iZ.fkla wNsuqLfhys l

[ \ q 425 / ]

iqÈiaidyg
mnzndckSh lu!h flfrAo” mnzndckSsh lu!hg iqÈiaidyg mgssidrKSsh lu!h
flfrAo” mgsssssidrKSSh lu!hg iqÈiaidyg WfCImKSh lu!h flfrAo” WfCImKssh
lu!hg iqÈiaidg mssrsfjia foao” mssrssfjig iqÈiaig uQ,dhmgsliaikh flfrAo”
uQ,dh mgssliaikhg iqÈiaidg udk; foao” udk;g iqÈiaidg wnzNdykh flfrAo”
wnzNdykhg iqÈiaid Wmimka flfrAo *5( iajduSsskss” th Ou!lu!fhlao” jskh
lu!fhlaoehs ” jssspdf


” Wmd,sh” th wOu! lu! fjz’ wjsskh lu!h fjz’ Wmd,ssfhksss” iu.ssssjq huz
iZ.fkla bossrsfhys l< hq;2 lu!hla wkNsuqLfhyss flfrAo *4( Wmd,sfhks”
fuhdldrfhka lsrSu wOu! lu! fjhs’ wjsskh lu! fjhs’ fufia lrkakdjQ iZ.k
f;u fodia iys; fjhs’ *5( Wmd,sh” huzfyhlska iu.sss ix f;fuz * fuys *4((


” iajduSks”  iuZ.s jQ huz iZ.fkla *4( wNsuqLfhys l

[ \ q 426 / ]

 th
Ou! lu!hlss” jskh lu!hls’ Wmd,sh” huz iu.sjQ ix f;fuz * fuys *4((
Wmd,ssh” fufia Ou! lu!h fjhss’ jsssskh lu!h fjhss’ fufiao jkdyss ix f;u
fodia rys; fjhs’ “


” iajduSSSsksss” huz iu.s iZ. flfkla i;sss jskh iqÈiaidg wuQ,ay jsskh
foao” wuQ,ay jssskh iqÈiaidg i;ss jsskh foao” iajduSsks” ta Ou! lu!hlao”
jskh lu!hlao$ ” ” Wmd,ssh”  wOu! lu!hls” wjsskh lu!hls’ “

7
” iajduSks” huz iZ. flfkla *4( wuQ,ay jskhg iqÈiaidg ;iaimdmSshisld
lu!h flfrAo” ;iaimdmShisld lu!h iqÈiaidyg wuQ,ay jskh foao”
;iaimdmSSshisld lu!h iqÈiaidg ;cAckSh lu!h flfrAo” ;cAckSSh lu!h
iqÈiaidg ;iaaimdmSshisld lu!h flfrAo” ;cAckSh lu!h iqÈiaidyg kshiai lu!h
flfrAo” ksshiai lu!h iqÈiaidg mnzndckSsh flfrAo” mnzndckSh lu!h
iqÈiaidg kshiai lu!h flfrAo” mnzndcksh lu!h iqÈiaidg   mgsidrKSh lu!h
flfrAo” mgsssssidrKSSh lu!h iqÈiaidyg mnzndckSh lu!h flfrAo” mgsidrKSh
lu!h iqÈiaidg WfCImKSh lu!h flfrAo” WlafLmKSh lu!h iqÈiaidg mgsidrKSh
lu!h flfrAo” WlafLmKSh lu!h iqÈiaidg mssrsfjia foao” msrssfjia iqÈiaidg
WlafLmKSSsh lu!h flfrAo” mssrsfjia iqÈiaidg uQ,dhmgsliaikh foao”
uQ,dhmgsliaikh iqÈiaidg msssrssfjia foao” uQ,dhmgsliaikh iqÈiaidg
udk;foao’ udk; iqÈiaidguQ,dhmgsliaikh flfrAo” udk; iqÈiaidg wnzNdykh
flfrAo” wnzzNdykh iqÈiaidg udk; foao” wnzNdykh iqÈiaidg Wmiuzmodj foao
Wmiuzmod iqÈiaidg wnzNdykh flfrAo *5( iajduSsskss” th Ou!lu!ho” jskh
lu!ho$ ” ” Wmd,ssh” th wOu! lu!hlss” wjskh lu!hls’ Wmd,sh” huz iu.sjQ
iZ.flfkla  f;fuz i;s jskh iqÈiaidg wuQ,ay jskh foao wuQ,ay jskh iqÈiaidg
i;sjskh

 

[ \ q 427 / ]

foao
Wmd,ssh” fufia wOu! lu!h fjhss’ wjsssskh lu!h fjhss’ fufiao jkdyss ix
f;u fodia iys; fjhs’ ” Wmd,sh” huz iuZ.s iZ.flfkla * fuys *4(( Wmd,s”
fufia wOu! lu! fjhs” wjsksh lu!h fjhs’ fufiao jkdys ix f;u fodia iys;
fjhs’


” iajduSks” huz iu.s iZ. flfkla i;s jskh iqÈiaidg i;ss jskh foao”
wuQ,ay jsskh iqÈiaidg wuQ,ay jskh foao” iajduSks” th Ou! lu!hlao” jskh
lu!hlao $”  “Wmd,Sh” th Ou! lu!hls” jskh lu!hls’ iajduSks” huz iu.s iZ.
flfkla *4( wuQ,ay jskh iqÈiaidg wuq


blans;s Nd.Hj;2ka jykafia NsCIQka weu;@fial’ ” uyfKks” huz iu.s iZ.
flfkla i;s jskh iqÈiaidg wuQ,ay jskh  foao” uyfKks” fufia wOu! lu!h
fjhs’

[ \ q 428 / ]

wjskh
lu!h fjhs’ fufiao jkdys ix f;fuz fodai iyss; fjhss’uyfKksss” huz iu.s
iZ.fkla i;s jssskh iqÈiaidg ;iaimdmShHissld lu!h flfrAo” i;s jssskh
iqÈiaidg mnzndckSh lu!h flfrAo” i;s jssskh iqÈiaidg kshiai lu!h flfrAo”
i;s jssskh iqÈiaidg mnzndckSh lu!h flfrAo” i;s jssskh iqÈiaidg mgsidrKSh
lu!h flfrAo” i;s jssskh iqÈiaidg WlafLmKSh lu!h flfrAo” i;s jssskh
iqÈiaidg mrsjdi foao” i;s jssskh iqÈiaidg uQ,dhmgsliaik foao” i;s jssskh
iqÈiaidg udk; foao” i;s jssskh iqÈiaidg wnzNdykh flfrAo” i;s jssskh
iqÈiaidg Wmiuzmodj flfrAo”  uyfKks” fufia wOu! lu! fjhs’ wjskh lu!h
fjhsss’ fufiao jkdysss ix f;fuz fodia iys; fjhss’”


” uyfKkss” huz iu.s iZ. flfkla wuQ,ay jsskh iqÈiaidg ;iaimdmShHisld
lu!h flfrAo” uyfKks” fufia wOu! lu!h fjhs’ wjskh lu!h fjhsss’ fufiao ix
f;fuz fodia iys; fjhs’ uyfKks” huz iu.ss iZ. flfkla wuQ,ay jskh iqÈiaidg
;cAckSh lu!h flfrAo” wuQ,ay jskh iqÈiaidg kshiai lu!h flfrAo” wuQ,ay
jskh iqÈiaidg mnzndckSh lu!h flfrAo” wuQ,ay jskh iqÈiaidg mgsidrKSh lu!h
flfrAo” wuQ,ay jskh iqÈiaidg WlafLmKS lu!h flfrAo” wuQ,ay jskh iqÈiaidg
msrsfjia foao” wuQ,ay jskh iqÈiaidg uQ,dhmgsliaiKh flfrAo” wuQ,ay jskh
iqÈiaidg udk; foao” wuQ,ay jskh iqÈiaidg wnzNdykh flfrAo” wuQ,ay jskh
iqÈiaid Wmiuzmod flfrAo” wuQ,ay jskh iqÈiaidg i;s jsskh foao” uyfKks”
fufia wOu! lu! fjhsss’ wjskh lu!h fjhs’ fufiao jkdys ix f;fuz fodia iys;
fjhs’


” uyfKks” huz iu.s iZ.fkla ;iaimdmShHisld lu!h iqÈiaidg ;cAckSh lu!h
flfrAo” ;cAckSh lu!h iqÈiaidg kshiai lu!ho” kshiai lu!h iqÈiaidg
mnzndckSh lu!h flfrAo” mnzndckS lu!h

[ q 429 / ]

iqÈiaidg
mgsidrKSh lu!h flfrAo” mgsidrKShlu!h iqÈiaidg WlafLmKSh lu!h flfrAo”
WlafLmKSh lu!h iqÈiaidg msrsfjia foao” msrsfjia iqÈiaidg uQ,dh mgsliaikh
flfrAo” uQ,dhmgsliaikh iqÈiaidg udk; foao” udk; iqÈiaidg wnzNdykh
flfrAo” wnzNdykh iqÈiaid Wmiuzmod flfrAo” Wmiuzmodjg iqÈiaidg i;sjskh
foao” uyfKks” fufia wOu! lu! fjhs” wjskh lu!h fjhs’ fufiao jkdys ix
f;fuz fodia iys; fjhs’ “

3= 
” uyfKks” huz iu.s iZ. flfkla Wmiuzmodj iqÈiaidg wuQ,ay jskh foao”
Wmiuzmodj iqÈiaidg ;iaimdmShHisldj flfrAo” Wmiuzmodj iqÈiaidg ;cAckSh
lu!h flfrAo” Wmiuzmodj iqÈiaidg kshiai lu!h flfrAo” Wmiuzmodj iqÈiaidg
mnzndckSh lu!h flfrAo” Wmiuzmodj iqÈiaidg mgsidrKSh lu!h flfrAo”
Wmiuzmodj iqÈiaidg WlafLmKSh lu!h flfrAo” Wmiuzmodj iqÈiaidg msrsfjia
foao” Wmiuzmodj iqÈiaidg uQ,dh mgsliaikh flfrAo” Wmiuzmodj iqÈiaidg udk;
foao”  Wmiuzmodjg iqÈiaid wnzNdykh flfrAo” uyfKks” fufia wOu! lu!h
fjhss” wjskh lu!h fjhs’ uyfKks” fufiao jkdys ix f;u fodia iys; fjhs’


” uyfKks” fuys jkdys *4( l,n,ldrSSjQ” l,yldrSSjQ” jsjdoldrSjQ” 
NiaildrljQ ixhd flfrys kvq mjrkakdjQ” *5( NsCIqjlafjzo ta lrefKys
NsCIQkag fuz woyi fjhs’ ‘ weje;aks fuz f;fuz * fuys *4(( uyfKla fjhs’
tnejska wms fuz uyKyg ;cAckSh lu!h lruqhs ’ lshdhs’ Tjqyq ta NsCIqjg *6(
j.! jQ wOu!fhka *7( ;cAckSh lu!h flfr;a’”

4  ” fyf;fuz ta wdjdifhka  wksla wdjdihlg fhhs’ tys NsCIqQkag fuz woyi fjhs’ ‘ fuz NsCIq f;fuz ixhd

[ \ q 430 / ]

jssiska
*4( j.! jQ wOu!fhka *5( ;cAckSsh lu!h lrk ,oafoah’ tnejssska ta uyKyg
;cAckSh lu!h lruqhs ’ Tjqyq ta uyKyg *6( iu.s jQ wOu!fhka *7( ;cAckSh
lu!h flfr;a’ “


” fyf;fuz ta wdjdifhka  wksla wdjdihlg fhhs’ tyso NsCIqQkag fuz woyi
fjhs’ ‘weje;aks” fuz NsCIq f;fuz ixhd jssiska *4( iu.ssjQ wOu!fhka *5(
;cAckSsh lu!h lrk ,oafoah’ tnejssska ta uyKyg ;cAckSh lu!h lruqhs ’
Tjqyq ta uyKyg *6( j.! jQ Ou!fhka *7( ;cAAckSSh lu!h flfr;a’ “


” fyf;fuz ta wdjdifhka  wksla wdjdihlg fhhs’ tyso NsCIqQkag fuz woyi
fjhs’ ‘weje;aks” fuz NsCIq f;fuz ixhd jssiska *4( fldgia jSfuka Ou!fhka
*5( ;cAckSsh lu!h lrk ,oafoah’ tnejssska wms ta uyKyg ;cAckSh lu!h
lruqhs ’ Tjqyq ta uyKyg *6( j.! jQ Ou! m1;ssrEmfhka *4( ;cAAckSSh lu!h
flfr;a’ “


” fyf;fuz ta wdjdifhka  wksla wdjdihlg fhhs’ tyso NsCIqQkag fuz woyi
fjhs’ ‘weje;aks” fuz NsCIq f;fuz ixhd jssiska *4( fldgia jSfuka
Ou!m1;srEmfhka *5( ;cAckSsh lu!h lrk ,oafoah’ tnejssska wmss fuz uyKyg
;cAckSh lu!h lruqhs ’ Tjqyq ta uyKyg *6( iu.s jQ Ou! m1;ssrEmfhka *7(
;cAAckSSh lu!h flfr;a’ “

8  * fuys 3 fPAoh fhoSSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhka ’ fhdokak’ (


* fuys 4 fPAoh fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ weje;aks” fuz f;fuz NsCIQ
ixhd jsisska iu.sjQ wOu!fhka ’ tys 6 fjkqjg ‘  j.! jQ Ou!fhka ’ lshdo
fhdokak’ (

0  * fuys 5 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhka ’ lshdo” *6( fjkqjg ‘ jrA. jq Ou!m1;srEmfhka ’ lshdo fhdokak’ (

[ \ q 431 / ]


* fuys 6 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;srEmfhka ’
lshdo” *6( fjkqjg ‘ iu.s jq Ou!m1;srEmfhka ’ lshdo fhdokak’ (

3= 
* fuys 7 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ iu.ss jQ Ou!m1;sssrEmfhka ’
lshdo” *6( fjkqjg ‘ jrA. jq wOu!fhka ’ lshdo fhdokak’ (

33  * fuys 3 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ jrA. jq Ou!fhka ’ lshdo fhdokak’ (

34  * fuys 4 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.!jQ Ou!fhka ’ lshdo” *6( fjkqjg ‘jrA. jq Ou!m1;srEmfhka ’ lshdo fhdokak’ (

35 
* fuys 5 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;srEmfhka ’
lshdo” *6( fjkqjg ‘ iu.s jq Ou!m1;srEmfhka ’ lshdo fhdokak’ (

36 
* fuys 5 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;srEmfhka ’
lshdo” tyss *6( fjkqjg ‘ jrA. jq wOu!fhka ’ lshdo fhdokak’ (

37  * fuys 7 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ wOu!fhka ’ lshdo” tyss *6( fjkqjg ‘ iu.s jq wOu!fhka ’ lshdo fhdokak’ (

38  * fuys 3 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ jrA. jq Ou!m1;srEmfhka ’ lshdo fhdokak’ (

39 
* fuys 4 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;srEmfhka ’
lshdo” *6( fjkqjg ‘ iu.s jq Ou!m1;srEmfhka ’ lshdo fhdokak’ (

30  * fuys 5 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;srEmfhka ’ lshdo” *6( fjkqjg ‘ jrA. jq wOu!fhka ’ lshdo fhdokak’ (

3-  * fuys 6 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ wOu!fhka ’ lshdo” *6( fjkqjg ‘iu.s jq wOu!fhka ’ lshdo fhdokak’ (

[ \ q 432 / ]

4=  * fuys 7 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhka ’ lshdo” *6( fjkqjg ‘jrA. jq Ou!fhka ’ lshdo fhdokak’ (

43  * fuys 3 fPAoh fhoSfuzoS tys  *6( fjkqjg ‘ iu.s jq Ou!m1;srEmfhka ’ lshdo fhdokak’ (

44 
* fuys 4 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ iu.ssss jQ Ou!m1;srEmfhka ’
lshdo” *6( fjkqjg ‘ jrA. jq wOu!fhka ’ lshdo fhdokak’ (

45  * fuys 5 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ wOu!fhka ’ lshdo” *6( fjkqjg ‘iu.s  jq wOu!fhka ’ lshdo fhdokak’ (

46  * fuys 6 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘iu.s jQ wOu!fhka ’ lshdo” *6( fjkqjg ‘jrA. jq Ou!fhka ’ lshdo fhdokak’ (

47  * fuys 7 fPAoh fhoSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhka ’ lshdo” *6( fjkqjg ‘jrA. jq Ou!m1;srEmfhka ’ lshdo fhdokak’ (

48 
” uyfKks” fuysss jkdys uyfKla *4( w{dk jQfha jHla; fkdjQfha” weje;a
nyq, fldg we;af;a” msarsisËSula ke;s weje;a we;af;a .dyia:hka yd iqÈiq
fkdjQ .Dyia: ixi.!j,ska usY1 jQfha fjfihs’ *5( weje;aks” fuz NssCIq
f;fuz * fuys *4(( tnejska wm fudyqg kshiai lu!h lruqhs ’ lshdhs’ Tjqyq
ta NsCIjg *6( jrA.jQ wOu!fhka *7( kshiai lu!h flfr;a’ “

49+5= * fuys 4+7 fPAoh fhoSfuzoS ‘;cSckSsh ’ fjkqjg ‘ kshiai’ fhdokak’

53  * fuys 48 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhka ’ fhdokak’ (

54+57  * fuys 9+3= fPAoh fhoSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ ‘ kshiai ’fhdokak’ (

[ \ q 433 / ]

58  * fuys 48 fjkssss fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhka ’ fhdokak’ (

59+6=  * fuyss 34+37 fPAo fhoSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ ksshiai ’ fhdokak (

63  * fuys 48 fjkssss fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’(

64+67 * fuyss 39+4= fPAo fhoSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ ksshiai ’ fhdokak (

 

68 * fuys 48 fjkssss fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;ssrEmfhka ’ fhdokak’(

69+7= * fuys 44+47 fPAo fhoSsfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ ksshiai ’ fhdokak (

 

73 
” uyfKkss” fuys jkdyss uyfKla *4( l2, ÈIl jQfha mjsgq yeisrSSuz we;af;a
fjz’ *5( tyss jkdyss NsCIQkag fuz woyi fjhs’ ‘ weje;aks” fuz NsCIqj
jkdys * fuysss *4(( tnejska fudyqg mnzndckSsh lu!h lruqhs ’ lssshdhs’
Tjqyq ta NssCIqjg *6( j.! jQ wOu!fhka *7( mnzndckSsh lu!h flfr;a’

74+77 * fuys 4+7‘  fPAo fhoSfuzoSS ‘;cAckSh ’ fjkqjg ‘ mnzndckSh ’ fhdokak (

78  * fuys 73 fjkssss fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhka ’ fhdokak’ (

79+8= * fuys 9+3= fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ mnzndckSh ’ fhdokak (

83  * fuys 73 fjkssss fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ jrA. jQ Ou!fhka ’ fhdokak’ (

84+87 * fuys 34+37 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ mnzndckSh ’ fhdokak (

88  * fuys 73 fjkssss fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ jrA. jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’ (

(c)  21

[ \ q 434 / ]

89+9= * fuys 39+4= fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ mnzndckSh ’ fhdokak (

93  * fuys 73 fjkssss fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.ss jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’ (

94+97 * fuys 44+47 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ mnzndckSh ’ fhdokak (

98 
” uyfKks” fuyss jkdyss uyfKla *4( .Dyia:hkag wdfl1daI flfrhs’ mrsNj
fldg fnfkhs’ *5( tys jkdys NsCIQkag fuz woyi fjhs’ ” weje;aks” fuz
NssCIqj jkdyss * fuys *4(( tnejska wmss fudyqg  mgssidrKSh lu!h lruqhsss
” lssshdhs’ Tjqyq ta NsCIqjg *6( jrA.jQ wOu!fhka *7( mgsidrKSh lu!h
flfrA’

99+0= * fuys 4+7 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ mgssidrKSsh ’ fhdokak (

03  * fuys 98 fjkssss fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhka ’ fhdokak’ (

04+07 * fuys 9+3= fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ mgssidrKSsh ’ fhdokak (

08  * fuys 98 fjkssss fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ jrA. jQ Ou!fhka ’ fhdokak’ (

09+-=  * fuys 34+37 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ mgssidrKSsh ’ fhdokak (

-3  * fuys 98 fjkssss fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ jrA. jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’ (

-4+-7  * fuys 39+4= fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ mgssidrKSsh ’ fhdokak (

-8  * fuys 98 fjkssss fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.ss jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’ (

-9+3== * fuys 44+47 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ mgssidrKSsh ’ fhdokak (

[ \ q 435 / ]

3=3 
” uyfKkss” fuysss jkdysss uyfKla *4( weje;g meussK weje;a oelSsu
wleue;s fjz’ *5( ta lrefKys NsCIQkag fuz woyi fjhs’ ‘ weje;aks” fuz
NssCIqj *fuys *4(( tnejsska wms fudyqg weje;a fkdoelSsfuys WlafLmKSSssh
lu!h lruqhs ” lshdhs’ Tjqyq ta NsCIqjg *6( j.! jQ wOu!fhka *7( weje;a
fkdoelSfuys WlafLmKSh lu!h flfrA’

3=4+3=7  * fuys 4+7 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ weje;a fkdoelSSfuys WfCImKSh ’ fhdokak (

3=8  * fuys 3=3 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.ss jQ wOu!fhka ’ fhdokak’ (

3=9+33=  * fuys 9+3= fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ weje;a fkdoelSSfuys WfCImKSh ’ fhdokak (

333  * fuys 3=3 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhka ’ fhdokak’ (

334+337   * fuys 34+37 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ weje;a fkdoelSSfuys WfCImKSh ’ fhdokak (

338  * fuys 3=3 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’ (

339+34=  * fuys 39+4= fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ weje;a fkdoelSSfuys WfCImKSh ’ fhdokak (

343  * fuys 3=3 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’ (

344+347  * fuys 44+47 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ weje;a fkdoelSSfuys WfCImKSh ’ fhdokak (

348 
” uyfKks” fuyss jkdys uyK *4( weje;g meusK weje;g m1;sslu! lssrSu
fkdleue;s fjz’ *5( ta lrefKys NsCIQkag fuz woyi fjz’ ” weje;aksss” fuz
NsCIqj * fuysss *4(( tnejska wmsss fudyqg weje;g m1;sslu! fkdlsrSsfuys
WfCImKSsh lu!h lruqhs ” lshdhs’ Tjqyq ta NssCIqjg *6( j.! jQ wOu!fhka
*7( weje;g m1;sslu! fkdlssrSfuys WfCImKSh lu!h flfrA’

[ \ q 436 / ]

349+35=  * fuys 4+7 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ * fuys 348 *7(( fhdokak (

353  * fuys 348 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhka ’ fhdokak’ (

354+357  * fuys 9+3= fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ * fuys 348 *7(( fhdokak (

358  * fuys 348 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhka ’ fhdokak’ (

359+36=  * fuys 34+37 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ * fuys 348 *7(( fhdokak (

363  * fuys 348 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;ssrEmfhka’ fhdokak’ (

364+367  * fuys 39+4= fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ * fuys 348 *7(( fhdokak (

368  * fuys 348 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;ssrEmfhka ’ fhdokak’ (

369+37= * fuys 44+47 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ * fuys 348 *7(( fhdokak (

373 
” uyfKks” fuysss jkdys uyfKla *4( mjsgq oDIagshla ÈrelsrSu
fkdleue;ssfjhss’ *5( ta lrefKyss NsCIQkag fuz woyi fjhs’ ‘ weje;aks” fuz
NssCIqj *fuyss *4(( tnejeka wmss fudyqg mjsgq oDIagsshla Ère
fkdlsrSfuys WfCImKSSsh lu!h lruqhss ’ lsshdhs’ Tjzyq ta NsCIqjg *6(
j.!jQ wOu!fhka *7( mjssgq oDIagsssshla Ère fkdlssrSfuysss WfCImKSsh lu!h
flfr;a’ “

374+377 * fuys 4+7 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ * fuys 373 *7(( fhdokak (

378  * fuys 373 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhka ’ fhdokak’ (

[ \ q 437 / ]

379+38= * fuys 7+3= fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ * fuys 373 *7(( fhdokak (

383  * fuys 373 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhka ’ fhdokak’ (

384+387  * fuys 34+37 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ * fuys 373 *7(( fhdokak (

388  * fuys 373 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;srEmfhka’ fhdokak’ (

389+39=  * fuys 39+4= fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ * fuys 373 *7(( fhdokak (

393  * fuys 373 fPAoh fhoSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’ (

394+397  * fuys 44+47 fPAo fhoSSSfuzoS ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ * fuys 373 *7(( fhdokak (

398 
” uyfKks” fuyssss uyfKla iZ.k jsiska ;cAckSh lu!h lrk ,oafoa *4( ukd
fldg mj;shs’ NsCIQkag hgy;aj mj;shs’ wgf

399 
fyf;u ta wdjdifhka wksla wdjdihlg fhhs’ tys NsCIQkag fuz woyi fjhs’
‘weje;aks” fuz NssCIqj jkdys ixhd jsiska *4( j.! jQ wOu!fhka *5( ;cAckSh
lu!h ixissÌjk ,oS’ *6( tnejska wms fuz NsCIqjg ;cAckSsh lrAuh
ixissËjuqhs ’ lshdhss’ Tjqyq ta NsCIqjf.a ;cAckSSh lu!h *7( iu.s jQ
wOu!fhka *6( ixissÌjhs’

390  fyf;u ta wdjdifhka o wksla wdjdihlg fhhs’ tyso NsCIQkag fuz woyi fjhs’ ‘weje;aks” fuz

[ \ q 438 / ]

NssCIqjg
jkdys ixhd jsiska ;cAckSsh luzuh *4( j.! jQ wOu!fhka *5( ixisÌjk ,oSs’
*6( tnejsska wms fudyqf.a ;cAckSh lu!h ixisËjuqhs ’ lsshdhs’ Tjqyq ta
NsCIqjf.a ;cAckSssh *6( lu!h j.! jQ Ou!fhka *7( ixisssÌj;a’

39- 
fyf;u ta wdjdifhka o wksla wdjdihlg fhhs’ tyso NsCIQkag fuz woyi fjhs’
‘weje;aks” fuz NssCIqjg jkdys ixhd jsiska ;cAckSsh luzuh *4( j.! jQ
Ou!fhka *5( ixisÌjk ,oSs’ *6( tnejsska wms fudyqf.a ;cAckSh lu!h
Èrelruqhs’ lsshdhs’ Tjqyq ta NsCIqjf.a ;cAckSssh lu!h *7( j.! jQ Ou!
m1;srEmfhka *8( ixisssÌj;a’

30= 
fyf;u ta wdjdifhka o wksla wdjdihlg fhhs’ tyso NsCIQkag fuz woyi fjhs’
‘weje;aks” fuz NssCIqjg jkdys *4(  j.! jQ Ou!m1;ssrEmfhka *5( ixisÌjk
,oSs’ tnejsska wms fudyqf.a ;cAckSh lu!h ixisËjuqhs ’ lsshdhs’ Tjqyq ta
NsCIqjf.a ;cAkSssh lu!h *6( iu.ss jQ Ou! m1;srEmfhka *7( ixisssÌj;a’

303 * fuysss 398 fhoSSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhka ’ fhdokak’(

304  * fuysss 399 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhka ’ fhdokak’(

305  * fuysss 399 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;ssrEmfhka ’ fhdokak’(

306  * fuysss 39- fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;ssrEmfhka ’ fhdokak’(

307 * fuysss 30= fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ wOu!fhka ’ fhdokak’(

308  * fuysss 398 fhoSSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhka ’ fhdokak’(

 309  * fuysss 399 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’(

[ \ q 439 / ]

300  * fuysss 390 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’(

30-  * fuysss 39- fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ wOu!fhka ’ fhdokak’(

3-=  * fuysss 30= fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhka ’ fhdokak’(

3-3  fuysss 398fhoSSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’(

3-4  * fuysss 399 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’(

3-5  * fuysss 390 fhoSSfuz oS tys *4( fjkqjg ‘ jrA.jQ wOu!fhka  ’ fhdokak’(

3-6  * fuysss 39- fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhka ’ fhdokak’(

3-7  * fuysss 30= fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhka ’ fhdokak’(

3-8  * fuysss 398 fhoSSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’(

3-9  * fuysss 399 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ wOu!fhka ’ fhdokak’(

 

3-0  * fuysss 390 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhka ’ fhdokak’(

 

3–  * fuysss 39- fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhka ’ fhdokak’(

 

4==  * fuysss 30= fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;srEmfhka ’ fhdokak’(

 

4=3  * fuysss 398 fhoSSfuzoS ;cAckSssh fjkqjg ‘ kshiai o ’ * fuys *6(( fjkqjg j.!jQ wOu!fhka fhdookak’ (

[ \ q 440 / ]

4=4  * fuysss 399 fhoSSfuzoS ‘ ;cAckSssh fjkqjg ‘ kshiai o ’ * fuys *4(( fjkqjg iu.ss jQ wOu!fhka fhdokak’ (

4=5  * fuysss 390 fhoSSfuzoS ‘ ;cAckSssh fjkqjg ‘ kshiai o ’ tys *4(( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhka fhdokak’ (

4=6  * fuysss 39- fhoSSfuzoS ‘ ;cAckSssh fjkqjg ‘ kshiai o ’ tysss *4(( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;srEmfhka fhdokak’ (

4=7  * fuysss 30= fhoSSfuzoS ‘ ;cAckSssh fjkqjg ‘ kshiai o ’ tys *4(( fjkqjg ‘iu.ss jQ Ou!m1;srEmfhka fhdokak’ (

4=8 
* fuysss ussg uq,sska jQ fPAo mfya ;cAckSh fjkqjg ‘ mnzndckSh fhdokak ‘
* fuys 398 fhoSSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ j.! jQ wOu!fhka fhdokak’ (

4=9  * fuysss 399 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg iu.s jQ wOu!fhka fhdokak’ (

4=0  * fuysss 390 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg j.! jQ Ou!fhka fhdokak’ (

4=-  * fuysss 39- fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg j.! jQ Ou!m1;srEmfhka fhdokak’ (

43= * fuysss 30= fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg iu.s jQ Ou!m1;ssrEmfhka fhdokak’ (

433  * fuz fPAo mfya ‘;cAckSh’ fjkqjg ‘ mgsidrKSh fhdokak’* fuys 398 fhoSSfuzoS tys *6( fjkqjg j.! jQ wOu!fhka fhdokak’ (

434  * fuysss 399 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg iu.s jQ wOu!fhka fhdokak’ (

435  * fuysss 390 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg j.! jQ Ou!fhka fhdokak’ (

[ \ q 441 / ]

436 * fuysss 39- fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg j.! jQ Ou!m1;srEmfhka fhdokak’ (

437  * fuysss 30= fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg iu.s jQ Ou!m1;srEmfhka fhdokak’ (

438 
* fuz fPAo mfya ‘ ;cAckSh fjkqjg iZ.k jsiska weje;a fkdoelSfuys
WfCImKSh fhdokak’* fuys 398 fhoSSfuzoS tys *6( fjkqjg ‘ j.! jQ wOu!fhka’
fhdokak’ (

439  * fuysss 399 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg iu.s jQ wOu!fhka fhdokak’ (

430  * fuysss 390 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg j.! jQ Ou!fhka fhdokak’ (

43-   * fuysss 39- fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg j.! jQ Ou!m1;srEmfhka fhdokak’ (

44=  * fuysss 30= fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg iu.s jQ Ou!m1;srEmfhka fhdokak’ (

443 
* fuz fPAo mfya ‘ ;cAkSh ’ fjkqjg weje;g m1;slu! fkdlsrSsfuys WfCImKSSh
fhdokak’ * fuysss 398 fhoSSfuzoS tys *6( fjkqjg j.! jQ wOu!fhka
fhdokak’ (

444  * fuysss 399 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg iu.s jQ wOu!fhka fhdokak’ (

445  * fuysss 390 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg j.!  jQ Ou!fhka fhdokak’ (

446  * fuysss 39- fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg j.! jQ Ou!m1;ssrEmfhka fhdokak’ (

447  * fuysss 30= fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg iu.s jQ Ou!m1;srEmfhka fhdokak’ (

448 
* fuz fPAo mfya ‘ ;cAckSh ’ fjkqjg ‘ mjsgq oDIagshlf.a Ère fkdlsrSfuys
‘WfCImKSh fhdokak’ * fuysss 398 fhoSSfuzoS tys *6( fjkqjg j.! jQ
wOu!fhka fhdokak’ (

[ \ q 442 / ]

449  * fuysss 399 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg iu.s jQ wOu!fhka fhdokak’ (

440  * fuysss 390 fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg j.! jQ Ou!fhka fhdokak’ (

44-  * fuysss 39- fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg j.! jQ Ou!m1;srEmfhka fhdokak’ (

45= * fuysss 30= fhoSSfuzoS tys *4( fjkqjg iu.s jQ Ou!m1;srEmfhka fhdokak’ (

453 
” uyfKks” fuys jkdys *4( l,n,ldrS jQ l,yldrS jQ jsjdoldrS jQ ixhdyg kvq
mjrk *5( uyfKla fjhs’ ta lrefKys NsCIQkag fuz woyi fjhs’ ‘ weje;aks”
fuz f;fuz * fuys *4(( uyfKla fjhs’ tnejska wms fudyqg ;cAckSh lu!h
lruqhs ’ lshdhs’ Tjqyq ta NsCIQjg *6( j.! jQ wOu!fhka *7( ;cAckSSSsh
lu!h flr;a’ *8( tys isgs iZ.k f;fuz jsjdo flfrhs’ wOu!fhka j.! lu!h ‘
wOu!fhka iu.s lu!h” Ou!fhka j.! lu!h” Ou!m1;srEmfhka j.! lu!h”
Ou!m1;srEmfhka iu.s lu!h” fkdlrk ,o lu!h jrojd lrk ,o lu!h” kej; l<
hq;2 lu!hhs’ uyfKks” tys huz ta uyK flfkla fufia lSfjdao *9( wOu!fhka
j.! lu!hhs *0( huz ta uyK flfkla fkdlrk ,o lu!ho jrojd lrk ,o lu!ho
keje; l< hq;2 lu!hhs fufia lSjyqo tys fuz NsCIQyq Ou! jdoSsssyq fj;a’
*6(

454  * fuys 453 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhkao” tys *8( fjkqjg wOu!fhka iu.s lu!hhso fhdokak’ (

455  * fuys 453 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhkao” tys *9( fjkqjg Ou!fhka j.! lu!hhso fhdokak’ (

456  * fuys 453 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ Ou!m1;srEmfhkao j.! jQo” tys *9( fjkqjg Ou!m1;srEmfhka j.! lu!hhso fhdokak’ (

[ \ q 443 / ]

457 * fuys 453 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;srEmfhkao” tys *9( fjkqjg Ou!m1;srEmfhka iu.s lu!hhso fhdokak’ (

458 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKla *4( w{dk jQfha jHla; fkdjQfha weje;a nyq,
fldg we;af;a msrsisËSuz weje;a we;af;a iqÈiq fkdjQ .sys ixi.!fhka
ixi.!jQfha jdih lrhs’ *5( ta ldrfKys NsCIQkag fuz woyi fjhs’ ‘ weje;aks”
fuz NssCIq f;fuz * fuys *4(( tnejska fudyqg kshiai lu!h lruqhs ’
lshdhs’ Tjqyq ta NsCIqjg *6( j.! jQ wOu!fhka *7( kshiai lu!h flfr;a’ *
fuys 453 *8( *8( wOu!fhka j.! lu!hhs * fuys 453 *0((

459  * fuys 458 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhkao” tys *8( fjkqjg wOu!fhka iu.s lu!hhso fhdokak’ (

450  * fuys 458 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhkao” tys *8( fjkqjg Ou!fhka j.! lu!hhso fhdokak’ (

45-  * fuys 458 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;srEmfhkao” tys *8( fjkqjg Ou!m1;srEmfhka j.! lu!hhso fhdokak’ (

46=  * fuys 458 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;ssrEmfhkao” tys *8( fjkqjg Ou!m1;srEmfhka iu.s lu!hhso fhdokak’ (

463 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKla *4( l2,hka ÈIKh lrkafka mjsgq yeisrSSu
we;af;a fjhs’ *5(  ta lrefKys NsCIQkag fuz woyi fjhs’ ‘ weje;aks” fuz
NsCIq f;fuz *fuys *4(( tnejska wms fudyqg mnzndckSh lu!h lruqhs ’
lshdhs’ Tjqyq ta NsCIqjg *6( j.! jQ wOu!fhka mnzndckSh lu!h flfr;a’ *8( *
fuys 453 *8( *9(( wOu!fhka j.! lu!hhs * fuys 453 *0(

[ \ q 444 / ]

464  * fuys 463 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhkao” tys *9( fjkqjg wOu!fhka iu.s lu!hhso fhdokak’ (

465  * fuys 463 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ jrA. jQ Ou!fhkao” tys *9( fjkqjg Ou!fhka j.! lu!hhso fhdokak’ (

466  * fuys 463 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;sssrEmfhkao” tys *9( fjkqjg Ou!m1;srEmfhka j.! lu!hhso fhdokak’ (

467  * fuys 463 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;srEmfhkao” tys *9( fjkqjg Ou!m1;srEmfhka iu.s lu!hhso fhdokak’ (

468 
” uyfKks” fuys jkdysss uyfKla *4( .sySskag wdfl1daI flfrA” mrsNj fnfKa’
*5( ta lrefKka NsCIQkag fuz woyi fjz’ ‘ weje;aks” fuz NsCIq f;uz * fuys
*4(( tnejska wms fudyqg mgsidrKSh lu!h lruqhs ’ lshdhs’ Tjqyq ta
NsCIQkag *6( j.! jQ wOu!fhka *7( mgsidrKSSh lu!h flfrA’ *8( * fuyss 453
*8( *9(( wOu!fhka j.! lu!hhs * fuys 453 *0((

469  * fuys 468 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhkao” tys *9( fjkqjg wOu!fhka iu.s lu!hhso fhdokak’ (

460  * fuys 468 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhkao” tys *9( fjkqjg Ou!fhka j.! lu!hhso fhdokak’ (

46-  * fuys 468 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhkao” tys *9( fjkqjg Ou!m1;srEmfhka j.! jQ lu!hhso fhdokak’ (

47=  * fuys 468 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;ssrEmfhkao” tys *9( fjkqjg Ou!m1;srEmfhka iu.s lu!hhso fhdokak’ (

[ \ q 445 / ]

473 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKla *4( weje;g meusK weje; olskag fkdleue;s
fjhs’ *5( ta lrefKys NsCIQkag fuz woyi fjhs’ ‘ weje;aks” fuz NsCIq f;u
weje;g meusK* fuys *4(( tnejska wms fuz NsCIqjg weje;a fkdoelafuys
WfCImKSsh lu!h lruqhss ’ lsshdhs’ Tjqyq ta NssCIqjg *6( j.! jQ wOu!fhka
*7( weje; fkdoelafuys WfCImKSh lu! flfr;a’ *8( * fuys 453 *6( *9((
wOu!fhka j.! lu!hhs* fuyss 453 *0((

474  * fuys 473 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhkao” tys *9( fjkqjg wOu!fhka iu.s lu!hhso fhdokak’ (

475  * fuys 473 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhkao” tys *9( fjkqjg Ou!fhka j.! lu!hhso fhdokak’ (

476  * fuys 473 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;ssrEmfhkao” tys *9( fjkqjg Ou!m1;srEmfhka j.! lu!hhso fhdokak’ (

477  * fuys 473 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;srEmfhkao” tys *9( fjkqjg Ou!m1;srEmfhka iu.s lu!hhso fhdokak’ (

478 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKla *4( weje;g meusK weje;g m1;slrAu lrkag
fkdleue;s fjhs’ *5( ta lrefKys NsCIQkag fuz woyi fjhs’ ‘weje;aks” fuz
uyK f;fuz *fuys *4(( tnejska wmss fuz NsCIqjg weje;g m1;slu!
fkdlssrSfuyss WfCImKSSh lu!h lruqhs ’ lshdhsss’ Tjqyq ta NsCIqjg *6( j.!
jQ wOu!fhka *7( weje;g m1;slu! fkdlssrSfuz WfCImKsh lu!h flfr;a’ *8( *
fuys 453 *8( *9(( wOu!fhka j.! lu!hhs’ * fuys 453 *0((

479  * fuys 478 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ wOu!fhkao” tys *9( fjkqjg wOu!fhka iu.s lu!hhso fhdokak’ (

[ \ q 446 / ]

470  * fuys 478 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!fhkao” tys *9( fjkqjg Ou!fhka j.! lu!hhso fhdokak’ (

47-  * fuys 478 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ j.! jQ Ou!m1;srEmfhkao” tys *9( fjkqjg Ou!m1;srEmfhka iu.s lu!hhso fhdokak’ (

48=  * fuys 478 fhoSfuzoS tyss *6( fjkqjg ‘ iu.s jQ Ou!m1;ssrEmfhkao” tys *9( fjkqjg Ou!m1;srEmfhka iu.s lu!hhso fhdokak’ (

483 
” uyfKks” fuyss jkdyss uyfKla *4( mjsgq oDIagsssh Èrelrkag fkdleue;ss
fjhs’ *5( ta lrefKys NsIQkag fuz woyi fjhs’ ‘ weje;aks” fuz uyK f;fuz *
fuys *4(( tnejska wms fudyqg mjsgq oDIagshla Ère fkdlsrSsfuys WfCImKSh
lu!h lruqhs ’ lshdhss’ Tjqyq ta NsCIqjg *6( j.! jQ wOu!fhka *7( mjsgq
oDIagshla Ère fkdlsrSfuys WfCImKSh lu!h lr;a’ *8( * fuys 453 *8( *9((
wOu!fhka j.! lu!hhs * fuys 453 *0((

484+487 * fuys 479+48= fhoSfuzoS ta fPAo y;frAu 478 fjkqjg 483 fhdokak’ (

488 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKla *4( ixhd jsiska ;cAckSSssh lu!h lrk ,oafoa
ukdfldg mj;shs’  NsCIQkag hg;aj mj;shs’ *5( wgf

489+49= * fuys 479+48= fhoSfuzoS ta ta fPAoj, 478 fjkqjg 488 fhdokak’ (

493  ” uyfKks” fuys jkdys uyfKla  ixhd jsissska kshiai lu!h lrk ,oafoa *4( ukd fldg mj;sshs’

[ \ q 447 / ]

NssCIQkag
hg;aj mj;shs’ wgf

494+497 * 479+48= fhoSfuzoS ta ta fPAoj, 478 fjkqjg 493 fhdokak’ (

498 
” tys isgs ix f;fuz jsjdo lrhs’ wOu!fhka j.! lu!h wOu!fhka iu.s lu!h”
Ou!fhka j.! lu!h” Ou!m1;sssrEmfhka j.! lu!h” Ou!m1;srEmfhka iu.s lu!h”
fkdl< lu!h” kmqrefia l< lu!h” keje; lghq;2 lu!hhs’ lshdhs’ uyfKks”
tys huz ta NssCIq flfkla fufia lSy‘ Ou!m1;sremfhka iu.s lu!h lu!hhs ’
tys huz ta NsCIq flfkla fufia lSy ‘ fkdl< lu!h” kmqre fia l< lu!h”
keje; l< hq;2 lu!h”  lu!hhs’’ lshdhs’ tys fuz NsCIQyq Ou!jdoSSyqh’” 
*ixfCIm lrK ,o fuz jdr mihs’ (

499 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKla *4( ixhd jsiska mnzndckSSssh lu!h lrk
,oafoa ukdfldg mj;shs’ wgf

490  * fuz fPAoh 498 fPAoh fuks’ (

49-+404  * fuys 479+48= ta ta fPAoj, 478 fjkqjg 484 fhdokak’ (

[ \ q 448 / ]

405 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKla *4( ixhd jsiska mgsidrKSSssh lu!h lrk
,oafoa ukdfldg mj;shs’ wgf

406+409  * 479+470 fhoSfuzoS ta ta fPAoj, 478 fjkqjg 497 fhdokak’(

400  * fuz fPAoh 48= fPAoh fukss’ (

40- 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKla *4( ixhd jsiska wej; fkoelafuyss
WfCImKSSssh lu!h lrk ,oafoa ukdfldg mj;shs’ wgf

4-=+4-5  * fuys 479+48= fhdok l, ta ta fPAoj, 478 fjkqjg 40- fhdokak’ (

4-6  * fuz fPAoh 494 fPAoh fuks’ (

4-7 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKla *4( ixhd jsiska wej; m1;slu! fkdlsrSfuyss
WfCImKSSssh lu!h lrk ,oafoa ukdfldg mj;shs’ wgf

[ \ q 449 / ]

*5(
ta lrefKys NsCIQkag fuz woyi fjhs’‘ weje;aks” fuz NsCIq f;u jkdys *
fuys *4(( tnejska wms fuz uyKyqf.a wej;g m1;slu! fkdlssrSfuys WfCImKSh 
lu!h ixisËjuqhs ’ lshdhs’ Tjqyq ta NsCIqqjf.a weje;g m1;sslu!
fkdlssrSfuyss WfCImKSh lu!h *6( j.! jQ wOu!fhka *7( ixisÌj;a’ * fuys 453
*8(( *9( wOu!fhka j.! lu!hhs’ * fuys 453 *0((

4-8+4–* fuys 479+48= fhdok l, ta ta fPAoj, 478 fjkqjg 4-7 fhdokak’ (

5==  * fuz fPAoh 4-7 fPAoh fuks’ (

5=3 
” uyfKks” fuys jkdys uyfKla *4( ixhd jsiska mjsgq oDIagsh
ÈrefkdlsrSfuyss WfCImKSSssh lu!h lrk ,oafoa ukdfldg mj;shs’
wgf

5=4+5=7  * fuys 479+48= fhdok l, ta ta fPAj, 478 fjkqjg 5=3 fhdookak’ (

5=8  * fuz fPAoh 498 fPAoh fuks’ (

 

* - puzfmhHlaLFOlh ksus’ (


Woaodkh

tlalf,l Nd.Hj;2ka
jykafia puzmd kqjr jevjsiQfial’ tl, liS okjzfjys jiN kuz .u msysgs
wdrduhl ldYHm f.d;1 kuz NssCIQ f;fuz wdrdusl jQfha m1shYS,S wd.ka;2l
NsCIQkaf.a meusKSu;a meusKshjqkaf.a

(C)  22

[ \ q 450 / ]

iem jsyrkh;a n,d fmdfrd;a;2jkfiala tys meusKs wd.ka;2l mejsoaokag Wjegka lsrfuys WkkaÈjla oelajSh’

wd.ka;2lhskag
kshus; ld,h blauqKq miq Wjegka lssrSfuyss W;aidyh w;ayerssfhah’ tl, ta
wd.ka;2l jykaoE ;ukag Wjegka fkdflfrAhhs ldYHm f.d;1 NsCIqyg WfCImKSsh
lu!h lf

fokula
fokulgo” fndfyda mejsoafoda fndfyda mejsoaokago” iZ.k f;fuz iZ.kgo
WfCImKSh lu!h lf

huz
lu!fhla [;a;s iuzm;a;sh ke;sfhao” wkqY1djK iuzm;a;ssh we;ssfhao” huz
lu!fhla wk1Y1djK iuzm;a;sh ke;sfha” [;a;s iuzm;;a;ssh we;sfhao tnÌ lu!
fkdlg hq;af;ah’

[;a;s
wkqY1djK folska msrssyqKq lu! o” Ou!fhka f;drjQ lu!o” jsskfhka f;drjQ
lu!o”Ydia;D Ydikfhka f;dr jQ lu!o” m1;sl@, *thg tlZ. jQ ( lu!o” fldmH jQ
lreKg fkd.e,fmk lu!o fkdlg hq;af;ah’ wOu! lu!o” j.! lu!o” Ou!fhka f;dr
iu.s lu!o” Ou!m1;srEmk j.! lu!h” Ou!m1;ssrEml iu.sss lu!h hk folo” *
fkdlg hq;2hhs jodf

[ \ q 451 / ]

Wmiuzmod
lu!ho” wnzNdk lu!ho” mjdrK lu!ho ” hk fuz ix lu! ;2k yer fiiq ix lu!
p;2j.! iZ.k jsiska lghq;af;ah’ uOH foaYfhys Wmiuzmodjo ishZM foaYfhys
wnzNdykho hk ix lu! fol yer il, ix lu!hkays m[apj.! ix f;fuz lu!drAy
fjz’

oijrA.S
jQ huz nsla iZ.k flfkla fj;a kuz Wkajykafia,d wnzNdkh hk tla ix lu!hla
muKla yer fiiq lu! lsrSug iu;a iZ.k jkafkah’ jsisku ishZM rgj, iZ.k
mss

ix
f;fuz huzlsis lu!hla flfrAo” tu lu!h lrk wjia:dfjzoS NsCIqKS” YsCIudkd”
idufKar” idufKarS” YsCIdm1;HdLHdkh l

msrssfjia
jik NsCIqj isjzfjks fldg msrssfjia fokafkao” uQ,dh mgsliaikh flfrAo”
udk; fokafkao” * jsissjeks fldg ( wnzndkh flfrAo” th lu!hla fkdjkafkah’
fkdlg hq;2h’ mdrsjdisl” uQ,dhmgsliaikdry” udk;a;dry” udk;a;pdrsl”
wnzNdkdry hk miaku lu!ldrlfhda fkdfj;a hhs nqÈka jsiska jodrk ,oafodah’
huz lu!hloS NsCIqKsh” YsCIudkdj” idufKar idufKarSS” YsCId m1;HdLHdkh
l

wka;su jia;2jg meusKshyq” Wu;2jQjyq” mSvdjg meusKs is;a we;a;yq” fjzokdfjka fmf

[ \ q 452 / ]

fkdolakyq”
weje;g ms

yJ:Pskak
mdoPskak yJ:mdoPskak” lKaKpzPskak kdipzPskak lKaKkdipzPskak”
wx.2,spzPskak w,pzPssskak lKavrpzPskak” MKyJ:l” LqcAc” jduk” .,.Kav”
,laLKy;” lidy;” ,sLs;l” iSSsmosl” mdmfrda.S” mrssiÈIl” ldKl2KS” L[ac”
mlaly;” Pska;srsssshdm:” crdÈnzn,” wFO” uQ.” nOsr” wFOuQ.” wFOnOsr”
uQ.nOsr” wFOuQ.nOsr” hk fuz fo;sia fok wkQklfhda fj;a’

Tjqkaf.a TzidrKh fjzhhs nqÈka jssisska jodrk ,oS’ oelal hq;2jQo” mss

weje;la
ke;s weje; jYfhka fkdolakd uyKyg wOdrAusl WfCImKlu!fhda i;la fj;a’
weje;g meussKshdjQ WfCImKSsh lu! l

weje;g
meusKshdjQo” WfCImKSsh lu!h l

i;sjskh”
wuQ,ay jssskh” ;iaimdmShHisld” ;cAckSh lu!” kshiai lu!” mnzndckSh lu!”
mgsidrKSh lu! WfCImKSh lu!” mrsjdidry” uQ,dhmgsliaikdry” udk;a;dry”
wnzNdkdry” Wmiuzmodry” hkqfjka wksfll2g lghq;2 lu!hla wksfll2g flfrAo”
tnÌ jQ wOdrAusl lu!fhda fid

[ \ q 453 / ]

ta
ta lu!hg iqÈiaidg ta ta lu!h flfrAo” tnÌ hym;a lu!fhdao fid

folla
folla uq,a fldg we;ss ta OdrAussl lu!fhda fid

tys wOu!fhka iu.ss jQjdyq ta NssCIqyg ;cAckSh  lu!h l

m1;srEm
jYfhka jrA. ixhdo iu.s ixhdo tfiau l

nd,jQ
wjHla;hdyg kshiai lu!ho” l2,ÈIlhdyg mnzndckSh lu!ho” wdfl1dI lrkakyqg
mgsidrKSh lu!ho” weje; fkdoelau thg ms

u;af;yss
lu!hkaf.a l1uh ms



* puzfmhHlaLFOl Woaodkh ksus’ (


Vinayapiñake
Mahàvaggapàëiyà
Dutiyo bhàgo
10 Kosambakkhandhakaü.



Namo tassa bhagavato arahato sammàsambuddhassa.

1. tena samayena buddho bhagavà kosambiyaü viyarati ghositàràme. Tena
kho pana samayena a¤¤ataro bhikkhu àpattiü àpanno. So tassà àpattiyà
àpattidiññhi hoti. A¤¤e bhikkhå tassà àpattiyà anàpattidiññhino honti.

2. So aparena samayena tassà àpattiyà anàpattidiññhi hoti. A¤¤e bhikkhå tassà àpattiyà àpattidiñiñhino honti.

3. Atha ko te bhikkhå taü bhikkhåü etadavocuü: “àpatti tvaü àvuso,
àpanno. Passasetaü àpatti”nti. “Natthi me àvuso, àpatti, yamahaü
passeyya”nti.

4. Atha kho te bhikkhå sàmaggiü labhitvà taü bhikkhåü àpattiyà adassane ukkhipiüsu.

5. So ca bhikkhu bahussuto hoti àgatàgamo dhammadharo vinayadharo
màtikàdharo paõóito vyatto medhàvã lajji kukkuccako sikkhàkàmo.

6. Atha kho so bhikkhu sandiññhe sambhatte bhikkhå upasaïkamitvà
etadavoca: “anàpatti esà àvuso. Nesà àpatti. Anàpannomhi. Namhi àpanno.
Anukkhittomhi. Namhi ukkhitto. Adhammikenamhi kammena ukkhitto kuppena
aññhànàrahena. Hotha me àyasmanto dhammato vinayato pakkhà”ti. Alabhi
kho so bhikkhu sandiññhe sambhatte bhikkhå pakkhe.

7. Jànapadànampi sandiññhànaü sambhattànaü bhikkhånaü santike dåtaü
pàhesi: “anàpatti esà àvuso. Nesà àpatti. Anàpannomhi. Namhi àpanno.
Anukkhittomhi. Namhi ukkhitto. Adhammikenamhi kammena ukkhitto kuppena
aññhànàrahena. Hontu me àyasmanto dhammato vinayato pakkhà”ti. Alabhi
kho so bhikkhu jànapadepi sandiññhe sambhatte bhikkhå pakkhe.

8. Atha kho te ukkhittànuvattakà bhikkhå yena ukkhepakà bhikkhå
tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà ukkhepake bhikkhå etadavocuü: “anàpatti
esà àvuso. Nesà àpatti. Anàpanno eso bhikkhu. Neso bhikkhu àpanno.
Anukkhitto eso bhikkhu. Neso bhikkhu [PTS Page 338] [\q 338/] ukkhitto
adhammikena kammena ukkhitto kuppena aññhànàrahenà”ti.

 

[BJT Page 844] [\x 844/]

9. Evaü vutte ukkhepakà bhikkhå ukkhittànuvattake bhikkhå etadavocuü:
“àpatti esà àvuso. Nesà anàpatti. âpanno eso bhikkhu. Nese bhikkhu
anàpanno. Ukkhitto eso bhikkhu. Nese bhikkhu anukkhitto. Dhammikena
kammena ukkhitto akuppena ñhànàrahena. Mà kho tumhe àyasmanto etaü
ukkhittakaü bhikkhuü anuvattittha, anuparivàrethà”ti.

10. Evampi kho te ukkhittànuvattakà bhikkhå ukkhepakehi bhikkhåhi
vuccamànà tatheva taü ukkhittakaü bhikkhuü anuvattiüsu. Anuparivàresuü.

11. Atha kho a¤¤ataro bhikkhu yena bhagavà tenupasaïkami.
Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü
nisinno kho so bhikkhu bhagavantaü etadavoca: idha bhante a¤¤ataro
bhikkhu àpattiü àpanno ahosi. So tassà àpattiyà àpattidiññhi ahosi. A¤¤o
bhikkhå tassà àpattiyà anàpattidiññhino ahesuü.

12. “So aparena samayena tassà àpattiyà anàpattidiññhi ahosi. A¤¤e bhikkhå tassà àpattiyà àpattidiññhino ahesuü.

13. “Atha kho te bhante bhikkhå taü bhikkhuü etadavocuü: ‘àpattiü
tvaü àvuso àpanno. Passasetaü àpatti’nti. ‘Natthi me àvuso àpatti,
yamahaü passeyya’nti.

14. “Atha kho te bhante bhikkhå sàmaggiü labhitvà taü bhikkhuü àpattiyà adassane ukkhipiüsu.

15. “So ca bhante bhikkhu bahussuto àgatàgaho dhammadharo vinayadharo
màtikàdharo paõóito vyatto medhàvã lajjã kukkuccako sikkhàkàmo.

16. “Atha kho so bhante bhikkhu sandiññhe sambhatte bhikkhå
upasaïkamitvà etadavoca: ‘anàpatti esà àvuso. Nesà àpatti. Anàpannomhi.
Namhi àpanno. Anukkhittomhi. Namhi ukkhitto. Adhammikenamhi kammena
ukkhitto kuppena aññhànàrahena. Hotha me àyasmanto dhammato vinayato
pakkhà’ti.

17. “Alabhi kho so bhante bhikkhu sandiññhe sambhatte bhikkhå pakkhe.

18. “Jànapadànampi sandiññhànaü sambhattànaü bhikkhånaü santike dåtaü
pàhesi: ‘anàtti esà àvuso. Nesà àpatti. Anàpannomhi. Namhi àpanno.
Anukkhittomhi. Namhi ukkhitto. Adhammikenamhi kammana ukkhitto kuppena
aññhànàrahena. Hontu me àyasmanto dhammato vinayato pakkhà’ti.

 

[BJT Page 846] [\x 846/]

19. “Alabhi kho so bhante bhikkhu jànapadepi sandiññhe sambhatte bhikkhå pakkhe.

20. “Atha kho te bhante ukkhittànuvattakà bhikkhå yena ukkhepakà
bhikkhå tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà ukkhepake bhikkhå etadavocuü:
‘anàpatti esà àvuso. Nesà àpatti. Anàpanno eso bhikkhu. Neso bhikkhu
àpanno. Anukkhitto eso bhikkhu. Nese bhikkhu ukkhitto. Adhammikena
kammena ukkhitto kuppena aññhànàrahenà’ti.

21. “Evaü vutte te bhante ukkhepakà bhikkhå ukkhittànuvattake bhikkhå
etadavocuü: ‘àpatti esà àvuso. Nesà anàpatti. âpanno eso bhikkhå. Nese
anàpanno. Ukkhitto eso bhikkhu. Neso bhikkhu anukkhitto. Dhammikena
kammena ukkhitto akuppena ñhànàrahena. Mà kho tumhe àyasmanto etaü
ukkhittakaü bhikkhuü anuvattittha. Anuparivàrethà’ti.

22. “Evampi kho te bhante ukkhittànuvattakà bhikkhå ukkhepakehi
bhikkhåhi vuccamànà tatheva taü ukkhittakaü bhikkhuü anuvattanti.
Anuparivàrentã”ti.

23. Atha kho bhagavà “bhinno bhikkhusaïgho. Bhinno bhikkhusaïgho”ti
uññhàyasanà yena ukkhepakà bhikkhå tenupasaïkami. Upasaïkamitvà pa¤¤atte
àsane nisãdi.

24. Nisajja kho bhagavà ukkhepake bhikkhå etadavoca: “mà kho tumhe
bhikkhave ‘pañibhàti no. Pañibhàti no’ ti yasmiü và tasmiü và bhikkhuü
ukkhipitabbaü ma¤¤ittha.

25. ‘Idha pana bhikkhave bhikkhu àpattiü àpanno hoti. So tassà
àpattiyà anàpattidiññhi hoti. A¤¤e bhikkhå tassà àpattiyà àpattidiññhino
honti.

26. “Te ce bhikkhave bhikkhå taü bhikkhuü evaü jànanti. “Ayaü kho
àyasmà bahussuto àgatàgamo dhammadharo vinayadharo màtikàdharo paõóito
vyatto medhàvã lajji kukkuccako sikkhàkàmo. Sace mayaü imaü bhikkhuü
àpattiyà adassane ukkhipissàma, na mayaü iminà bhikkhunà [PTS Page 339]
[\q 339/] saddhiü uposathaü karissàma, vinà iminà bhikkhunà uposathaü
karissàma, bhavissati saïghassa tatonidànaü bhaõóanaü kalaho viggaho
vivàdo saïghabhedo saïgharàjã saïghavavatthànaü saïghanànàkaraõa’nti.

27. “Bhedagarukehi bhikkhave bhikkhåhi na so bhikkhu àpattiyà adassane ukkhipitabbo. “

 

[BJT Page 848] [\x 848/]

28. “Idha pana bhikkhave bhikkhu àpattiü àpanno hoti. So tassà
àpattiyà anàpattidiññhi hoti. A¤¤e bhikkhå tassà àpattiyà àpattidiññhino
honti.

29. “Te ce bhikkhave bhikkhå taü bhikkhuü evaü jànanti: ‘ayaü kho
àyasmà bahussuto àgatàgamo dhammadharo vinayadharo màtikàdharo paõóito
vyatto medhàvã lajjã kukkuccako sikkhàkàmo. Sace mayaü imaü bhikkhuü
àpattiyà adassane ukkhipissàma, na mayaü iminà bhikkhunà saddhiü
pavàressàma. Vinà iminà bhikkhunà pavàressàma, na mayaü iminà bhikkhunà
saddhiü saïghakammaü karissàma, vinà iminà bhikkhunà saïghakammaü
karissàma, na mayaü iminà bhikkhunà saddhiü àsane nisãdissàma, vinà
iminà bhikkhunà àsane nisãdissàma, na mayaü iminà bhikkhunà saddhiü
yàgupàne nisãdissàma, vinà iminà bhikkhunà yàgupàne nisãdissàma, na
mayaü iminà bhikkhunà saddhiü bhattagge nisãdissàma, vinà iminà
bhikkhunà bhattagge nisãdissàma, na mayaü iminà bhikkhunà saddhiü
ekacchanne vasissàma, vinà iminà bhikkhunà ekacchanne vasissàma, na
mayaü iminà bhikkhunà saddhiü yathà buóóhaü abhivàdanaü paccuññhànaü
a¤jalikammaü sàmãkammaü karissàma, bhavissati saïghassa tatonidànaü
bhaõóanaü kalaho viggaho vivàdo saïghabhedo saïgharàjã saïghavavatthànaü
saïghanànàkaraõa’nti.

30. “Bhedagarukehi bhikkhave bhikkhåhi na so bhikkhu àpattiyà adassane ukkhipitabbo”ti.

31. Atha kho bhagavà ukkhepakànaü bhikkhånaü etamatthaü bhàsitvà
uññhàyàsanà yena ukkhittànuvattakà bhikkhå tenupasaïkami. Upasaïkamitvà
pa¤¤atte àsane nisãdi.

32. Nisajja kho bhagavà ukkhittànuvattake bhikkhå etadavoca: “mà kho
tumhe bhikkhave àpattiü àpajjitvà ‘namha àpannà. Namha àpannà’ti
àpattiü1 na pañikàtabbaü ma¤¤ittha.

33. “Idha pana bhikkhave bhikkhu àpattiü àpanno hoti. So tassà
àpattiyà anàpattidiññhi hoti. A¤¤e bhikkhå tassà àpattiyà àpattidiññhino
honti.

34. “So ce bhikkhave bhikkhu te bhikkhå evaü jànàti: ‘ime kho
àyasmantà2 bahussutà àgatàgamà dhammadharà vinayadharà màtikàdharà
paõóità vyattà medhàvino lajjino kukkuccakà sikkhàkàmà nàlaü mamaü và
kàraõà a¤¤esaü và karaõà chandà dosà mohà bhayà agatiü gantuü. Sace maü
ime bhikkhå àpattiyà adassase [PTS Page 341] [\q 341/] ukkhipissanti, na
mayà saddhiü uposathaü karissanti, vinà mayà uposathaü karissanti,
bhavissati saïghassa tato nidànaü bhaõóanaü kalaho viggaho vivàdo
saïghabhedo saïgharàjã saïghavavatthànaü saïghanànàkaraõa’nti.

1. “âpatti” machasaü. 2. ‘âyasmato’ katthaci.

 

[BJT Page 850] [\x 850/]

35. “Bhedagarukena bhikkhave bhikkhunà paresampi saddhàya1 sà àpatti desetabbà.

36. “Idha pana bhikkhave, bhikkhu àpattiü àpanno hoti. So tassà
àpattiyà anàpattidiññhi hoti. A¤¤e bhikkhå tassà àpattiyà àpattidiññhino
honti.

37. “So ce bhikkhave, bhikkhu te bhikkhu evaü jànàti: ‘ime kho
àyasmantà bahussutà. âgatàgamà. Dhammadharà. Vinayadharà. Màtikàdharà.
Paõóità. Vyattà medhàvino. Lajjino. Kukkuccakà. Sikkhàkàmà, nàlaü mamaü
và kàraõà a¤¤esaü và kàraõà chandà dosà mohà bhayà agatiü gantuü. Sace
maü ime bhikkhå àpattiyà adassane ukkhipissanti, na mayà saddhiü
pavàressanti, vinà mayà pavàressanti, na mayà saddhiü saïghakammaü
karissanti, vinà mayà saïghakammaü karissanti, na mayà saddhiü àsane
nisãdissanti, vinà mayà àsane nisãdissanti, na mayà saddhiü yàgupàne
nisãdissanti, vinà mayà yàgupàne nisãdissanti, na mayà saddhiü bhattagge
nisãdissanti, vinà mayà bhattagge nisãdissanti, na mayà saddhiü
ekacchanne vasissanti, vinà mayà ekacchanne vasissanti, na mayà saddhiü
ekacchanne vasissanti, vinà mayà ekacchanne vasissanti, na mayà saddhiü
yathàbuóóhaü abhivàdanaü paccuññhànaü a¤jalikammaü sàmãcikammaü
karissanti, vinà mayà yathàbuóóhaü abhivàdanaü paccuññhànaü a¤jalikammaü
sàmãcikammaü karissanti, bhavissanti, bhavissati saïghassa
tatonidànaüka bhaõóanaü kalaho viggaho vivàdo saïghabhedo saïgharàjã
saïghavavatthànaü saïghanànàkaraõa’nti.

38. “Bhedagarukena bhikkhave, bhikkhunà paresampã saddhàya sà àpatti desetabbà”ti.

39. Atha kho bhagavà ukkhittànuvattakànaü bhikkhånaü etamatthaü bhàsitvà uññhàyàsanà pakkàmi.

40. Tena kho pana samayena ukkhittànuvattakà bhikkhå tattheva antosãmàyaü uposathaü karonti. Saïghakammaü karonti.

41. Ukkhepakà pana bhikkhå nissãmaü gantvà uposathaü karonti. Saïghakammaü karonti.

42. Atha kho a¤¤ataro ukkhepako bhikkhu yena bhagavà tenupasaïkami.
Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü
nisinno kho so bhikkhå bhagavantaü etadavoca: “ete bhante,
ukkhittànuvattakà bhikkhå tattheva antosãmàya uposathaü karonti.
Saïghakammaü karonti. Mayaü pana bhante, ukkhepakà bhikkhå nissãmaü
gantvà uposathaü karoma. Saïghakammaü karomà”ti.

43. “Te ce bhikkhu, ukkhittànuvattakà bhikkhu tattheva antosãmàya
uposathaü karissanti, saïghakammaü karissanti, yathà mayà ¤atti ca
anusàvaõà ca pa¤¤attà, tesaü tàni kammàni dhammikàni 2 bhavissanti
akuppàni ñhànàrahàni. Tumhe ce bhikkhu ukkhepakà bhikkhu tattheva
antosãmàyaü uposathaü karissatha, saïghakammaü karissatha, yathà mayà
¤atti anusàvaõà ca pa¤¤attà, tumhàkampi tàni kammàni dhammikàni
bhavissanti akuppàni ñhànàrahàni. Taü kissa taü kissa? Nànàsaüvàsakà
ete3 bhikkhå tumhehi, tumhe ca tehi nànàsaüvàsakà.

1. “Sandhàya” [P T S. 2.] Dhammikàni kammàni’ machasaü. 3 “Te” si.

[BJT Page 852] [\x 852/]

44. “Dvomà bhikkhu, nànàsaüvàsakabhåmiyo: attanà và attànaü
nànàsaüvàsakaü karoti, samaggo và naü saïgho ukkhipati adassane và
appañikamme và appañinissagge và, imà kho bhikkhu, dve
nànàsaüvàsakabhåmiyo.

45. “Dvomà bhikkhu, samànasaüvàkabhåmiyo: attanà và attànaü
samànasaüvàsakaü karoti, samaggo và naü saïgho ukkhittaü osàreti
adassane và appañikamme và appañinissagge và, imà kho bhikkhu, dve
samànasaüvàsakabhåmiyo”ti.

46. [PTS Page 341] [\q 341/] tena kho pana samayena bhikkhå bhattagge
antaraghare bhaõóanajàtà kalahajàtà vivàdàpannà a¤¤ama¤¤aü ananulomikaü
kàyakammaü vacãkammaü upadaüsenti. Hatthaparàmàsaü karonti. Manussà
ujjhàjayanti khãyanti vipàcenti: “kathaü hi nàma samaõà sakyaputtiyà
bhattagge antaraghare bhaõóanajàtà kalahajàtà vivàdàpannà a¤¤ama¤¤aü
ananulomikaü kàyakammaü vacãkammaü upadaüsessanti. Hatthaparàmàsaü
karissantã’ti. Assosuü kho bhikkhå tesaü manussànaü ujjhàyantànaü
khãyantànaü vipàcentànaü. Ye te bhikkhå appicchà santuññhà lajjino
kukkuccakà sikkhàkàmà, te ujjhàyanti khãyanti vipàcenti “kathaü hi nàma
bhikkhå bhattagge antaraghare bhaõóanajàtà kalahajàtà vivàdàpannà
a¤¤ama¤¤aü ananulomikaü kàyakammaü vacãkammaü upadaüsessanti?
Hatthaparàmàsaü karissantã?” Ti.

47. Atha kho te bhikkhå bhagavato etamatthaü àrocesuü: “saccaü kira
bhikkhave, ” chabbaggiyà bhikkhå evaråpàni kammàni karonti? Adhammena
vaggakammaü karonti? Adhammena samaggakammaü karonti. Dhammapatiråpakena
samaggakammaü karonti. ¥attivipannampi kammaü karonti
anusàvanasampannaü. Anusàvanavipannampi kammaü karonti ¤attisampannaü.
¥attivipannampi anusàvanavipannampi kammaü karonti. A¤¤atràpi dhammà
kammaü karonti. A¤¤atràpi vinayà kammaü karonti. A¤¤atràpi satthusàsanà
kammaü karonti. Pañikuññhakañampi1 kammaü karonti adhammikaü kuppaü
aññhànàraha nti. “Saccaü bhagavà” pasannànaü và pasàdàya appasannànaü và
bhiyyobhàvàya vigarahitvà dhammiü kathaü katvà bhikkhå àmantesi:
“bhinne bhikkhave, saïghe adhammiyamàne1 asammodikàya vattamànàya 2
ettàvatà na a¤¤ama¤¤aü ananulomikaü kàyakammaü vacãkammaü upadaüsessàma,
hatthaparàmàsaü karissàmà’ti. âsane nisãditabbaü. Bhinne bhikkhave,
saïghe dhammiyamàne sammodikàya vattamànàya àsanantarikàya nisãditabba”
nti.

48. Tena kho pana samayena bhikkhå saïghemajjhe bhaõóanajàtà
kalahajàtà vivàdàpannà a¤¤ama¤¤aü mukhasattã hi vitudantà viharanti. Te
na sakkonti taü adhikaraõaü våpasametuü. Atha kho a¤¤ataro bhikkhu yena
bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü
aññhàsi. Ekamantaü ñhito kho so bhikkhu bhagavantaü etadavoca: “idha
bhante, bhikkhå saïghamajjhe bhaõóanajàtà kalahajàtà vivàdàpannà
a¤¤ama¤¤aü mukhasattã hi vitudantà viharanti. Te na sakkonti taü
adhikaraõaïa våpasametuü. Sàdhu bhante bhagavà yena te bhikkhå
tenupasaïkamatu anukampaü upàdàyà”ti. Adhivàsesi bhagavà tuõhãbhàvena.

1. “Adhammiyàyamàne” machasaü.

2. “Asammodikà vattamànàyàti - asammodikàya vattamànàya; ayameva và pàñho” iti aññhakathàyaü dissate.

 

[BJT Page 854] [\x 854/]

49. Atha kho bhagavà yena te bhikkhå tenupasaïkami. Upasaïkamitvà
pa¤¤atte àsane nisãdi. Nisajja kho bhagavà te bhikkhå etadavoca: “alaü
bhikkhave, mà bhaõóanaü. Mà kalahaü. Mà viggahaü. Mà vivàda” nti. Evaü
vutte a¤¤ataro adhammavàdã bhikkhu bhagavantaü etadavoca: “àgametu
bhante, bhagavà dhammassàmã. Appossukko bhante, bhagavà
diññhadhammasukhavihàraü anuyutto viharatu. Mayametena bhaõóanena
kalahena viggahena vivàdena pa¤¤àyissàmà” ti. Dutiyampi kho bhagavà te
bhikkhå etadavoca: “alaü bhikkhave, mà bhaõóanaü. Mà kalahaü. Mà
viggahaü. Mà vivàda”nti. Dutiyampi kho so adhammavàdã bhikkhu
bhagavantaü etadavoca. [PTS Page 342] [\q 342/] “àgametu bhante, bhagavà
dhammassàmã. Appossukko bhante bhagavà diññhadhammasukhavihàraü
anuyutto viharatu. Mayametena bhaõóanena kalahena viggahena vivàdena
pa¤¤àyissàmà”ti.

50. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: “bhåtapubbaü bhikkhave,
bàràõasiyaü bramhadatto nàma kàsiràjà ahosi aóóho mahaddhano mahàbhogo
mahabbalo mahàvàhano mahàvijito paripuõõa kosakoññhàgàro.

51. “Dãghãti nàma kosalaràjà ahosi diëiddo appadhano appabhogo appabalo appavàhano appavijito aparipuõõakosakoññhàgàro.

52. “Atha kho bhikkhave, buhmadatto kàsiràjà caturaïginiü senaü sannayahitvà dãghãtiü kosalaràjànaü abbhuyyàsi.

53. “Assosi kho bhikkhave, dãghãti kosalaràjà ‘brahmadatto kira kàsiràjà caturaïginiü senaü sannayahitvà mamaü abbhuyyàto’ti.

54. “Atha kho bhikkhave, dãghãtissa kosalara¤¤o etadahosi:
‘brahmadatto kho kàsiràjà aóóho mahaddhano mahàbhogo mahabbalo
mahàvàhano mahàvijito paripuõõakosakoññhàgàro. Ahampanamhi daëiddo
appadhano appabhogo appabalo appavàhano appavijito
aparipuõõakosakoññhàgàro. Nàhaü pañibalo brahmadattena kàsira¤¤o
ekasaïghàtampi sahituü. Yannånàhaü pañigacceva nagaramhà nippateyya’
nti.

55. “Atha kho bhikkhave, dãghiti kosalaràjà mahesiü àdàya pañigacce va nagaramhà nippati.

56. “Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà dãghãtissa kosalara¤¤o
balaü ca vàhanaü ca janapadaü ca kosaü ca koññhàgàraü ca abhivijaya
ajjhàvasi. 1

1. “Ajjhàvasati” machasaü. [P T S.]

 

[BJT Page 856] [\x 856/]

57. Atha kho bhikkhave, dãghãti kosalaràjà sapajàpatiko yena bàràõasã
tena pakkàmi. Anupubbena yena bàràõasã tadavasari. Tatra sudaü
bhikkhave, dãghãti kosalaràjà sapajàpatiko bàràõasiyaü a¤¤atarasmiü
paccantime okàse kumbhakàranivesane a¤¤àtakavesena paribbàjakacchannena
pañivasati.

58. Atha kho bhikkhave, dãghãtissa kosalara¤¤o mahesã na cirasseva
gabbhinã ahosi. Tassà evaråpo dohaëo uppanno hoti1: icchati såriyassa
uggamanakàle caturaïginiü senaü sannaddhaü vammitaü2 subhåmiyaü3 ñhitaü
passituü, khaggàna¤ca dhopanaü4 pàtuü.

59. Atha kho bhikkhave, dãghitissa kosalara¤¤o mahesã dãghitiü
kosalaràjànaü etadavoca: ‘gabbhinãmhi deva, tassà me evaråpo dehaëo
uppanno: icchàmi såriyassa uggamanakàle caturaïginiü senaü sannaddhaü
vammitaü subhåmiyaü ñhitaü passituü, khaggàna¤ca dhopanaü pàtu” nti.
“Kuto devi, amhàkaü duggatànaü caturaïginã senà sannaddhà vammità
subhåmiyaü ñhità. Khaggàna¤ca dhopana” nti 5. “Svàhaü deva, na
labhissàmi, marissàmã” ti.

60. Tena kho pana samayena bhikkhave, brahmadattassa 6 kàsira¤¤o
purohito bràhmaõo dãghitissa kosalara¤¤o sahàyo [PTS Page 343] [\q 343/]
hoti.

61. Atha kho bhikkhave, dãghãti kosalaràjà yena brahmadattassa
kàsira¤¤o purohito bràhmaõo tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bramhadattassa
kàsira¤¤o purohitaü bràhmaõaü etadavoca: “sakhinã 7 te samma gabbhinã.
Sa tassà evaråpo dohaëo uppanno: icchati suriyassa uggamanakàle
caturaïginiü senaü sannaddhaü vammitaü subhåmiyaü ñhitaü passituü,
khaggàna¤ca dhopanaü pàtu”nti. “Tena hi deva, mayampi deviü passàmà” ti.

62. Atha kho bhikkhave, dãghitissa kosalara¤¤o mahesã yena
brahmadattassa kàsira¤¤o purohito bràhmaõo tenupasaïkami. Addasà kho
bhikkhave, brahmadattassa kàsira¤¤o purohito bràhmaõo dãghitissa
kosalara¤¤o mahesiü dåratova àgacchantiü. Disvàna uññhàyàsanà ekaüsaü
uttaràsaïghaü karitvà yena dãghitissa kosalara¤¤o mahesã
tena¤jalimpaõàmetvà tikkhattuü udànaü udànesi: “kosalaràjà vata bho
kucchigato. Kosalaràjà vata bho kucchigato. Kosalaràjà vata bho
kucchigato”ti “avimanà8 devã hohi. Lacchasi suriyassa uggamanakàle
caturaïginiü senaü sannaddhaü vammitaü subhåmiyaü ñhitaü passituü,
khaggàna¤ca dhopanaü pàtu” nti.

63. Atha kho bhikkhave, brahmadattassa kàsira¤¤o purohito bàhmaõo
yena brahmadatto kàsiràjà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà brahmadattaü
kàsiràjànaü etadavoca: “tathà deva, nimittàni dissanti 9: suve suriyassa
uggamanakàle caturaïginã senà sannaddhà vammità subhåmiyaü tiññhatu.
Khaggà ca dhopiyantå” ti.

1. “Dohaëo hoti” sã mu. 1 2. “Vammikaü” machasaü. [P T S.] Sã mu. 2

3. “Subhåme” machasaü. 4. “Dhovanaü” machasaü. 5. “Dhovanaü pàtunti”
machasaü. 6. “Samayena brahmadattassa” ma cha saü. To vi 7. “Sakhã”
machasaü. [P T S.]

8. “Attamanà” machasaü. 9. “Nimitto dissati” sã mu, 1.

 

[BJT Page 858] [\x 858/]

64. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà manusse àõàpesi: “yathà bhaõe, purohito bràhmaõo àha, tathà karothà”ti.

65. Alabhi kho bhikkhave, dãghãtissa kosalara¤¤o mahesã suriyassa
uggamanakàle caturaïginaü senaü sannaddhaü vammitaü subhåmiyaü ñhitaü
passituü, khaggàna¤ca dhopanaü pàtuü.

66. Atha kho bhikkhave, dãghitissa kosalara¤¤o mahesã tassa gabbhassa
paripàkamanvàya puttaü vijàyi. Tassa dãghàvåti nàmaü akaüsu. Atha kho
bhikkhave, dãghàvåkumàro na cirasseva vi¤¤åtaü pàpuõi.

67. Atha kho bhikkhave, dãghitissa kosalara¤¤o etadahosi: “ayaü kho
brahmadatto kàsiràjà bahuno amhàkaü anatthassa kàrako. Iminà amhàkaü
bala¤ca vàhana¤ca janapado ca koso ca koññhàgàra¤ca acchinnaü. Sacàyaü
amhe jànissati, sabbeva tayo ghàtàpessati. Yannånàhaü dãghàvuü kumàraü
bahinagare vàseyya”nti.

68. Atha kho bhikkhave, dãghãti kosalaràjà dãghàvuü kumàraü bahi
nagare vàsesi. Atha kho bhikkhave, [PTS Page 344] [\q 344/]
dãghàvukumàro bahinagare pañivasanto na cirasseva sabbasippàni sikkhi.

69. Tena kho pana samayena, bhikkhave, dãghitissa kosalara¤¤o kappako
brahmadatte kàsira¤¤e pañivasati. Addasà kho bhikkhave, dãghitissa
kosalara¤¤o kappako dãghãtiü kosalaràjànaü sapajàpatikaü bàràõasiyaü
a¤¤atarasmiü paccantime okàse kumbhakàranivesane a¤¤àtakavesena
paribbàjakacchannena pañivasantaü. Disvànana yena brahmadatto kàsiràjà
tenupasaïkami. Upasaïkamitvà brahmadattaü kàsiràjànaü etadavoca:
“dãghãti deva, kosalaràjà sapajàpatiko bàràõasiyaü a¤¤atarasmiü
paccantime okàse kumbhakàranivesane a¤¤àtakavesena paribbàjakacchannena
pañivasatã” ti.

70. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà manusse àõàpesi: “tena
hi bhaõe, dãghãtiü kosalaràjànaü sapajàpatikaü ànethà”ti. “Evaü devà”ti
kho bhikkhave, te manussà brahmadattassa kàsira¤¤o pañissutvà dãghãtiü
kosalaràjànaü sapajàpatikaü ànesuü.

71. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà manusse àõàpesi: “tena
hi bhaõe, dãghitiü kosalaràjànaü sapajàpatikaü daëhàya rajjuyà
pacchàbàhaü gàëhabandhanaü bandhitvà khuramuõóaü karitvà kharassarena
paõavena rathiyà rathiyaü1 siïghàñakena siïghàñakaü parinetvà dakkhiõena
dvàrena nikkhàmetvà dakkhiõato nagarassa catudhà chinditvà catuddisà
khilàni nikkhipathà”ti.

72. “Evaü devà”ti kho bhikkhave, te manussà brahmadattassa kàsira¤¤o
pañissutvà dãghãtiü kosalaràjànaü sapajàpatikaü daëhàya rajjuyà
pacchàbàhaü gàëhabandhanaü bandhitvà khuramuõóaü karitvà kharassarena
paõavena rathiyà rathiyaü siïghàñakena siïghàñakaü parinenti.

73. Atha kho bhikkhave, dãghàvussa kumàrassa 2 etadahosi: “ciradiññhà kho me màtàpitaro. Yannånàhaü màtàpitaro passeyya”nti.

1. “Rathikàya rathikaü. ” Machasaü. 2. “Dãghàvukumàrassa” to vi. Ja vi. Ma nu pa.

 

[BJT Page 860] [\x 860/]

74. Atha kho bhikkhave, dãghàvukumàro bàràõasiü1 pavisitvà addasa
màtàpitaro daëhàya rajjuyà pacchàbàhaü gàëhabandhanaü bandhitvà
khuramuõóaü karitvà kharassarena paõavena rathiyà rathiyaü siïghàñakena
siïghàñakaü parinente. Disvàna yena màtàpitaro tenupasaïkami.

75. Addasà kho bhikkhave, dãghitikosalaràjà dãghàvuü kumàraü dåratova
àgacchantaü. Disvàna dãghàvuü kumàraü etadavoca: “mà kho tvaü tàta,
dãghàvu, dãghaü passa. Mà rassaü. Na hi tàta dãghàvu, [PTS Page 345] [\q
/] verena verà sammanti. Averena hi tàta, dãghàvu, verà sammantã” ti.

76. Evaü vutte bhikkhave, te manussà dãghitiü kosalaràjànaü
etadavocuü: “ummattako ayaü dãghãti kosalaràjà vippalapati. Ko imassa
dãghàvu? Kaü ayaü evamàha: mà kho tvaü tàta dãghàvu, dãghaü passa mà
rassaü. Na hi tàta, dãghàvu, verena verà sammanti, averena hi tàta,
dãghàvu, verà sammantã?” Ti. “Nàhaü bhaõe ummattako. Na vippalapàmi api
ca yo vi¤¤å, so vibhàvessatã”ti.

77. Dutiyampi kho bhikkhave, dãghiti kosalaràjà dãghàvuü kumàraü
etadavoca: “mà kho tvaü tàta dãghàvu, dãghaü passa, mà rassaü. Na hi
tàta dãghàvu, verena verà sammanti. Averena hi tàta, dãghàvu, verà
sammanti”. Tatiyampi kho bhikkhave, dãghãti kosalaràjà dãghàvuü kumàraü
etadavoca: “mà kho tvaü tàta dãghàvu, dãghaü passa, mà rassaü. Na hi
tàta dãghàvu, verena verà sammanti. Averena hi tàta, dãghàvu, verà
sammantã”ti. Tatiyampã kho bhikkhave, te manussà dãghãtiü kosalaràjànaü
etadavocuü. “Ummattako ayaü dãghãti kosalaràjà vippalapati. Ko imassa
dãghàvu? Kaü ayaü evamàha: mà kho tvaü tàta dãghàvu, dãghaü passa mà
rassaü. Na hi tàta, dãghàvu, verena verà sammanti. Averena hi tàta,
dãghàvu, verà sammantã”ti. “Nàhaü bhaõe, ummattako. Na vippalapàmi. Api
ca yo vi¤¤å, so vibhàvessatã”ti.

78. Atha kho bhikkhave, te manussà dãghãtiü kosalaràjànaü
sapajàpatikaü rathiyà rathiyaü siïghàñakena siïghàñakaü parinetvà
dakkhiõena dvàrena nikkhàmetvà dakkhiõato nagarassa catudhà chinditvà
catuddisà bilàni nikkhipitvà gumbaü ñhapetvà pakkamiüsu.

79. Atha kho bhikkhave, dãghàvukumàro bàràõasiü pavisitvà suraü
nãharitvà gumbiye pàyesi. Yadà te mattà ahesuü patità, atha kaññhàni
saükaóóhitvà citakaü karitvà màtàpitunnaü sarãraü citakaü àropetvà aggi
datvà pa¤jaliko tikkhattuü citakaü padakkhiõaü akàsi.

80. Tena kho pana samayena bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà
uparipàsàdavaragato hoti. Addasà kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà
dãghàvuü kumàraü pa¤jalikaü tikkhattuü citakaü padakkhiõaü karontaü.
Disvànassa etadahosi: “nissaüsayaü kho so manusso dãghãtissa kosalara¤¤o
¤àti và sàlohito và. Aho me anatthako2. Na hi nàma me koci
àrocessatã”ti.

1. “Bàràõasiyaü” to vi. Ja vi. Ma nu pa. 2. Anatthako. Sã mu.

[BJT Page 862] [\x 862/]

81. Atha kho bhikkhave, dãghàvukumàro ara¤¤aü gantvà yàvadatthaü
kanditvà roditvà bappaü1 pu¤chitvà bàràõasiü pavisitvà antopurassa
sàmantà hatthisàlaü gantvà hattàcariyaü etadavoca: “icchàmahaü àcariya,
sippaü sikkhitu”nti. Tena hi bhaõe, màõavaka, sikkhasså”ti.

82. Atha kho bhikkhave, dãghàvukumàro rattiyà paccåsasamayaü paccuññhàya hatthisàlàyaü ma¤junà sarena gàyi. Vãõa¤ca vàdesi.

83. Assosi kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà rattiyà paccåsasamayaü
paccuññhàya hatthisàlàyaü ma¤junà sarena gãtaü vãõa¤ca vàditaü. Sutvàna
manusse pucchi: “ko bhaõe, rattiyà paccusasamayaü [PTS Page 346] [\q
346/] paccuññhàya hatthisàlàyaü ma¤junà sarena gàyi? Vãõa¤ca vàdesã?”
Ti.

84. “Amukassa deva, hatthàcariyassa antevàsã màõavako rattiyà
paccåsasamayaü paccuññhàya hatthisàlàyaü ma¤junà sarena gàyi. Vãõa¤ca
vàdesã”ti. Tena hi bhaõe, taü màõavakaü ànethà”ti. “Evaü devà”ti kho
bhikkhave, te manussà brahmadattassa kàsira¤¤o pañissutvà dãghàvuü
kumàraü ànesuü.

85. “Tvaü bhaõe, màõavaka, rattiyà paccåsasamayaü paccuññhàya
hatthisàlàyaü ma¤junà sarena gàyi. Vãõa¤ca vàdesã”ti. “Evaü devà”ti.
“Tena hi tvaü bhaõe, màõavaka, gàssu vãõa¤ca vàdehã”ti. “Evaü devà”ti
kho bhikkhave, dãghàvukumàro brahmadattassa kàsàra¤¤o àràdhanàpekho2
ma¤junà sarena gàyi. Vãõa¤ca vàdesi. “Tvaü bhaõe, màõavaka, maü
upaññhahà”ti. “Evaü devà”ti kho bhikkhave, dãghàvukumàro brahmadattassa
kàsira¤¤o paccassosi.

86. Atha kho bhikkhave, dãghàvukumàro brahmadattassa kàsira¤¤o
pubbuññhàyã ahosi pacchà nipàtã kiïkàrapañissàvã manàpacàrã piyavàdã.

87. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà dãghàvuü kumàraü na cirasseva abbhantarike 3 vissàsikaññhàne ñhapesi.

88. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà dãghàvuü kumàraü
etadavoca: “tena hi bhaõe, màõavaka, rathaü yojehi. Migavaü
gamissàmà”ti. “Evaü devà”ti kho bhikkhave, dãghàvukumàro brahmadattassa
kàsira¤¤o pañissutvà rathaü yojetvà brahmadattaü kàsiràjànaü etadavoca:
“yutto kho te deva, ratho. Yassadàni kàlaü ma¤¤asã”ti.

89. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà rathaü abhiruhi. Dãghàvu
kumàro rathaü pesesi. Tathà tathà rathaü pesesi, yathà4 a¤¤eneva senà
agamàsi, a¤¤eneva ratho.

90. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà dåraü gantvà dãghàvuü
kumàraü etadavoca: tena hi bhaõe, màõavaka, rathaü mu¤cassu. Kilantomhi.
Nipajjissàmã”ti.

1. “Khappaü” machasaü. 2. “Pañissutvà àràdhàpekkho” cha ma saü.

3. “Abbhantarime” machasaü. 4. “Yathà yathà” machasaü.

 

[BJT Page 864] [\x 864/]

91. “Evaü devà”ti kho bhikkhave, dãghàvukumàro brahmadattassa kàsi
ra¤¤o pañissutvà rathaü mu¤citvà pañhaviyaü pallaïkena nisãdi.

92. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà dãghàvussa kumàrassa
ucchaïge sãsaü katvà seyyaü kappesi. Tassa kilantassa muhutteneva niddà
okkami.

93. Atha kho bhikkhave, dãghàvussa kumàrassa etadahosi: “ayaü kho
brahmadatto kàsiràjà bahuno amhàkaü [PTS Page 347] [\q 347/] anatthassa
kàrako. Iminà amhàkaü bala¤ca vàhana¤ca janapado ca koso ca
koññhàgàra¤ca acchinnaü. Iminà ca me màtàpitaro hatà. Ayaïkhavassa kàlo,
yvàhaü veraü appeyya”nti kosiyà khaggaü nibbàhi.

94. Atha kho bhikkhave, dãghàvussa kumàrassa etadahosi: “pità kho ma
maü1 maraõakàle avaca: ‘mà kho tvaü tàta, dãghàvu, dãghaü passa, mà
rassaü. Na hi tàta, dãghàvu, verena verà sammanti. Averena hi tàta,
dãghàvu, verà sammantã’ti. Na kho metaü patiråpaü, yvàhaü pituvacanaü
atikkameyya”nti kosiyaü khaggaü pavesesi.

95. Dutiyampi kho bhikkhave, dãghàvussa kumàrassa etadahosi: “ayaü
kho brahmadatto kàsiràjà bahuno amhàkaü anatthassa kàrako. Iminà amhàkaü
bala¤ca vàhana¤ca janapado ca koso ca koññhàgàra¤ca acchinnaü. Iminà ca
me màtàpitaro hatà. Ayaïkhavassa kàlo, yvàhaü veraü appeyya”nti kosiyà
khaggaü nibbàhi. Tatiyampi kho bhikkhave, dãghàvussa kumàrassa
etadahosi: “pità kho me maü maraõakàle avaca: ‘mà kho tvaü tàta,
dãghàvu, dãghaü passa. Mà rassaü. Na hi tàta, dãghàvu, verena verà
sammanti. Averena hi tàta, dãghàvu, verà sammantã’ti. Na kho metaü
patiråpaü, yvàhaü pituvacanaü atikkameyya”nti punadeva kosiyaü khaggaü
pavesesi. Tutiyampi kho bhikkhave, dãghàvussa kumàrassa etadahosi: “ayaü
kho brahmadatto kàsiràjà bahuno amhàkaü anatthassa kàrako. Iminà
amhàkaü bala¤ca vàhana¤ca janapado ca koso ca koññhàgàra¤ca acchinnaü.
Iminà ca me màtàpitaro hatà. Ayaïkhavassa kàlo, yvàhaü veraü appeyya”nti
kosiyà khaggaü nibbàhi. Tatiyampi kho bhikkhave, dãghàvussa kumàrassa
etadahosi: “pità kho me maü maraõakàle avaca: ‘mà kho tvaü tàta,
dãghàvu, dãghaü passa. Mà rassaü. Na hi tàta, dãghàvu, verena verà
sammanti. Averena hi tàta, dãghàvu, verà sammantã’ti. Na kho metaü
patiråpaü, yvàhaü pituvacanaü atikkameyya”nti punadeva kosiyaü khaggaü
pavesesi.

96. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà bhãto ubbiggo ussaïkã utrasto sahasà uññhàsi.

97. Atha kho bhikkhave, dãghàvukumàro brahmadattaü kàsiràjànaü
etadavoca: “kissa tvaü deva, bhãto ubbiggo ussaïkã utrasto vuññhàsã” ti.
“Idha maü bhaõe, màõavaka, dãghãtissa kosalara¤¤o putto dãghàvu kumàro
supinantena khaggena paripàtesi: tenàhaü bhãto ubbiggo ussaïkã utrasto
sahasà vuññhàsi”nti.

98. Atha kho bhikkhave, dãghàvukumàro vàmena hatthena brahmadattassa
kàsira¤¤o siraü paràmasitvà dakkhiõena hatthena khaggaü nibbàhetvà
brahmadattaü kàsiràjànaü etadavoca: “ahaü kho so deva, dãghitissa
kosalara¤¤o putto dãghàvukumàro. Bahuno tvaü amhàkaü anatthassa kàrako.
Tayà amhàkaü bala¤ca vàhana¤ca janapado ca koso ca koññhàgàra¤ca
acchinnaü. Tayà ca me màtàpitaro hatà. Ayaïkhavassa kàlo, yvàhaü veraü
appeyya”nti.

1. “Pità kho maü” cha ma saü,

 

[BJT Page 866] [\x 866/]

99. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà dãghàvussa kumàrassa
pàdesu sirasà nipatitvà dãghàvuü kumàraü etadavoca: “jãvitaü me tàta,
dãghàvu, dehi. Jãvitaü me tàta, dãghàvu, dehã”ti. “Kyàhaü ussahàmi
devassa jãvitaü dàtuü? Devo kho me jãvitaü dadeyyà”ti. “Tena hi tàta,
dãghàvu, tvaü ca me jãvitaü dehi. Aha¤ca te jãvitaü dammã” ti.

100. Atha kho bhikkhave, brahmadatto ca kàsiràjà dãghàvu ca kumàro
a¤¤ama¤¤assa jãvitaü adaüsu. Pàõi¤ca aggahesuü. Sapatha¤ca akaüsu
adubhàya. 1

101. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà dãghàvuü kumàraü
etadavoca: [PTS Page 348] [\q 348/] “tena hi tàta, dãghàvu, rathaü
yojehi. Gamissàmà”ti. “Evaü devà”ti kho bhikkhave, dãghàvukumàro
brahmadattassa kàsira¤¤o pañissutvà rathaü yojetvà brahmadattaü
kàsiràjànaü etadavoca: “yutto kho te deva, ratho. Yassadàni kàlaü
ma¤¤asã”ti.

102. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà rathaü abhiruhi.
Dãghàvu kumàro rathaü pesesi. Tathà tathà rathaü pesesi, yathà na
cirasseva senàya samàgacchi.

103. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà bàràõasiü pavisitvà
amacce pàrisajje sannipàtàpetvà etadavoca: “sace bhaõe, dãghãtissa
kosalara¤¤o puttaü dãgàvuü kumàraü passeyyàtha, kinti naü kareyyàthà”ti.

104. Ekacce evamàhaüsu: “mayaü deva, hatthe chindeyyàma. Mayaü deva,
pàde chindeyyàma. Mayaü deva, hatthapàde chindeyyàma. Mayaü deva, kaõõe
chindeyyàma. Mayaü deva, nàsaü chindeyyàma. Mayaü deva, kaõõanàsaü
chindeyyàma. Mayaü devaü, sãsaü chindeyyàmà”ti.

105. “Ayaü kho so bhaõe, dãghãtissa kosalara¤¤o putto dãghàvu kumàro,
nàyaü labbhà ki¤ci kàtuü. Iminà ca me jãvitaü dinnaü. Mayà ca imassa
jãvitaü dinna” nti.

106. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà dãghàvuü kumàraü
etadavoca: “yaü kho te tàta, dãghàvu, pità maraõakàle avaca: ‘mà kho
tvaü tàta, dãghàvu, sa dãghaü passa. Mà rassaü. Na hi tàta, dãghàvu,
verena verà sammanti. Averena hi tàta, dãghàvu, verà sammantã’ti. Kiü te
pità sandhàya avacà” ti.

107. “Yaü kho me deva, pità maõakàle avaca: ‘mà dãgha’nti - mà ‘ciraü
veraü akàsã’ti. Imaü kho me deva, pità maraõakàle avaca ‘mà dãgha’nti.
Yaü kho me deva, pità maraõakàle avaca: ‘mà rassa’nti - mà khippaü
mittehi bhijjitthà’ti. Imaü kho me deva, pità maraõakàle avaca ‘mà
rassa’nti. Yaü kho me deva, pità maraõakàle avaca: ‘na hi tàta, dãghàvu,
verena verà sammanti. Averena hi tàta, dãghàvu, verà sammantã’ti. -
‘Devena me màtàpitaro hatà’ti sacàhaü devaü jãvitàvoropeyyaü, ye devassa
atthakàmà, te maü jãvità voropeyyuü. Ye me atthakàmà, te te jãvità
voropeyyuü. Evaü taü veraü verena na våpasameyya. Idàni ca pana me
devena jãvitaü dinnaü. Mayà ca devassa jãvitaü dinnaü. Evaü taü veraü
averena våpasantaü. Imaü kho me deva, pità maraõakàle avaca ‘na hi tàta,
dãghàvu, verena verà sammanti. Averena hi tàta dãghàvu, verà
sammantã’ti.

1. “Adadubhàya” cha ma saü, “adubbhàya” ityapi dissate

 

[BJT Page 868] [\x 868/]

108. Atha kho bhikkhave, brahmadatto kàsiràjà. “Acchariyaü [PTS Page
349] [\q 349/] vata bho, abbhutaü vata bho, yàva paõóito ayaü
dãghàvukumàro yatra hi nàma pituno saïkhittena bhàsitassa vitthàrena
atthaü àjànissatã”ti pettikaü bala¤ca vàhana¤ca janapada¤ca kosa¤ca
koññhàgàra¤ca pañipàdesi. Dhãtara¤ca adàsi.

109. Tesaü hi nàma bhikkhave, ràjånaü àdinnadaõóànaü àdinna satthànaü
evaråpaü khantisoraccaü bhavissati. Idha kho pana taü bhikkhave,
sohetha “yaü tumhe evaü svàkkhàte dhammavinaye pabbajità samànà khamà ca
bhaveyyàtha soratà cà”ti.

110. Tatiyampi kho bhagavà te bhikkhå etadavoca: “alaü bhikkhave, mà bhaõóanaü. Mà kalahaü. Mà viggahaü. Mà vivàda”nti.

111. Tatiyampi kho so adhammavàdã bhikkhu bhagavantaü etadavoca:
“àgametu bhante, bhagavà dhammasàmi. Appossukko bhante, bhagavà
diññhadhammasukha vihàramanuyutto viharatu. Mayametena bhaõóanena
kalahena viggahena vivàdena pa¤¤àyissàmà”ti.

112. Atha kho bhagavà “pariyàdinnaråpà kho ime moghapurisà. Nayime sukarà sa¤¤àpetu”nti uññhàyàsanà pakkàmi.

Dãghàvubhàõavàro niññhito pañhamo.

 

 

[BJT Page 870] [\x 870/]

1. Atha kho bhagavà pubbaõhasamayaü nivàsetvà pattacãvaraü àdàya
kosambiü piõóàya pàvisi. Kosambiyaü piõóàya caritvà pacchàbhattaü
piõóapàtapañikkanto senàsanaü saüsàmetvà pattacãvaraü àdàya saïghamajjhe
ñhitakova imà gàthàyo abhàsi:

2. Puthusaddo samajano na bàlo koci ma¤¤atha,

Saïghasmiü bhijjamànasmiü nतaü bhiyyo ama¤¤aruü.

3. Parimuññhà paõóitàbhàsà vàcàgocarabhàõino,

Yàvicchanti mukhàyàmaü1 yena nãtà na taü vidå.

4. Akkocchi maü avadhi maü ajini maü ahàsi me,

Ye taü2 upanayhanti veraü tesaü na sammati.

5. Akkocchi maü avadhi maü ajini maü ahàsi me,

Ye taü na upanayhanti veraü tesåpasammati.

6. Na hi verena veràni sammantãdha kudàcanaü,

Averena ca sammanti esa dhammo sanantano.

7. Pare ca na vijànanni mayamettha yamàmase,

Ye ca tattha vijànanti tato sammanti medhagà.

8. [PTS Page 350] [\q 350/] aññhicchinnà3 pàõaharà gavàssadhanahàrino,

Raññhaü vilumpamànànaü tesampi hoti saïgati.

Kasmà tumhàka no siyà?

9. Sace labhetha nipakaü sahàyaü

Saddhiü caraü sàdhu vihàri dhãraü,

Abhibhuyya sabbàni parissayàni

Careyya tenattamano satãmà.

10. No ce labhetha nipakaü sahàyaü

Saddhiü caraü sàdhu vihàri dhãraü,

Ràjàva raññhaü vijitaü pahàya

Eko care màtaïgara¤¤eva nàgo.

11. Ekassa caritaü seyyo

Natthi bàle sahàyatà,

Eko care na ca pàpàni kayirà

Appossukko màtaïgara¤¤eva nàgoti.

12. Atha kho bhagavà saïghamajjhe ñhitakova imà gàthàyo bhàsitvà yena bàlakaloõakàragàmo4 tenupasaïkami.

13. Tena kho pana samayena àyasmà bhagu bàlakaloõakàragàme viharati.

1. “Mukhàyàmà” to vi. 2. “Ye ca taü” machasaü.

3. “Aññhicchidà” a vi. Ja vi. To vi. [P T S.]

4. “Bàlakaloõakagàmo” machasaü. Bàlakaloõakàràma - kosambiyajàtakaññhakathà.

 

[BJT Page 872] [\x 872/]

14. Addasà kho àyasmà bhagu bhagavantaü dåratova àgacchantaü. Disvàna
àsanaü pa¤¤àpesi. Pàdodakaü pàdapãñhaü pàdakañhalikaü upanikkhipi.
Paccuggantvà pattacãvaraü pañiggahesi. Nisãdi bhagavà pa¤¤atte àdakena.
Nisajja pàde pakkhàlesi.

15. âyasmàpi kho bhagu bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi.
Ekamantaü nisinnaü kho àyasmantaü bhaguü bhagavà etadavoca: “kacci
bhikkhu, khamanãyaü? Kacci yàpanãyaü? Kacci piõóakena na kilamasã”ti.
“Khamanãyaü bhagavà. Yàpanãyaü bhagavà. Na càhaü bhante piõóakena
kilamàmã”ti.

16. Atha kho bhagavà àyasmantaü bhaguü dhammiyà kathàya sandassetvà
samàdapetvà samuttejetvà sampahaüsetvà uññhàyàsanà yena pàcãnavaüsa dàyo
tenupasaïkami.

17. Tena kho pana samayena àyasmà ca anuruddho àyasmà ca nandiyo àyasmà ca kimbilo1 pàcãnavaüsadàye viharanti.

18. Addasà kho dàyapàlo bhagavantaü dåratova àgacchantaü. Disvàna
bhagavantaü etadavoca: “mà samaõa, etaü dàyaü pàvisi. Santettha tayo
kulaputtà attakàmaråpà viharanti. Mà tesaü aphàsumakàsã”ti.

19. Assosi kho àyasmà anuruddho dàyapàlassa bhagavatà saddhiü
mantayamànassa. Sutvàna dàyapàlaü etadavoca: “mà àvuso dàyapàla,
bhagavantaü [PTS Page 351] [\q 351/] vàresi. Satthà no bhagavà
anuppatto”ti.

20. Atha kho àyasmà anuruddho yenàyasmà ca nandiyo àyasmà ca kimbilo
tenupasaïkami. Upasaïkamitvà àyasmantaü ca nandiyaü àyasmanta¤ca
kimbilaü etadavoca: “abhikkamathàyasmanto. Abhikkamathàyasmanto. Satthà
no bhagavà anuppatto”ti.

21. Atha kho àyasmà ca anuruddho àyasmà ca nandiyo àyasmà ca kimbilo
bhagavantaü paccuggantvà eko bhagavato pattacãvaraü pañiggahesi. Eko
àsanaü pa¤¤àpesi. Eko pàdodakaü pàdapãñhaü pàdakañhalikaü upanikkhipi.
Nisãdi bhagavà pa¤¤atte àsane. Nisajja pàde2 pakkhàlesi.

22. Tepi kho àyasmantà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu.
Ekamantaü nisinnaü kho àyasmantaü anuruddhaü bhagavà etadavoca: “kacci
vo anuruddhà khamanãyaü? Kacci yàpanãyaü? Kacci piõóakena na
kilamathà”ti.

“Khamanãyaü bhagavà. Yàpanãyaü bhagavà. Na ca mayaü bhante piõóakena kilamàmà”ti.

“Kacci pana vo anuruddhà samaggà sammodamànà avivadamànà khãrodakãbhåtà a¤¤ama¤¤aü piyacakkhåhi sampassantà viharathà”ti.

“Tagghaü mayaü bhante samaggà sammodamànà avivadamànà khãrodakãbhåtà a¤¤ama¤¤aü piyacakkhåhi sampassantà viharàmà”ti.

“Yathà kathampana tumhe anuruddhà samaggà sammodamànà avivadamànà
khãrodakãbhåtà a¤¤ama¤¤aü piyacakkhåhi sampassantà viharathà”ti.

1. “Kimilo” machasaü. Kiramila-snaudarananda kàvya, 16-87

2. “Nisajja kho bhagavà pàde” machasaü.

 

[BJT Page 874] [\x 874/]

23. “Idha mayaü bhante evaü hoti: “làbhà vata me. Suladdhaü vata me.
Yohaü evaråpehi sabrahmacàrãhi saddhiü viharàmã’ti. Tassa mahyaü bhante,
imesu àyasmantesu mettaü kàyakammaü paccupaññhitaü àvã ceva raho ca.
Mettaü vacãkammaü paccupaññhitaü àvã ceva raho ca. Mettaü manokammaü
paccupaññhitaü àvã ceva raho ca. Tassa mayhaü bhante, evaü hoti:
‘yannånàhaü sakaü cittaü nikkhipitvà imesaü yeva àyasmantànaü cittassa
vasena vatteyya’nti. So kho ahaü bhante, sakaü cittaü nikkhipitvà imesaü
yeva àyasmantànaü cittassa vasena vattàmi. Nànà hi kho no bhante kàyà.
Eka¤ca pana ma¤¤e citta”nti.

24. âyasmàpi kho nandiyo bhagavantaü etadavoca. “Mayhampi kho bhante,
evaü hoti: ‘làbhà vata me. Suladdhaü vata me. Yohaü evaråpehi
sabrahmacàrãhi saddhiü viharàmã’ti. Tassa mayhaü bhante, imesu
àyasmantesu mettaü kàyakammaü paccupaññhitaü àvã ceva raho ca. Mettaü
vacãkammaü paccupaññhitaü àvã ceva raho ca. Mettaü manokammaü
paccupaññhitaü àvã ceva raho ca. Tassa mayhaü bhante, evaü hoti:
‘yannånàhaü sakaü cittaü nikkhipitvà imesaü yeva àyasmantànaü cittassa
vasena vatteyya’nti. So kho ahaü bhante, sakaü cittaü nikkhipitvà imesaü
yeva àyasmantànaü cittassa vasena vattàmi. Nànà hi kho no bhante, kàyà.
Eka¤ca pana ma¤¤e citta’nti. Evaü kho mayaü bhante, samaggà sammodamànà
avivadamànà khãrodakãbhåtà a¤¤ama¤¤aü piyacakkhåhi sampassantà
viharàmà”ti.

25. “Kacci pana vo anuruddhà, appamattà [PTS Page 352] [\q 352/]
àtàpino pahitattà viharathà?”Ti. “Tagghaü mayaü bhante, appamattà
àtàpino pahitattà viharàmà”ti.

26. “Yathà kathampana tumeha anuruddhà appamattà àtàpino pahitattà viharathà?”Ti.

27. “Idha bhante, amhàkaü yo pañhamaü gàmato piõóàya pañikkamati, so
àsanaü pa¤¤àpeti. Pàdodakaü pàdapãñhaü pàdakañhalikaü upanikkhipati.
Avakkàrapàtiü dhovitvà upaññhàpeti. Pànãyaü paribhojanãyaü upaññhàpeti.
Yo pacchà gàmato piõóàya pañikkamati, sace hoti bhuttàvaseso, sace
àkaïkhati, bhu¤jati. No ce àkaïkhati, appaharite và chaóóeti. Appàõake
và udake opilàpeti. So àsanaü uddharati. Pàdodakaü pàdapãñhaü
pàdakañhalikaü pañisàmeti. Avakkàrapàtiü dhovitvà pañisàmeti. Pànãyaü
paribhojanãyaü pañisàmeti. Bhattaggaü sammajjati. Yo passati
pànãyaghañaü và paribhojanãyaghañaü và vaccaghañaü và rittaü tucchaü, so
upaññhàti. Sacassa hoti avisayhaü, hatthavikàrena dutiyaü àmantetvà
hatthavilaïghakena upaññhàpeti1. Natveva mayaü bhante, tappaccayà vàcaü
bhindàma. Pa¤càhikaü kho pana mayaü bhante, sabbarattiyà dhammiyà
kathàya sannisãdàma. Evaü kho mayaü bhante appamattà àtàpino pahitattà
viharàmà”ti.

1. “Upaññhàpema” machasaü. [P T S.]

 

[BJT Page 876] [\x 876/]

28. Atha kho bhagavà àyasmanta¤ca anuruddhaü àyasmanta¤ca nandiyaü
àyasmanta¤ca kimbilaü dhammiyà kathàya sandassetvà samàdapetvà
samuttejetvà sampahaüsetvà uññhàyàsanà yena pàrileyyakaü tena càrikaü
pakkàmi. Anupubbena càrikaü caramàno yena pàrileyyakaü tadavasari. Tatra
sudaü bhagavà pàrileyyake viharati rakkhitavanasaõóe bhaddasàlamåle.

29. Atha kho bhagavato rahogatassa patisallãnassa evaü cetaso
parivitakko udapàdi: “ahaü kho pubbe àkiõõo na phàsuü vihàsiü tehi
kosambakehi 1 bhikkhåhi bhaõóanakàrakehi kalahakàrakehi vivàdakàrakehi
bhassakàrakehi saïghe adhikaraõakàrakehi. Sombhi etarahi eko adutiyo
sukhaü phàsuü viharàmi a¤¤atreva tehi kosambakehi bhikkhåhi
bhaõóanakàrakehi kalahakàrakehi vivàdakàrakehi bhassakàrakehi saïghe
adhikaraõakàrakehã”ti.

30. A¤¤ataropi kho hatthinàgo àkiõõo viharati hatthãhi hatthinãhi
hatthikalabhehi hatthicchàpehi. Chinnaggàni ceva tiõàni khàdati.
Obhaggobhagga¤cassa sàkhàbhaïgaü khàdanti. âvilàni ca pànãyàni pivati.
Ogàhà cassa uttiõõassa 2 hatthiniyo kàyaü upanighaüsantiyo gacchanti.

31. Atha kho [PTS Page 353] [\q 353/] tassa hatthinàgassa etadahosi:
“ahaü kho àkiõõo viharàmi hatthãhi hatthinãhi hatthikalabhehi
hatthicchàpehi. Chinnaggàni ceva tiõàni khàdàmi. Obhaggobhagga¤ca me
sàkhàbhaïgaü khàdanti. âvilàni ca pànãyàni pivàmi. Ogàhà ca me
uttiõõassa hatthiniyo kàyaü upanighaüsantiyo gacchanti. Yannånàhaü ekova
gaõamhà våpakaññho vihareyya”nti.

32. Atha kho so hatthinàgo yåthà apakkamma yena pàrileyyakaü
rakkhitavanasaõóo bhaddasàlamålaü yena bhagavà tenupasaïkami.
Upasaïkamitvà soõóàya bhagavato pànãyaü paribhojanãyaü upaññhàpeti.
Appaharita¤ca karoti.

33. Atha kho tassa hatthinàgassa etadahosi: “ahaü kho pubbe àkiõõo na
phàsuü vihàsiü hatthãhi hatthinãhi hatthikalabhehi hatthicchàpehi.
Chinnaggàni ceva tiõàni khàdiü. Obhaggobhagga¤ca me sàkhàbhaïgaü
khàdiüsu. âvilàni ca pànãyàni apàyiü. Ogàhà ca me uttiõõassa hatthiniyo
kàyaü upanighaüsantiyo agamaüsu. Somhi etarahi eko adutiyo sukhaü phàsuü
viharàmi a¤¤atreva hatthãhi hatthinãhi hatthikalabhehi
hatthicchàpehã”ti.

34. Atha kho bhagavà attano ca pavivekaü viditvà tassa ca
hatthinàgassa cetasà ceto parivitakkama¤¤àya tàyaü velàyaü imaü udànaü
udànesi:

“Etaü3 nàgassa nàgena ãsàdantassa hatthino,

Sameti cittaü cittena yadeko ramatã vane”ti.

1. “Kosambikehi” si. A vi. Ja. Vi. To vi

2. “Ogàha¤cassa otiõõassa” si.

“Ogàhantassa otiõõassa” ma nu pa. [P T S.]

3. “Evaü” ma nu pa. [P T S.]

 

[BJT Page 878] [\x 878/]

35. Atha kho bhagavà pàrileyyake yathàbhirattaü viharitvà yena
sàvatthi tena càrikaü pakkàmi. Anupubbena càrikaü caramàno yena sàvatthi
tadavasari. Tatra sudaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane
anàthapiõóikassa àràme.

36. Atha kho kosambakà upàsakà “ime kho ayyà kosambakà bhikkhå bahuno
amhàkaü anatthassa kàrakà. Imehi ubbàëho bhagavà pakkanto. Handa mayaü
ayye kosambake bhikkhå neva abhivàdeyyàma, na paccuññheyyàma, na
a¤jalikammaü sàmãcikammaü kareyyàma, na sakkareyyàma, na garu kareyyàma,
na màneyyàma, na påjeyyàma1, upagatànampi piõóakaü2 na dadeyyàma 3,
evaü ime amhehi asakkariyamànà agarukariyamànà amàniyamànà apåjiyamànà
asakkàrapakatà pakkamissanti và vibbhamissantivà bhagavantaü và
pasàdessantã”ti.

37. Atha kho kosambakà upàsakà kosambake bhikkhå neva abhivedesuü. Na
paccuññhesuü. Na [PTS Page 354] [\q 354/] a¤jalikammaü sàmãcikammaü
akaüsu. Na sakkariüsu. Na garu kariüsu. Na mànesuü. Na påjesuü.
Upagatànampi piõóakaü na adaüsu.

38. Atha kho kosambakà bhikkhå kosambakehi upàsakehi asakkariyamànà
agarukariyamànà amàniyamànà apåjiyamànà asakkàrapakatà evamàhaüsu:
“handa mayaü àvuso, sàvatthiü gantvà bhagavato santike imaü adhikaraõaü
våpasameyyàmà”ti.

39. Atha kho kosambakà bhikkhå senàsanaü saüsàmetvà pattacãvaraü àdàya yena sàvatthi tenupasaïkamiüsu.

40. Assosi kho àyasmà sàriputto “te kira kosambakà bhikkhå
bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà bhassakàrakà saïghe
adhikaraõakàrakà sàvatthiü àgacchantã”ti.

41. Atha kho àyasmà sàriputto yena bhagavà tenupasaïkami.
Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü
nisinno kho àyasmà sàriputto bhagavantaü etadavoca: “te kira bhante,
kosambakà bhikkhå bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà bhassakàrakà
saïghe adhikaraõakàrakà sàvatthiü àgacchanti. Kathàhaü bhante, tesu
bhikkhåsu pañipajjàmã”ti. “Tena hi tvaü sàriputta, yathà dhammo tathà
tiññhàhã”ti. “Kathàhaü bhante, jàneyyaü dhammaü và adhammaü và?” Ti.

1. “Na bhajeyyàma, na påjeyyàma” machasaü. 2. “Piõóapàtaü” [P T S.]

3. “Dajjeyyàma” machasaü. [P T S.]

 

[BJT Page 880] [\x 880/]

42. “Aññhàrasahi kho sàriputta, vatthåhi adhammavàdã jànitabbo: idha
sàriputta, bhikkhu adhammaü dhammoti dãpeti, dhammaü adhammoti dãpeti,
avinayaü vinayoti dãpeti, vinayaü avinayoti dãpeti, abhàsitaü alapitaü
tathàgathena bhàsitaü lapitaü tathàgatenàti dãpeti, bhàsitaü lapitaü
tathàgatena abhàsitaü alapitaü tathàgatenàti dãpeti, anàciõõaü
tathàgatena àciõõaü tathàgatenàti dãpeti, àciõõaü tathàgatena anàciõõaü
tathàgatenàti dãpeti, appa¤¤attaü tathàgatena pa¤¤attaü tathàgatenàti
dãpeti, pa¤¤attaü tathàgatena appa¤¤attaü tathàgatenàti dãpeti,
anàpattiü àpattãti dãpeti, àpattiü anàpattãti dãpeti, lahukaü àpattiü
garukà àpattãti dãpeti, garukaü àpattiü lahukà àpattãti dãpeti,
sàvasesaü àpattiü anavasesà àpattãti dãpeti, anavasesaü àpattiü sàvasesà
àpattãti dãpeti, duññhullaü àpattiü aduññhullà àpattãti dãpeti,
aduññhullaü àpattiü duññhullà àpattãti dãpeti, imehi kho sàriputta,
aññhàrasahi vatthåhi adhammavàdã jànitabbo.

43. “Aññhàrasahi ca kho sàriputta, vatthåhi dhammavàdã jànitabbo:
idha sàriputta, bhikkhu adhammaü adhammoti dãpeti, dhammaü dhammoti
dãpeti, avinayaü avinayoti dãpeti, vinayaü vinayoti dãpeti, abhàsitaü
alapitaü [PTS Page 355] [\q 355/] tathàgatena abhàsitaü alapitaü
tathàgatenàti dãpeti, bhàsitaü lapitaü tathàgatena bhàsitaü lapitaü
tathàgatenàti dãpeti, anàciõõaü tathàgatena anàciõõaü tathàgatenàti
dãpeti, àciõõaü tathàgatena àciõõaü tathàgatenàti dãpeti, appa¤¤attaü
tathàgatena appa¤¤attaü tathàgatenàti dãpeti, pa¤¤attaü tathàgatena
pa¤¤attaü tathàgatenàti dãpeti, anàpattiü anàpattãti dãpeti, àpattiü
àpattãti dãpeti, lahukaü àpattiü lahukà àpattãti dãpeti, garukaü àpattiü
garukà àpattãti dãpeti, sàvasesaü àpattiü sàvasesà àpattãti dãpeti,
anavasesaü àpattiü anavasesà àpattãti dãpeti, duññhullaü àpattiü
duññhullà àpattãti dãpeti, aduññhullaü àpattiü aduññhullà àpattãti
dãpeti, imehi kho sàriputta, aññhàrasahi vatthåhi dhammavàdã
jànitabbo”ti.

44. Assosi kho àyasmà mahàmoggallàno “te kira kosambakà bhikkhå
bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà bhassakàrakà saïghe
adhikaraõakàrakà sàvatthiü àgacchantã”ti. Assosi kho àyasmà mahàkassapo
“te kira kosambakà bhikkhå bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà
bhassakàrakà saïghe adhikaraõakàrakà sàvatthiü àgacchantã”ti. Assosi kho
àyasmà mahàkaccàno “te kira kosambakà bhikkhå bhaõóanakàrakà
kalahakàrakà vivàdakàrakà bhassakàrakà saïghe adhikaraõakàrakà sàvatthiü
àgacchantã”ti. Assosi kho àyasmà mahàkoññhito “te kira kosambakà
bhikkhå bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà bhassakàrakà saïghe
adhikaraõakàrakà sàvatthiü àgacchantã”ti. Assosi kho àyasmà mahàkappino
“te kira kosambakà bhikkhå bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà
bhassakàrakà saïghe adhikaraõakàrakà sàvatthiü àgacchantã”ti. Assosi kho
àyasmà mahàcundo “te kira kosambakà bhikkhå bhaõóanakàrakà kalahakàrakà
vivàdakàrakà bhassakàrakà saïghe adhikaraõakàrakà sàvatthiü
àgacchantã”ti. Assosi kho àyasmà anuruddho “te kira kosambakà bhikkhå
bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà saïghe adhikaraõakàrakà
sàvatthiü àgacchantã” ti. Assosi kho àyasmà revato “te kira kosambakà
bhikkhå bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà saïghe adhikaraõakàrakà
sàvatthiü àgacchantã”ti. Assosi kho àyasmà upàli “te kira kosambakà
bhikkhå bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà saïghe adhikaraõakàrakà
sàvatthiü àgacchantã”ti. Assosi kho àyasmà ànando “te kira kosambakà
bhikkhå bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà bhassakàrakà saïghe
adhikaraõakàrakà sàvatthiü àgacchantã”ti. Assosi kho àyasmà ràhulo “te
kira kosambakà bhikkhå bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà
bhassakàrakà saïghe adhikaraõakàrakà sàvatthiü àgacchantã”ti.

 

[BJT Page 882] [\x 882/]

45. Atha kho àyasmà ràhulo yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà
bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà
ràhulo bhagavantaü etadavoca: “te kira bhante, kosambakà bhikkhå
bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà bhassakàrakà saïghe
adhikaraõakàrakà sàvatthiü àgacchanti. Kathàhaü bhante tesu bhikkhåsu
pañipajjàmi?”Ti. “Tena hi tvaü ràhula, yathà dhammo tathà tiññhàhã”ti.
“Kathàhaü bhante, jàneyyaü dhammaü và adhammaü và?”Ti.

46. “Aññhàrasahi kho ràhula, vatthåhi adhammavàdã jànitabbo: idha
ràhula bhikkhå, adhammaü dhammoti dãpeti, dhammaü adhammoti dãpeti,
avinayaü vinayoti dãpeti, vinayaü avinayoti dãpeti, abhàsitaü alapitaü
tathàgatena bhàsitaü lapitaü tathàgatenàti dãpeti, bhàsitaü lapitaü
tathàgatena abhàsitaü alapitaü tathàgatenàti dãpeti, anàciõõaü
tathàgatena àciõõaü tathàgatenàti dãpeti, àciõõaü tathàgatena anàciõõaü
tathàgatenàti dãpeti, appa¤¤attaü tathàgatena pa¤¤attaü tathàgatenàti
dãpeti, pa¤¤attaü tathàgatena appa¤¤attaü tathàgatenàti dãpeti,
anàpattiü àpattãti dãpeti, àpattiü anàpattãti dãpeti, lahukaü àpattiü
garukà àpattãti dãpeti, garukaü àpattiü lahukà àpattãti dãpeti,
sàvasesaü àpattiü anavasesà àpattãti dãpeti, anavasesaü àpattiü sàvasesà
àpattiti dãpeti, duññhullaü àpattiü aduññhullà àpattãti dãpeti,
aduññhullaü àpattiü duññhullà àpattãti dãpeti, imehi kho ràhula
aññhàrasahi vatthåhi adhammavàdã jànitabbo.

47. “Aññhàrasahi ca kho ràhula, vatthåhi dhammavàdã jànitabbo: idha
ràhula, bhikkhu adhammaü adhammoti dãpeti, dhammaü dhammoti dãpeti,
avinayaü avinayoti dãpeti, vinayaü vinayoti dãpeti, abhàsitaü alapitaü
tathàgatena abhàsitaü alapitaü tathàgatenàti dãpeti, bhàsitaü lapitaü
tathàgatena bhàsitaü lapitaü tathàgatenàti dãpeti, anàciõõaü tathàgatena
anàciõõaü tathàgatenàti dãpeti, àciõõaü tathàgatena àciõõaü
tathàgatenàti dãpeti, appa¤¤attaü tathàgatena appa¤¤attaü tathàgatenàti
dãpeti, pa¤¤attaü tathàgatena pa¤¤attaü tathàgatenàti dãpeti, anàpattiü
anàpattãti dãpeti, àpattiü àpattãti dãpeti. Lahukaü àpattiü lahukaü
àpattãti dãpeti, garukaü àpattiü garukà àpattãti dãpeti, sàvasesaü
àpattiü sàvasesà àpattãti dãpeti, anavasesaü àpattiü anavasesà àpattãti
dãpeti, duññhullaü àpattiü duññhullà àpattãti dãpeti, aduññhullaü
àpattiü aduññhullà àpattãti dãpeti, imehi kho ràhula aññhàrasahi
vatthåhi dhammavàdã jànitabbo”ti.

48. Assosi kho mahàpajàpatã gotamã “te kira kosambakà bhikkhå
bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà bhassakàrakà saïghe
adhikaraõakàrakà sàvatthiü àgacchantã”ti.

 

[BJT Page 884 [\x 884/] 49.] Atha kho mahàpajàpatãgotamã yena bhagavà
tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü aññhàsi.
Ekamantaü ñhità kho mahàpajàpatãgotamã bhagavantaü etadavoca: “te kira
bhante, kosambakà bhikkhå bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà
bhassakàrakà saïghe adhikaraõakàrakà sàvatthiü àgacchanti. Kathàhaü
bhante, tesu bhikkhåsu pañipajjàmã ?”Ti. “Tena hi tvaü gotamã,
ubhayattha dhammaü suõa. Ubhayattha dhammaü sutvà ye tattha bhikkhå
dhammavàdino, tesaü diññhi¤ca khanti¤ca ruci¤ca àdàya¤ca rocehi. Yaü ca
ki¤ci bhikkhunãsaïghena bhikkhusaïghano paccàsiütabbaü1, sabbaü taü
dhammavàditova paccàsiüsitabba”nti.

50. Assosi kho anàthapiõóiko gahapati “te kira kosambakà bhikkhå
bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà bhassakàrakà saïghe
adhikaraõakàrakà sàvatthi àgacchantã”ti.

51. Atha kho anàthapiõóiko gahapati yena bhagavà tenupasaïkami.
Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü
nisinno kho anàthapiõóiko gahapati bhagavantaü etadavoca: “te kira
bhante, kosambakà bhikkhå bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà
bhassakàrakà saïghe adhikaraõakàrakà sàvatthiü àgacchanti. Kathàhaü
bhante, sesu bhikkhåsu pañipajjàmã?”Ti. “Tena hi tvaü gahapati,
ubhayattha dànaü dehi. Ubhayattha dànaü datvà ubhayattha dhammaü suõa.
Ubhayattha dhammaü sutvà ye tattha bhikkhå dhammavàdino, tesaü diññhi¤ca
khanti¤ca ruci¤ca àdàya¤ca rocehã”ti.

52. Assosi kho visàkhà migàramàtà “te kira kosambakà bhikkhå
bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà bhassakàrakà saïghe
adhikaraõakàrakà sàvatthiü [PTS Page 356] [\q 356/] àgacchantã”ti.

53. Atha kho visàkhà migàramàtà yeka bhagavà tenupasaïkami.
Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü
nisinnà kho visàkhà migàramàtà bhagavantaü etadavoca: “te kira bhante,
kosambakà bhikkhå bhaõóanakàrakà kalahakàrakà vivàdakàrakà bhassakàrakà
saïghe adhikaraõakàrakà sàvatthiü àgacchanti. Kathàhaü bhante, tesu
bhikkhåsu pañipajjàmã?”Ti. “Tena hi tvaü visàkhe, ubhayattha dànaü dehi.
Ubhayattha dànaü datvà ubhayattha dhammaü suõa. Ubhayattha dhammaü
sutvà ye tattha bhikkhå dhammavàdino, tesaü diññhi¤ca khanti¤ca ruci¤ca
àdàya¤ca rocehã”ti.

54. Atha kho kosambakanà bhikkhå anupubbena yena sàvatthi tadavasaruü.

1. “Paccàsãsitabbaü” cha ma saü.

 

[BJT Page 886] [\x 886/]

55. Atha kho àyasmà sàriputto yena bhagavà tenupasaïkami.
Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü
nisinno kho àyasmà sàriputto bhagavantaü etadavoca: “te kira bhante,
kosambakà bhikkhå bhaõóanakàrakàla kalahakàrakà vivàdakàrakà
bhassakàrakà saïghe adhikaraõakàrakà sàvatthiü anuppattà. Kathannu kho
bhante, tesu bhikkhåsu senàsane1 pañipajjitabba?”Nti. “Tena hi
sàriputta, vivittaü senàsanaü dàtabba”nti. Sace pana bhante, vivittaü na
hoti, kathaü pañipajjitabba?”Nti. “Tena hi sàriputta, vivittaü katvàpi
dàtabbaü. Na tvovàhaü sàriputta, kenaci pariyàyena vuóóhatarassa
bhikkhuno senàsanaü pañibàhitabbanti, vadàmi. Yo pañibàheyya, àpatti
dukkañassà”ti. “âmise pana bhante, kathaü pañipajjitabba?”Nti. “âmisaü
kho sàriputta, sabbesaü samakaü bhàjetabba”nti.

56. Atha kho tassa ukkhittakassa bhikkhuno dhamma¤ca vinaya¤ca
paccavekkhantassa etadahohi: “àpatti esà. Nesà anàpatti. âpannomahi.
Namhi anàpanno. Ukkhittomhi. Namhi anukkhitto. Dhammikenamhi kammena
ukkhitto akuppena ñhànàrahenà”ti.

57. Atha kho so ukkhittako bhikkhu yena ukkhittànuvattakà bhikkhå
tenupasaïkami. Upasaïkamitvà ukkhittànuvattake bhikkhå etadavoca:
“àpatti esà àvuso. Nesà anàpatti. âpannomhi. Namhi ànàpanno.
Ukkhittomhi. Namhi anukkhitto. Dhammikenamhi kammena ukkhitto akuppena
ñhànàrahena. Etha, maü àyasmanto osàrethà”ti.

58. Atha kho te ukkhittànuvattakà bhikkhå taü ukkhittakaü bhikkhuü
àdàya yena bhagavà tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà bhagavantaü
abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu. Ekamantaü nisinnà kho te bhikkhå
bhagavantaü etadavocuü: “ayaü bhante, ukkhittako bhikkhu evamàha:
‘àpatti esà àvuso. Nesà anàpatti. âpannomhi. Namhi anàpanno.
Ukkhittomhi. Namhi anukkhitto. Dhammikenamhi kammena ukkhitto akuppena
ñhànàrahena. Etha, maü àyasmanto osàrethà’ti. Kathannu kho bhante 2
pañipajjitabba”nti. “âpatti esà bhikkhave, nesà anàpatti. âpanno eso
bhikkhu. Neso bhikkhu anàpanno. Ukkhitto eso bhikkhu. Neso bhikkhu [PTS
Page 357] [\q 357/] anukkhitto. Dhammikena kammena ukkhitto akuppena
ñhànàrahena. Yato ca kho so bhikkhave, bhikkhu àpanno ca, ukkhitto ca,
passati ca, tena hi bhikkhave, taü bhikkhuü osàrethà”ti.

1. “Senàsanaü” “senàsanesu” katthaci. Si.

2. “Kathannukho tehi bhante, ” [P T S.]

[BJT Page 888] [\x 888/]

59. Atha kho te ukkhittànuvattakà bhikkhå taü ukkhittakaü bhikkhuü
osàretvà yena ukkhepakà bhikkhå tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà
ukkhepake bhikkhå etadavocuü: “yasmiü àvuso, vatthusmiü ahosi saïghassa
bhaõóanaü kalaho viggaho vivàdo saïghabhedo saïgharàjã saïghavavatthànaü
saïghanànàkaraõaü, so eso bhikkhu àpanno ca, ukkhittoca, passã ca,
osàrito ca. Handa mayaü1 àvuso tassa vatthussa våpasamàya saïghasàmaggiü
karomà”ti.

60. Atha kho te ukkhepakà bhikkhå yena bhagavà tenupasaïkamiüsu.
Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu. Ekamantaü
nisinnà kho te ukkhepakà bhikkhå bhagavantaü etadavocuü: “te bhante,
ukkhittànuvattakà bhikkhå evamàhaüsu: “yasmiü àvuso, vatthusmiü ahosi
saïghassa bhaõóanaü kalaho viggaho vivàdo saïghabhedo saïgharàjã
saïghavavatthànaü saïghanànàkaraõaü, so eso bhikkhu àpanno ca,
ukkhittoca, passã ca, osàrito ca. Handa mayaü àvuso, tassa vatthussa
våpasamàya saïghasàmaggiü karomà’ti. Kathaü nu kho bhante,
pañipajjitabba”nti. “Yato ca kho so bhikkhave, bhikkhu àpanno ca,
ukkhitto ca, passi ca, osàrito ca, tena hi bhikkhave, saïghe tassa
vatthussa våpasamàya saïghasàmaggiü karotu. Eva¤ca pana bhikkhave,
kàtabbo: sabbeheva ekajjhaü sannipatitabbaü gilànehi ca agilànehi ca. Na
kehici chando dàtabbo. Sannipatitvà vyattena bhikkhunà pañibalena
saïgho ¤àpetabbo:

61. ‘Suõàtu me bhante, saïgho. Yasmiü vatthusmiü ahosi saïghassa
bhaõóanaü kalaho viggaho vivàdo saïghabhedo saïgharàjã saïghavavatthànaü
saïghanànàkaraõaü, so eso bhikkhu àpanno ca, ukkhitto ca, passã ca,
osàritoca. Yadi saïghassa pattakalalaü, saïghe tassa vatthussa
våpasamàya saïghasàmaggiü kareyya. Esà ¤atti.

‘Suõàtu me bhante, saïgho. Yasmiü vatthusmiü ahosi saïghassa
bhaõóanaü kalaho viggaho vivàdo saïghabhedo saïgharàji saïghavavatthànaü
saïghanànàkaraõaü, so eso bhikkhu àpanno ca, ukkhitto ca, passã ca
osàrito ca. Saïgho tassa vatthusasa våpasamàya saïghasàmaggiü karoti.
Yassàyasmato khamati tassa vatthussa våpasamàya saïghasàmaggiyà karaõaü,
so tuõhassa. Yassa nakkhamati, so bhàseyya.

‘Katà saïghena tassa vatthussa våpasamàya saïghasàmaggi. Nihatà
saïgharàjã. Nihato saïghabhedo2. Khamati saïghassa. Tasmà tuõhã.
Evametaü dhàrayàmã’ti. Tàvadeva uposatho kàtabbo. Pàtimokkhaü
uddisitabba”nti.

1. “Handassa mayaü” a vi. Ja vi. Ma nu pa. To vi.

2. Dissate àdimbhã “nihato saïghabhedo”ti. Chaññhasaïgãtiyà marammakkharapotthake.

 

[BJT Page 890] [\x 890/]

62. [PTS Page 358] [\q 358/] atha kho àyasmà upàli yena bhagavà
tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi.
Ekamantaü nisinno kho àyasmà upàli bhagavantaü etadavoca: yasmiü bhante
vatthusmiü hoti saïghassa bhaõóanaü kalaho viggaho vivàdo saïghabhedo
saïgharàjã saïghavavatthànaü saïghanànàkaraõaü, saïgho taü vatthuü
avinicchinitvà amålà målaü gantvà saïghasàmaggiü karoti, dhammikà nu kho
sà bhante, saïghasàmaggã ?”Ti.

“Yasmiü upàli, vatthusmiü hoti saïghassa bhaõóanaü kalaho viggaho
vivàdo saïghabhedo saïgharàjã saïghavavatthànaü saïghanànàkaraõaü,
saïgho taü vatthuü avinicchinitvà amålà målaü gantvà saïghasàmaggiü
karoti, adhammikà sà upàli, saïghasàmaggã”ti.

“Yasmiü upàli, vatthusmiü hoti saïghassa bhaõóanaü kalaho viggaho
vivàdo saïghabhedo saïgharàjã saïghavavatthànaü saïghanànàkaraõaü,
saïgho taü vattha vinicchinitvà målà målaü gantvà saïghasàmaggiü karoti,
dhammikà nu kho sà bhante, saïghasàmaggã”ti.

“Yasmiü upàli, vatthusmiü hoti saïghassa bhaõóanaü kalaho viggaho
vivàdo saïghabhedo saïgharàjã saïghavavatthànaü saïghanànàkaraõaü,
saïgho taü vattha vinicchinitvà målà målaü gantvà saïghasàmaggiü karoti,
dhammikà sà upàli, saïghasàmaggã”ti.

. 63. “Kati nu kho bhante, saïghasàmaggiyo?”Ti. “Dvomà upàli,
saïghasàmaggiyo. Atthupàli saïghasàmaggi, atthàpetà bya¤janåpetà.
Atthupàli, saïghasàmaggi atthupetà vya¤janåpetà ca.

64. “Katamà ca sà upàli, saïghasàmaggi atthàpetà vya¤janåpetà? Yasmiü
upàli, vatthusmiü hoti saïghassa bhaõóanaü kalaho viggaho vivàdo
saïghabhedo saïgharàjã saïghavavatthànaü saïghanànàkaraõaü, saïgho taü
vatthuü avinicchinitvà amålà målaü gantvà saïghasàmaggiü karoti, ayaü
vuccati upàli, saïghasàmaggi atthupetà vya¤janåpetà.

65. “Katamà ca sà upàli, saïghasàmaggi atthåpetà vya¤janåpetà ca?
Yasmiü upàli, vatthusmiü hoti saïghassa bhaõóanaü kalaho viggaho vivàdo
saïghabhedo saïgharàjã saïghavavatthànaü saïghanànàkaraõaü, saïgho taü
vatthuü vinicchinitvà målà målaü gantvà saïghasàmaggiü karoti, ayaü
vuccati upàli, saïghasàmaggi atthupetà vya¤janåpetà ca. Imà kho upàli,
dve saïghasàmaggiyo”ti.

66. Atha kho àyasmà upàli, uññhàyàsanà ekaüsaü uttaràsaïgaü karitvà
yena bhagavà tena¤jaliü paõàmetvà bhagavantaü gàthàya ajjhabhàsi: -

1. “Atthupetà ca” cha ma saü. [P T S.]

 

[BJT Page 892] [\x 892/]

67. “Saïghassa kiccesu ca mantaõàsu ca

Atthesu jàtesu vinicchayesu ca,

Kathampakàrodha naro mahatthiko

Bhikkhu kathaü hotidha paggahàraho”ti.

68. [PTS Page 359] [\q 359/] “anànuvajjo1 pañhamena sãlato

Avekkhitàcàro susaüvutindriyo,

Paccatthikà nopavadenti 2 dhammato

Na hissa taü hoti vadeyyu yena naü.

69. So tàdiso sãlavisuddhiyà ñhito

Visàrado hoti visayha bhàsati,

Nacchambhati parisagato na vedhati

Atthaü na hàpeti anuyyutaü bhaõaü.

70. Tatheva pa¤haü parisàsu pucchito

Na ceva pajjhàyati na maïku hoti,

So kàlàgataü3 byàkaraõàrahaü vaco

Ra¤jeti vi¤¤åparisaü vicakkhaõo.

71. Sagàravo vuóóhataresu bhikkhåsu

âcerakamhi ca sake visàrado,

Alaü pametuü paguõo kathetave

Paccatthikàna¤ca visandhikovido4.

72. Paccatthikà yena vajanti niggahaü.

Mahàjano sa¤¤apana¤ca 5 gacchati, saka¤ca àdàyaü samayaü6 na ri¤cati

So byàkaraü7 pa¤hamanåpaghàtikaü.

73. Dåteyya kammesu alaü samuggaho

Saïghassa kiccesu ca àhunaü yathà,

Karaü vaco bhikkhugaõena pesito

Ahaü karomãti na tena ma¤¤ati.

74. âpajjate 8 yàvatakesu vatthusu

âpattiyà hoti yathà ca vuññhati,

Ete vibhaïgà ubhayessa sàgatà

âpattivuññhànapadassa kovido.

75. Nissàraõaü gacchati yàni càvaraü

Nissàrito hoti yathà ca vatthunà9,

Osàraõaü taüvusitassa jantuno

Etampi jànàti vibhaïgakovido.

76. Sagàravo vuóóhataresu bhikkhåsu

Navesu theresu ca majjhimesu10,

Mahàjanassatthacarodha paõóito

So tàdiso bhikkhu idha paggahàraho”ti.

Kosambakkhandhako niññhito dasamo.

1. “Ananuvajjo” sã mu. 2. “Nåpavadanti” machasaü.

3. “Kàlagataü” ma nu pa. To vi. Ja vi. 4. “Ciraddhikovido” machasaü. [P T S]

5. “Pa¤¤àpana¤ca” [P T S. 6.] “âdàsamayaü” machasaü.

7. “Vyàkaraü” machasaü. “Veyyàkaraü” si. 8. “A’pajjati” machasaü. [P T S.]

9. “Vatthanà’ ma cha sa. Ma nu pa. To vi.

10. “Majjhimesu ca” machasaü. [P T S.] A vi. Ja vi. To vi. Ma nu pa.

 

[BJT Page 894] [\x 894/]

Tassa uddànaü: -

1. [PTS Page 360] [\q 360/] kosambiyaü jinavaro vivàdàpattidassane,

Ukkhipeyya1 yasmiü tasmiü saddhàyàpatti desaye.

2. Antosãmàya 2 tattheva bàlaka¤ce va vaüsadà3,

Pàrileyya¤ca 4 sàvatthi sàriputto ca kolito.

3. Mahàkassapakaccànà koññhito kappinenaca 5,

Mahàcundo ca anuruddho revato upàli cåbhaye 6.

4. ânando ràhulo ceva gotamã nàthapiõóiko,

Visàkhà migàramàtà ca 7

Senàsanaü vivitta¤ca àmisaü samakaü dade. 8

5. Na kehi 9 chando dàtabbo upàliparipucchito,

Anànuvajjodhisãlena10 sàmaggi jinasàsaneti.

Mahàvaggo samatto.

 

1. “Nukkhipeyya” machasaü. 2. “Sãmàyaü” machasaü. [P T S.]

3. “Sampadà” a. Ja to. ” Pa¤ceka¤ceva sampadà” [P T S]

4. “Pàlileyyàca” machasaü. 5. “Kappino” machasaü.

6. “Upàlicubho” machasaü. . ” Upàlivahayo” [P T S.]

7. “Visàkhà migàramàtà ca” - sãhalapotthakesu marammakkharapotthake ca na dissate.

8. “âmisaü sàmakaüpica” machasaü. [P T S. 9.] “Na kena chando” [P T S]

10. “Anànuvajjosãlena” machasaü “anupavajjodhisãlena” a. Ja. Nu. To.


fldiuznlaLFOlh


3 oSdjq nKjr

3  tl,ayss Nd.Hj;a
nqÈrcdKka jykafia fldiUE kqjr fdIs;drdufhysss jev jdih lrkfial’ tl,ays
tla;rd uyfKla weje;lg meussKss uyK f;fuz ta weje;f.a wej;ah hk oDIags
we;af;a jsh’
*
wkH NssCIQyq ta weje;f.a weje;a ke; hk oDIags we;af;da fj;a’ ta uyK f;u
uE; Nd.fhysss ta wejef;f.a weje;a ke; hk oDIags we;af;a jsh’ wkH
NsCIQyq ta wejf;f.a weje;ah hk oDIags we;af;da fj;a’


blanss;s ta NsCIQyq ta NsCIqjg fufia lSy’ ‘ weje;aks kqU weje;g
meusKsfhysh” ta weje; ol2j ’ lshdhs’ ‘ weje;aksss” uu huz weje;la
olskafkuzo tnÌ weje;la udyg ke;shhss ’ * lSsfhah’ (

blans;s
ta NsCIQyq * iZ.kf.a ( iu.sh ,en ta NsCIqjg weje;a fkdoelSfuys WfCImKSh
lu!h lf


blans;s ta uyK f;u oel us;2re jQ oevs us;2re jQ NsCIqka fj;g meussK
fufia lSsh’ *4( ‘ weje;aks” fuda f;dfuda wkdm;a;s jkakSh” fuda f;dfuda
weje;a fkdjkakSh’ fkd meusKssfha fjus’ meusKsfha fkdfjuss’ wkqlaLsss;a;
fjus’ WlaLs;a;jQfha fkdfjus’ fldmH jQ” fkdlreKg iqÈiqjQ” wOdrAusl
lu!fhka Tijk ,oafoa fjus’ wdhqIau;ajre Ou!jYfhkao jskh jYfhkao udyg
mCIjjzhhss’ ta uyK f;u oel us;2re jQ oevss us;2re jQ *;ukag ( mCI jQ
NssCIQka ,enqfjzuh’*5(

*  jdlHh wmeyeos,sshs’ fm< yd iiËkak’

[ \ q 455 / ]
oel us;2re jQo oevssus;2re jQo
okjqjeis NssCIQkaf.a yuqjg È;fhl2 hejSSsh’ * fuys *4( ‘NsCIQka ’ fjkqjg ‘
okjqjeis NsCIQka ’ fhdokak’ (


blanss;ss WlaLs;a;lhkag wkqjrA;l jQ ta NsCIQyq WfCIml NsCIQyq
huz;efklayso tys meusKshdyqh’ meusK WflafLzml NsCIQkag fufia lSyq’ *4( ‘
weje;aks” fuda f;dfuda wkdm;a;s fjz’ fuda f;dfuda weje;a fkdfjz’ fuz
uyK f;fuz weje;g fkdmeussKsfhah’ fuz uyK f;fuz weje;g meusKssfha fkdfjz’
fuz uyK f;fuz wkqlaLss;a; fjz’ fuz uyK f;fuz WlaLs;a; fkdfjz’ fldmH jQ
fkdlreKg iqÈiq jQ wOdrAusl lu!fhka Tijk ,oafoahhs ’ *5( fufia lSs l,
WfCIml NsCIQyq WCIsma;dkqjrA;l jQ NsCIQQkag fufia lSy’ ‘weje;aks” fuda
f;dfuda wdm;a;ss fkdfjz’
*
fuda f;dfuda wkdm;a;s fkdfjz’ fuz uyK f;fuz *weje;g( meusKsfhah’ fuz
uyK f;fuz fkdmeusKsfha fkdfjz’ fuz uyK f;fuz WlaLs;a; fkdfjz’
*
fuz uyK f;fuz wkqlaLsss;a; fkdfjz’ wfldmH jQ lrekg iqÈiq jQ OdrAAusl
lu!fhka Tijk ,oafoah’ wdhqIau;ajrekss” f;dms fuz WlaLs;a;l NssCIqj wkqj
fkdmj;sjz’ wkqj msrssjrd fkd.kssjzhhss ’ fufiao WlafLml NsCIQka jsiska
lshkq ,nkakdjQ ta WlaLs;a;dkqj;!l NsCIQyq tfiau ta WlaLs;a;l NsCIqj wkqj
meje;2fkah’ wkqj mssrsjrd .;af;dah’


tl,ays tla;rd uyfKla Nd.Hj;2ka jykafia huz;efklayso tys meusKssfhah’
meusK” Nd.Hj;2ka jykafia jeË tl;amfil isgssfhah’ tl;amfil isgss ta uyK
f;u Nd.Hj;2ka jykafiag fufia lSsh’ ” iajduSSks” fuys tla;rd NsCIqjla
weje;lg meusKsfha jssh’ fyf;u ta wejef;a weje; Ègqfha jssh’ fiiq NsCIQyq
ta wejef;ys weje;a ke; hk oDIags we;af;da jQy’ fyf;u uE; Nd.fhys ta
wejef;ysss weje;a

* jdlHfha mrsj;!Kh jerosfia fmfka’ fm< yd ieieËSsu jgS’

[ \ q 456 / ]
ke;ehs hk yeZ.Su we;af;a jssssh’ fiiq NsCIqyq ta wejef;yss weje;ah hk yeZ.SSuz we;af;da jQy’ iajduSks” ” * fuys 4″5″6 fhdokak’ (

tl,ays
Nd.Hj;2ka jykafia ” nsla iZ.k f;fuz nssÌfkah” nsla iZ.k f;fuz nsÌfkahhs
” yqkiafkka keZ.Ss isg WlafLml NsCIQka huz ;efklayso tys meusKsfial’
meusK mkjk ,o wiafkys yqkafial’ jevysË Nd.Hj;2ka  jykafia WlafLml
NsCIQkag fufia lSfial’


” uyfKks” f;ms jegfyk kqjK we;af;dah’ jegfyk kqjKe;af;dahhss huz ta
lrefKlays NsCIqjla tijssh hq;2hhs fkdi,ljz’ uyfKks” fuys jkdys uyfKla
weje;g meusKssfha fjhs’ fyf;u ta wejef;ys weje;a ke;af;ahs oDIagslfhla
fjhs’ fiiq NsCIQyq ta wejef;ys weje;a we;af;ahhs oDIagslfhda fj;a’
uyfKks” ta NsCIQyq ta NsCIqjg bosska fumrsoafoka oks;ao” * fuys 4 *4(( *
fuz wdhqIau;a f;u ( boska wms fuz NsCIqj weje;a fkdoelafuys Tijkafkuq
kuz ” wms fuz uyK iuZ. Wfmdi:h fkdlrkafkuq kuz ” fuz uyKf.ka f;drj
Wfmdi:h lrkafkuq kuz ta fya;2fjka iZ.kf.a vnrfhlao flda,dy,fhlao
js.1yfhlao” jsjdofhlao” iZ.kf.a nsËSfulao” ixrdcsfhlao” ixjjF:dkfhlao”
ixkdkdlrKfhlao jkafkah’ uyfKks” nsËSu .re fldg we;s NsCIQka jsiska ta
uyK f;fuz weje;a fkdoelafuys fkd tijsh hq;af;ah’ ” iajduSks” fuys tla;rd
NsCIqjla weje;lg meusKssfha jsh’ fyf;u ta wejef;ys wdm;a;sosgzGs jsh’
wksla NsCIQyq ta wejef;ys weje;a ke;hs oDIagsh we;af;da jQy’ fyf;u uE;
ld,fhys ta wejef;ys wkdm;a;s oDIagsslfhla jsh’ * fuys 4 *4(( *4( boska
wms fuz NsCIqj weje;a fkdoelafuys WlafLmKSSh

[ \ q 457 / ]
lrkafkuq kuz wms fuz NsCIqj iuZ.
mjdrKh fkdlrkafkuq kuz fuz NssCIqjf.ka f;drj mjdrKh lrkafkuq kuz wmss
fuz NssCIqj iuZ. ix lu! fkdlrkafkuq kuz fuz NsCIqjf.aka f;drj ix lu!
lrkafkuq kuz wmss fuz NsCIqj iuZ. wiafkyss fkdysËskafkuq kuz fuz
NsCIqjf.ka f;drj wdikfhysss ysËskafkuq kuz wms fuz NsCIqj iuZ. leË
nSfuys fkdysË.kafkuq kuz fuz NsCIqjf.ka f;drj leË nSfuys ysË.kafkuq kuz
wms fuz NsCIqj iuZ. N;a;d.1fhys fkdysË .kafkuq kuz fuz NsCIqjf.a f;drj
N;a;d.1fhys ysË.kakfuq kuz” wms fuz NsCIqj iuz. tla mshiaila we;s
wdjdihl fkdjikafkuq kuz” fuz NsCIqjf.ka f;drj tla mshiaila we;s wdjdihl
jikafkuq kuz” wms fuz NsCIqqj iuZ. jevssuy,a mrsos jeËSuh” yqkiafkka
keZ.s isgSuh” weË


blans;s Nd.Hj;2ka jykafia WlafLml NsCIQkag fuz lreKq jodrd yqkiafkka
keZ.sg WlaLs;a;dkqj;a;l NsCIQka huz;efklaysso tys meusKsfial’ meusK mkjk
,o wiafkys jev yqkafial’ Nd.Hj;2ka

[ \ q 458 / ]
jykafia jevysË WlaLs;a;dkqj;a;l
NsCIQkag fuh jod


tiufhys jkdys WlaLs;a;dkqj;a;l NsCIQyq tyssu iSudj ;2< Wfmdi:h
flfr;a’ ix lu! flfr;a’ WfCImKSh lu! l< NsCIQyq iSudfjka neyerj * wka
isudjlg f.dia( Wfmdi:h flfr;a’ ix lu! flfr;a’ blans;s tla;rd WlaafLml
uyfKla Nd.Hj;2ka jykafia huz;efklayso tys meusKsfhah’ meusK Nd.Hj;2ka
jykafia jeË tl;amfil yqkafkah’ tl;amfil yqkakdjq ta uyK f;fuz Nd.Hj;2ka
jykafiag fuh ie, lf

[ \ q 459 / ]
jk ,oaoSo” f;dmgo ta lu! OdrAusl
jkakSh’ wfldmH jkafkah’ Bg  fya;2 ljfrAo $ uyK” ta NsCIQyq f;dm yd
kdkdixjdilfhda fj;a’ f;mso ta NsCIQka yd kkdkdixjdilfhda fj;a’  uyK
kdkdixjdil N@uSyq fudjqyq fofofkla fj;a’ f;fuz fyda ;uka kdkdixjdil
flfrhs” iu.s iZ.k *weje;a( fkdoelafuyss fyda *weje;g ( m1;slu!
fkdlsrSfuys fyda *mjsgq oDIagshla ( w;afkdyerSfuys fyda Tyqg WfCImKSh
lu!h flfrhs’ kdkdixjdil N@ussfhda uyK” fuz fofokd kdkdixjdil N@uSyq
fj;a’ uyK” iudk ixjdil N@uSsyq fudjqyq fofofkla fj;a’ f;fuz fyda ;uka
iudk ixjdil flfrhs’ iu.s iZ. f;fuz *weje;a ( fkdoelafuys fyda m1;slu!
fkdlsrSfuys fyda mjsssgq oDIagsshla w;afkdyerSfuys fyda WlaLs;a;fhl2
*iZ.kg( we;2<;a lr.kshs’ uyK  fudjqyq  fofok iudkixjdil N@uSSyq fj;a’


tl, jkdys NsCIQyq *4( wka;rrfhysjQ fndcqka yf,ys yg.;a vnr we;af;da
yg.;a flda,dy, we;af;da jsjdohg meusKsfhda Tjqfkdjqkag kqiqÈiq ldh
lu!ho” jpS lu!ho” mj;aj;a’ w;ska .eiSuo *5( flfr;a’ usksiaiq flfia kuz
Y1uK YdlHmq;1fhda *fuys *4(( flfr;aoehs fodia lsh;a” fkdi;2g  m1ldY
lr;a” fidi;2gq jpk lsh;a’ NsCIQyq fodia lshkakdjQ ta uskssiqkaf.a jp
weiQy’ huz ta NsCIq flfkla w,afmpzPjQjdyqo Tjqyq flfia kuz NsCIQyq *
fuys *4(( flfr;aoehs fodia lsh;a’ blans;s ta NsCIQyq Nd.Hj;2ka jykafiag
fuz ldrKh ie, l

 [ \ q 460 / ]
i;2gqfkdjsh hq;2 l:d mj;akd l,”
fumuKla Tjqfkdjqkag wkqf,duz fkdjQ ldh lu!ho” *.eySu ( jdla lu!ho * rZM
nia nsKSu( mj;ajkafkuq’ w;ska iamY! lsrssu lrkafkuqhs wiafkys fkdysËsh
hq;2h’ * fomfiysss jevysËSu m1ldYs;hs’ ( uyfKks” iZ.k nssÌkq l,” oyeus
lghq;2 lrk l,” i;2gq jsh hq;2 l:d mj;akd l, wiakla yer ysËsh hq;2hs’ “

3= 
tiufhys jkdys NsCIQyq *4( iZ. ueo yg.;a vnr we;af;da yg.;a flda,dy,
we;af;da jsjdohg meusKsfhda Tjqfkdjqkag uqj kue;s wvhgsj,ska jsosuska
fjfi;a’ Wkajykafia,d ta wOslrK ixisËSug fkdyels fj;a’ *5( blans;ss
tla;rd NsCIqjla Nd.Hj;2ka jykafia huz;efklayso tys meusKshdyqh’ meusK”
Nd.Hj;2ka jykafia jeË tl;amfil isgsfhah’ tl;amfil issgs ta NsCIqj
Nd.Hj;2ka jykafiag ” iajduSks” NsCIQyq * fuys *4(( iajduSks” Nd.Hj;2ka
jykafia ta NsCIQyq huz;efklayso wkqluzmd msKsi tys meusfKk fiala kuz
fhfylehs” lSsfjzh’ Nd.Hj;2ka jykafia kssYaYnzoj bjiQfial’ blansssss;s
Nd.Hj;2ka jykafia ta NsCIQyq huz;efklayso tys meusKsfial’ meusK” mkjk ,o
wiafkys jevyqqqkafial’ Nd.Hj;2ka jykafia jevysË ta NsCIQkag *6(
“uyfKks” luz ke;’ vnr fkdlrjz” flda,dy, fkdlrjz” js.1y fkdlrjz” jsjdo
fkdlrjzhhs ” jod

[ \ q 461 / ]
wm fuz vnrfhkao flda,dy,fhkao
js.1yfhkao” jsjdofhkao” m1lg jkafkuq’ ” lshdhs’ *9( fojkqj;a Nd.Hj;2ka
jykafia ta NsCIQkag * fuys *6( fojkqj;a ta wOu!jdoS NsCIQyq Nd.Hj;2ka
jykafiag * fuys 8((

33 
blans;s Nd.Hj;2ka jykafia NsCIQka weu;@fial’  ” uyfKks” fmr nrKeia kqjr
*4( Okfhka wdVH jQ ksOka.; uy;a Ok we;s uy;a WmfNda. mrsfNda. iuzm;a
we;s uy;a fiakd Yla;ss we;s uy;a r:dOssjdyk we;ss uy;a rg we;sss mrsmQK!
Okd.dr OdkHd.dr we;s” *5( nUo;a kuz liS rfcla jsh’ os


uyfKkss” tl, oSS;sss kuz fldfid,a rcyg funÌ isf;la jsh’ ‘nUo;a kuz liS
rc f;u Okfhka wdVH fjhs’ * fuys *4(( we;af;ah’ uu jkdys os

34 
” uyfKks” blans;s oSSS;ss kuz fldi, rc f;fuz fufyish f.k m

[ \ q462 / ]
ckmoho” iajK!doS Okho”
OdkHd.drho ch f.k jsiqfhah’ blans;s oSS;s fldfid,a rc f;fuz nsrskao iys;
jQfha nrKei huz;efklo tys .sfhah’ mss

35 
” uyfKks” blans;s oSS;s fldi, rcqf.a fufyis f;dfuda oSSS;s fldfid,a
rcqg fujoka lSh’ ” foajfhks” .ensks fjus’ udyg funÌ fod<Èflla
Wmkafkah’ br Wodjk l, ikakoaO jQ ljp weÌuz me<Ës ukd nsuzys isgs
isjzrZ. fikZ. oelSugo” lvq fiaÈ j;2r nSugo leue;s fjushs ” “foajfhks”
os

36 
” uyfKks” tl, nUo;a kuz liS rcqf.a fmfrjs nuqKq f;fuz oSS;s kuz
fldfid,a rcqf.a hyZM fjz’ uyfKks” blans;s oSS;s kuz fldfid,a rcq f;fuz
nUo;a rcqf.a fmfrjs nuqKq f;fuz huz;efklayso tys meusKsfhah’ meusK nUo;a
liS rcqf.a fmfrjs nuqKqyg fujoka lSh’ “hyZMj” kqUf.a fhfy

[ \ q 463 / ]
nSuo *5( leue;s fjzhhs ’ ‘ foajhka jykai” tfia jS kuz wmsÈ foajsh n,uqhhs ’ * foajsh oelSug leue;s nejz fmfrjs f;u lSh’ (

“uyfKks”
blans;s oSS;s fldfid,a rcqqf.a fufyish f;dfuda nUo;a liS rcqf.a fmfrjs
nuqKq f;fuz huz;efklayso tyss meusKsfhah’ uyfKks” nUo;a liS rcqf.a
fmfrjs nuqKq f;fuz * ;uka fj;g ( tkakdjQ  oSS;s fldfid,a rcqf.a fufyish
ÈroSu Ègqfjzh’ oel yqkiafkka keZ.S isg W;2re iZMj tlia fldg fmdrjd f.k
oSS;s fldfid,a rcqf.a fufyiss f;dfuda huz;efklayso tys weËs


uyfKks” blans;s n1yao;a; kuz liS rcqf.a mqqqfrdays; n1dyauK f;fuz
nqyauo;a; liS rc f;fuz huz;efklayso tys meusKsfhah’ meusK n1yauo;a;
rcqyg ‘ foajhka jykai” fyg iQhH!hd kefZ.k l,ays ikakoaOjQ weÌuz we;sj
ukd nsuzys isgSjd’ lvqjo fidaodjs ksus;a;la fmfkhs ’ * fuyss *4((
foajfhksss” tfia ldrKfhla olakd ,efnz’ fig fidaokq ,efn;ajdhs “

37 
” uyfKks” tl, nUo;a liS rc f;u usksiqkag wK lrjSh’ ‘mskaj;aks” fmfrjss
nuqKq f;u huzfia  lshdo tfia lrjhs ’ uyfKks” oSS;s fldfid,a rcqf.a
fufyiSs f;dfuda ysre kefZ.k l,ays ikakoaO ljp weÌuz we;s ukd nssuzys
isgshdjQ isjzrZ. fikZ. olakgo” lvq fiaÈ c,h fndkakgo ,enqfjzh’ * fuys
*4((

[ \ q 464 / ]
38  ” uyfKks” blans;s oSS;s
fldi, rcqf.a fufyis f;dfuda ore .en uqyqlsrSug meus mqf;l2 jeÈjdh’ Tzyg
oSdjq lshd kuz lf

39 
uyfKks” tiufhys jkdys oSS kuz fldfid,a rcqf.a lmaml f;fuz nUo;a liSs
rcq fj;  fjfihs’ uyfKks” oSS;s fldfid,a rcqf.a lmaml f;fuz nrKeia kqjr
tla;rd m1;Hka; wjldifhlays l2U,ay,a f.hl wm1lg fjzYfhka msrsjecss
weÌfuka hq;2j jikakdjQ nssrsË iys; fldfid,a rcq Ègqfhah’ oel n1yauo;a;
liS rc f;u huz;efklayso tys meusKsfhah’ meusK n1yauo;a; liSs rcqg  fufia
lSfhah’ ‘ foajhka jykai” oSS;s fldfid,a rc f;fuz nsrskao iuZ. nrKeia
kqjr tl;ard m1;Hka; ;efklays l2U,alrefjl2f.a f.fhys wm1lg fjzYfhka
msrsjecs weÌfuka jihs’ ’ hkqfjkss’

30 
” uyfKks” tl, nrKeia liSss rc f;u ussksiqkag wK lrjSh’ “mskaj;aks” tfia
jS kuz nssrskao iuZ. fldfid,a rcq f.k tj’ ” lshdhs’ uyfKks” ta

[ \ q 465 / ]
usksiaiq ” foajfhks” tfia flfruq
” lshd nUo;a liS rcqyg ms


uyfKks” fufia lSs l, ta uskssiaiq oSSS;s kuz fldfid,a rcqg fuh lSfjdah’
‘ fuz oSSs;s fldfid,a rc f;fuz Wu;2 fjz’ kka fodvjhs’ fudyqf.a oSdjq
f;fuz ljfrlao $fuz f;fuz ljfrl2g * fuyss *7((

(c) 23

[ \ q 466 / ]
” mssskaj;2kss” uu Wu;2fjka kka
fkdfodvjus’ tfia kuqÈ hfula kqjKe;s fjz kuz fya f;fuz jssfYaIfhka
i,lkafkah’ *9( uyfKks” fojkqj;a oSS;s fldfid,a rc f;fuz *fuys *6( *7(
*8(( ;2ka fjkqj;a oSS;s fldfid,a rc f;fuz ” * fuys *6( *7( *8((


uyfKks” ;2kafjkqj;a oSsS;s fldfid,a rc f;fuz * fuys *6( *7( *8(( lSl,
uyfKks” blans;ss ta ukqIHfhda nsrssË iys; fldfid,a rcq jS:sfhka jS:sh
i;ruxiFOssfhka i;ruziFOshg f.k f.dia ol2Kq fodrska mssg lrjd kqjrg
ol2Kska i;r fldgila fldg lmd fldgia i;r osYdfjz nyd wdrCId ;nd .sfhdah’

3- 
” uyfKks” blans;s oSdjq l2udr f;u nrKeig msjsi iqrd f.kjq;a wdrCIlhkag
fmjzfjzh’ huzjsfgl Tjqyq u;ajQjdyq jegqfkda jQjdyqo tl, oej /ia fldg
ujqmshkaf.a issrer iEhg k.d .sks oS weËs*
uyfKksss” n1yauo;a; liS rc f;u weËs

4= 
” uyfKks” blans;ss oSdjq l2udr f;fuz jkhg f.dia yels;dla js,dm lshd
yZvd lÌZM msioud nrKeig msjsi wka;%mqrhdf.a iuSSmfha msysgs we;ay,g
f.dia yia;HdpdrSkag fufia lSfhah’ ” weÈrdfKks” uu isma bf.kSug leue;s
fjushss ” “mskaj;a udkjlh” tfia jS kuz bf.k .kqjhs ” lSSh’ uyfKks”
blans;s oSdjq l2udr f;u / wZMhuz l, keZ.S isg we;ayf,ys usysrs

* jdlHh je/os fia fmfKa’ fm< yd iiËkak’

[ \ q 467 / ]
yZvska .dhkd lf

43 
” uyfKks” tl, oSdjq l2udr f;fuz nUo;a liSs rcqyg m

[ \ q 468 / ]
‘ foajhsks” kqUg r:h f;u fhdok
,oafoah’ oeka hulg l,a i,lkafkah’’ blans;s nUo;a liS rc f;fuz r:hg
kexf.ah’ oSdjq l2udr f;fuz rsh msg;a lf

44 
” uyfKks” blans;s nUo;a liS rc f;fuz wE;g f.dia oSdjq l2ureg fufia
lSfhah’ ‘ mskaj;a udKjlh” tfia kuz r:h uqoj’ la,dka; jQfhus” ksos
.kafkushs ’ uyfKks” ‘foajhka jykai” tfiahhs ’ oSdjq l2udr f;fuz
n1yauo;a; liS rcqg ms

45 
tl,ays uyfKks” nUo;a liS rc *4( nshjQfhah’ nsfhka ;e;s.;af;ah jevshla
iel we;af;ah’ fjjz,uska jyd keZ.S isgsfhah’ *5( tl,ays uyfKks” oSdjq
l2udr

[ \ q 469 / ]
f;u nUo;a liS rcqyg fufia
lSfhah’ ‘ foajhsks” kqU l2ula msKsi *fuys *4(( ‘ mskaj;a udKjlh” fuysoS
iSfkka oSS;s fldfid,a rcqf.a mq;ajQ oSsdjq l2udrhd lvqfjka ud lemSh’ uu
fya;2fjka * fuys *4(( ‘ uyfKks” blans;s oSdjq l2udr f;fuz juz w;ska
nUo;a liS rcqf.a ysi w,ajdf.k ol2Kq w;sska lvqj f.k nUo;a liS rcqg fufia
lSh’ ‘foajhsks” oSS;s fldfid,a rcqf.a mq;a jQ ta oSdjq l2udrhd kuz uu
fjus’ kqU wmg fndfyda fia wkJ:! lrkafkla fjysh’ kqU jssiska wmf.a n,
fiakdjo” jdykho” ckmoho”  Okd.drho” fldgq.2,o” meyer .kakd ,oS’ kqU
jsiska udf.a ujqmsfhda kik ,oS’ huznÌ uu ffjrh ke;s lrkafkuz kuz fuh
jkdys thg fuz ld,h fjzhhs ’ * kqU jsiskau kik ,oafodah(

46 
” uyfKks” blans;s nUo;a liS rcq f;u oSdjq l2uryqf.a md uq, ysiska jegS
oSdjq l2ureg fufia lSh’ ‘ mq;a oSdjqfjks” udf.a cSjs;h foj” mq;a
oSjqfjks” udf.a cSjs;h foj” uu rcqyg oSjs oSu msKsi l2ug W;aidy flfruzo $
rcf;fuz udyg osjs fokafkah’’


mq;a oSdjqfjks” tfia jS kuz kqU;a udyg osjs foj” uu;a kqUyg osjs fous’ ’
lSh’ uyfKks” blans;s nUo;a liS rcqo oSdjq l2udrhdo Tjqfkdjqkag osjs
Èkafkah’ w;ao .;af;dah’ * w;ska w; .;af;dah’ ( wk;2re fkdlrk mrsos
osjsrSuzo lf

[ \ q 470 / ]

47 
” uyfKkss” blanss;s nUo;a kuz liSS rc f;u nrKeig msjsi msrsfiysss jQ
weue;shka /ia lrjd fufia lSh ‘ mskaj;aks” boska oSS;s fldfid,a rcqf.a
mq;ajQ oSdjq l2udrhd olssssjz kuz Tyqg l2ula kuz lrjkakjzo ’  lshdhs’
iuyre fufia lSsy’ “


foajhskss” wms w;a isÌjkafkuq” foajhskss” wms md isÌjkafkuq” foajhskss”
wms kdih isÌjkafkuq” foajhskss” wms lka kdid isÌjkafkuq” foajhskss” wms
yssi isÌjkafkuqhs” ” “mskaj;aks”fuz f;fuz  jkdys ta oSSsS;s fldi,
rcqf.a mq;a jQ oSdjq l2udrhd fjhs’ fuz f;fuz lssisjla lrkq fkdyelaflah’
fudyq jsiskao udyg cSsjs;h fok ,oafoah’ ud jssiskao fudyqg cSsjs;h fok
,oafoahhs ” lSh’ tl,ays jkdys uyfKks” nUo;a rcq oSdjq l2ureg fufia lSh’ “

mq;a
oSdjq l2udrfhks” kqUf.a mssh f;fuz urK ld,fhys *4( ‘ orej” oSdjq
l2udrfhkss” os.g fkdn,j” fldgg fkdn,j” orej osdjq l2udrfhks” ffjrfhka
ffjrfhda fkdikaisfË;s” orej oSdjq l2udrfhks” wffjrhka jkdysss ffjrfhda
ixisfË;ahhs ’ lshd hula lSfha kuz kqUf.a msh f;u l2ula iËyd lSfhaoehs ’
jspdf

[ \ q 471 / ]
hfula lSfhao foajhjka jsssiska
udf.a ujqmsshda urK ,oafodahhs boska uu foajhsska cSjs;fhka f;dr
lrkafkuz kuz foajhkaf.a oshqKqj leue;sjQ huz flfkla fj;ao” Tjqyq ud osjs
f;dr lrkafkdah’ foajhka jsiska udf.a ujqmshka kikaa ,oafodahhs hula
lshk ,oafoao bossska uu foajhka cSjs;fhka f;dr lrkafkuz kuz foajhkaf.a
oshqKqj leue;s flfkla fj;a kuz ” Tjqyq udf.a cSjs;h f;drlrkaafkdah’ huz
flfkla udf.a oshqKqj leue;s jkafkdao” Tjzyq Tjqka cSkjs;h f;drlrkafkdah’

fufia
ta ffjrh ffjrh lssrSSsfuka fkdikaisfËkafkah’ oeka jkdys foajhka jsiska
udf.a cSjs;h fok ,oafoah’ ud jsiskao foajhkayg cSjs;h fok ,oafoah’ fufia
ta ffjrh ffjr fkdlsrsSfuka ikaisÌfkah’ foajhsks” udf.a msh f;u uerSuz
l, fuz lreK iËyd * fuys *4(( lSfhah’

48 
blans;s nUo;a liS rc f;u ” mskaj;aks” wdYaphH! fjhs” mskaj;aks” fmr
kqjQjla fjhs’ hfula mshdf.a ixfCImfhka jokh ms

49 
*3( ” uyfKks” fuys jkdys ta bjiSsu yd is,aj;a nj fydnssfkah’ huzfyhlska
f;dms fufia ukdfldg foik ,o iiafkys mejssos jQjdyqo * Ou! jskfhys (
CIudo jjz”iqis,aj;ao jjz’ hhs ” *4( jod

[ \ q 472 / ]
nj kqiqÈiqh’ flda,dy,h
fkdiqÈiqh” jss.1yh kqiqÈiqh” jsjdoh kqiqÈiqh ” lshdhss’ ;2kafjks jro ta
wOu!jdoS NsCIQka Nd.Hj;2ka jykafiag fuh oekajSh’ ” iajduSsks”
Ou!iajduSjQ Nd.Hj;2ka jykafia w,afmd;aidyS we;af;a n,dfmdfrd;a;2jk
fialajd’ iajduSksss” Nd.Hj;2ka jykafia fuf,dj iem jsyrKfhka hqla;jqfha
jdihlrkfialajd’ wms fuz l,n,fhka flda,dy,fhka m11lg jkafkuqhs ” lshdhs’
blans;s fuz ysia mqreIfhda jskdYh ,l2Kq fldg we;af;dah” fudjqqyq yeZ.jSu
myiq fkdfjzhhs ” wiafkka ke.sg jevsfial’


* oSdjQ nKjr ksus’ (

3  tl,ays Nd.Hj;2ka
jykafia fmrjre fjzf,ys yeË fmdrjd md;1 isjqre f.k fldiUE kqjr msZvq
mssKsi yeisr miajre mssKaavmd;fhka wdmiq jevsfiala fikiqk ;ekam;afldg
md;1 isjqre f.k iZ. ueo isgsfialau fuz .d:djka jod


ioDY ck f;fuz uy;a Ynzo we;af;dah” lsisfjla *uu( nd, fjushs *f;mss(
iss;jz’ iZ.k nsfËk l, fndfyda fihsska wksl2È tla lrefKla tkuz ud kssid
iZ.k nsfËahhs fkdie,l2fjdah’ “


uq,d isys we;af;dah’ mKavs; ms

” ug wdfl1daY lf
 


ug wdfl1daY lf

[ \ q 473 / ]


fuz f,dalfha ffjrfhda ffjrfhka lsis lf,l;a fkdikaisfË;a’ ffjr
fkdlsrSfukau ikaisfË;a’ fuz iajNdjh f;fuz mqrd;Kh * nqÈ mfianqÈ uyry;2ka
( f.a fjz’

” fuys wms kefiuqhs vnrldrSyq fkdoks;a’ Tjqk;2fryssss huzflfkla oks;ao ta fya;2fhka vnrfhda ikaisfË;a’ “


f;dm ujqmshkaf.a weg fkdissËsk ,oafodah’ osjs f;dr fkdlrk ,oaody’
.jh”wYajh” Okh hk fudjqka meyer fkd.kakd ,oafodah’ rg meyer .;a;djQ
Tjqkaf.ao tlajSsu *iu.sh ( fjz’ “


ia:dfkdps; m1{dfjka hqla;jQ iuZ. yeisfrkakdjQ ukd jssyrK we;s m1d{jQ
hyZMfjl2 boska ,nkafkao” ishZM m1lg wm1lg WjÈre ueZv Tyq yd i;2gq is;a
we;af;a isys we;af;a yeisfrkafkah’ ia:dfkdps; m1{dfjka hqla;jQ iuZ.
yeisfrkakdjQ ukd jssyrK we;s m1d{jQ hyZMfjl2 boska fkd,nkafkao” oskk ,o
rg yer.shdjQ rcqka fukao jkfhyys fY1IaG yia:shd fukao ;ksjQfha
yeisfrkafkah’ “


;kssjQjyqf.a yeisrSu W;2us’ nd,hd flfrys hyZM nfjla ke;s’ jkfhys
fY1aIaG yia:shd fuka ksre;aidyS jQfha ;ksjQfha yeisfrkafkah’ mjz
fkdlrkafkah’ “

blanss;s Nd.Hjl2ka jykafia iZ. ueo isgsfialau fuz .d:djka jodrd nd,ldf,dkldrduh huz;efklayso tyss jevsfial’


tiufhys jkdys wdhqIau;a N.2 f;r f;fuz nd,ldf,dKldrdufhys jikfial’
wdhqIau;a N.2 f;r f;fuz *4( wE; isg tk Nd.Hj;2ka jykafia oel wiakla
mekjQfhah’ md fodakd osh” md mqgqj” md mqjrej t

[ \ q 473 / ]
bjish yelssso $ lssu hemssh
ye;sso$ uyK msKavmd;fhka la,dka; fkdjQfhysoehssss $ weiQfial’ ”
iajduSks” Nd.Hj;2ka jykai” bjissh yelsh” hemsh yelsh” iajduSks” uu
msKavmd;fhka la,dka;  fkdjQfhusshs ” lSfhah’ blans;s Nd.Hj;2ka jykafia
wdhqIau;a N.2 f;rekqjka oeyeus l:dfjka lreKq f.kyer olajd iudoka lrjd
f;o .kajd i;2gq lrjd wiafkka keZ.sg m1dpSkjxiodh huz;efklayso tysss
meusssKsfial’


tiufhys jkdys wdhqIau;a wkqreoaO f;r f;fuzo” wdhqIau;a kkaosh f;r
f;;fuzo” wdhqIau;a lsuzns, f;r f;fuzo” mdpSskjxiodfhys jevji;a’ odhmd,
f;u wE; tk Nd.Hj;2ka jykafia oel Nd.Hj;2ka jykafiag fufia lSsfhah’ ”
Y1uKhka jykai” fuz wdjdihg fkdmssjsfikfialajd’ fuys l2, mq;1fhda
;sfofkla fj;a Tjzyq osjqKqfjys kssr; iajNjdh we;af;da fjfi;a’
Wkajykafiaa,dg wmyiqjla fkdl< uekjhs ‘”

wdhqIau;a
wkqreoaO f;r f;fuz nqÈrÈka iuZ. uka;1Kh lrkakdjQ odhmd,hdf.a jok
weiqfjzuh’ wid odhmd,hdg fujoka lSh’ ” weje;a odhmd,h” Nd.Hj;2ka jykafia
fkdj,lajj” wmf.a Ydia;DjQ Nd.Hj;2ka jykafia jevsfial’” lshdhs’


blans;s wdhqIau;a wkqreoaO f;r f;fuz wdhqIau;a kkaosh f;r f;fuz;a”
wdhqIau;a lsuzns, f;r f;fuz;a huz;efklays jSo tys meusKsssfhah’ meusK
wdhqIau;a kkaosh f;rekago wdhqIau;a lsuzns, f;rekago fujoka lSh’
“wdhqIau;ajreks” bosrshg tjz” wdhqIau;ajreks” bosrshsg tjz” wmf.a
Nd.Hj;2ka jykafia jevsfial’ ” lsshdhs’ blanss;s wdhqIau;a wkqreoaO f;r
f;fuzo” wdhqIau;a kkaosh f;r f;fuzo” wdhqIau;a lsuzns, f;r f;fuzo
Nd.Hj;2ka jykafia fj;g meusK tla kula Nd.Hj;2ka jykafiaf.a md;1d isjqre
ms

[ \ q 475 / ]


” wkqreoaOfhks” lsfulao f;dmyg mSvd fkdfjuqhhs wkqreoaOfhkss” lsfulao
f;ms *4( iy.s jQfjda” i;2gq jkafkda” jsjdo fkdlrkafkda” lsrs yd c,h fuka
jQjdyq Tjqfkdjqka m1sh weiaj,ska oelaflda ” *5( jijzo $ ” ” iajduSsks”
taldka;fhka wms * fuys *4(( jiuqhs ” *lSSyq( ” wkqreoaOfhks” f;ms flfia
kuz *fuys *4(( jijzo $” ” *6( ” iajduSks” fuysos udyg   fufia woyia fjz’
huz uu funÌ jQ n1yaupdrSka iuZ. jiuzo ug ,dNfhda fj;a’ ud jsiska hym;la
,nk ,oafoahhs iajduSks” fuz wdhqIau;2ka flfrys udf.a ffu;1S ldh lu!h
m1lgjo ryis.;jo t


” iajduSks” ta uu  issh is; ;nd fuz wdhqIau;2ka jykafia,df.a is;a
jYfhka mj;sus’ iajduSsks” wmf.a YrSrfhda fjkiau fj;a’ is; tllauhhsss
isss;ushs ” wdhqIau;a kkaosh f;r f;fuzo” wdhqIau;a lsuzns, f;r f;fuzo”
Nd.Hj;2ka jykafiag fuh ie, lf


wkqreoaOfhkss” f;ms flfia wm1udojQjdyq flf

[ \ q 476 / ]
Ndckh fidaod t


iajduSksss” mia osklg jrla isshZM rd;1sfhyss oeyeus l:dfjka hq;2j
ysËsuq’ iajduSks” wms fuz wdldrfhka wm1udjQjdyq flf


blans;s Nd.Hj;2ka jykafia wdhqIau;a wkqreoaO f;rekao” wdhqIau;a kkaosh
f;rekao” wdhqIau;a lsuzns, f;rekao oeyeus l:dfjka iudoka lrjd i;2gq lrjd
f;o .kajd wiqfkka keZ.sg mdrsf,hHl jkh huz;efklayso tys pdrsld lrkfiala
mdrsf,hHl huz;efklayso tys jevsssfial’ Nd.Hj;22ka jykafia * we;2jsiska
rlakd,o ( fidÌre jk ,eyefnys i,a rela uq, jev jikfial’ blans;s ryis.;j 
jsfjzlhg .shdjQ Nd.Hj;2ka jykafiag funÌ isf;la jsh’ ” uu jkdys fmr*4(
vnr lrkakdjQfld,dy, lrkakdjQ jsreoaOjdo lrkakdjQ vnrhg mQj!Nd. l:d we;s

[ \ q 477 / ]
iZ. flfrys kvq mjrkakdjQ *5(
fldiUEkqjr jeis ta NsCIQka lrK fldg f.k wdlSK! jQfhuz iemfia
fkdjsiQfhus’ ta uu ful,ays ;ksjQfhuz fojeksfhl2 ke;sfhuz fjus’ *fuys
*4(( fldiUE kqjr jeis ta NsCIQkaf.ka f;drju iqjfia myiqq mrsos fjfiuss’ “


tla;rd uy;a wef;la we;2kaf.kao” we;skakshkaf.kao” ;reK we;2kaf.ako”
we;a megjqkaf.kao wdlSK! jQfha fjfihs’ w. isËssk ,oaodjQu ;K lhs’ Tyq
jsiska nssËssk ,o fld< w;2 l;a’ le


tl, ta uy we;2yg funÌ issf;la jSS’ ” uu jkdys fmr we;2kaf.kao”
we;skakshkaf.kao” ;reK we;2kaf.akao” we;a megjqkaf.kao wdlSK! jQfha iem
fia fkdjsiQfhus’ w. isËssk ,oaodjQu ;K lEfjus’ ud jsiska nssËssk nsËsk
,o fld< w;2 fiiafida lEfjdah’ le

[ \ q 478 / ]
we;skakssfhda .guska .sfhdah’ ta
uu ful,ayss ;ksssjQfhus fofjkssfhla ke;s jQfha fjus’ we;2kaf.kao
we;skakshkaf.kao ;reK we;2kaf.kao” we;a megjqkaf.kao f;drju iem myiq
mrssos fjfius’ “

3= 
blans;s Nd.Hj;2ka jykafia ;uka jykafiaf.a mjsfjzlh oeko ;uka jykafiaf.a
is;ska ta uy we;2kaf.a is; ms


rsh ysia jka o< we;s” we;2 huzfyhlska ;ksjQha jkfhys we,Sula fjzo”
fuz we,Su f;u *jkfhys jsiQ ( uy we;2f.a fY1aIaG nqÈkaf.a is;ska is; iu
fjz’ “

33 
blans;s Nd.Hj;2ka jykafia mdrsf,hHl jkfhys leue;s ;dla l,a jei ieje;a
kqjr huz;efklayso tys pdrsld l< fial’ l1ufhka pdrsld lrkfiala ieje;a
kqjr huz;efklayso tys jsiQfial’ Nd.Hj;2ka jykafia tyss ieje;a kqjr
wfkamsZvq uy isgq jsiska lrjk ,o fcA;jkdrdufhys jdih lrk fial’ blans;s
fldiUE kqjr jeis Wmdilfhda ” fldiUE kqjr jeisss wdhH! jQ fuz NsCIQyq wmg
fndfyda wjevla l

[ \ q 479 / ]
wi;aldr m1lD;s fldg we;af;da *5( neyer fyda hkafkdah’ isjqre yerSu fyda lrkafkdah’ nqÈrÈka fyda myojkakdyhs “

34
fldiUEkqjr Wmdilfhda fldiuznl NsCIQka fkdjekafodah’ oel yqkiqfkka keZ.S
fkdkeZ.ssgsfhdah’ weËs

” weje;aks” tfia kuz wms ieje;a kqjrg f.dia Nd.Hj;2ka jykafia yuqfjys fuz wOslrKh ikaisË jkafkuqhs ” lssshdhss’

35 
blanss;ss fldiUE kqjr jeis NsCIQyq fikiqka yl2,d ;nd md;1d isjqre f.k
ieje;a kqjr huz;efklayso tys meusKshy’* fuys 9 *4(( fldieUE kqjr jeis ta
NsCIQyq ieje;a kqjrg t;ahhs wdhqIau;a YdrSmq;1 f;r f;fuz weiqfhah’
blans;s wdhqIau;a YdrSSmq;1 f;r f;fuz Nd.Hj;2ka jykafia huz;efklayssso
tys meusKsfhah’ meusK” Nd.Hj;2ka jykafia jeË tl;amfil isgsfhah’ tl;amfil
issgs wdhqIau;a YdrSmq;1 f;r f;fuz Nd.Hj;2ka jykafiag ” iajduSks” *
fuys 9 *4(( fldiUE kqjr jeis NsCIQyq ieje;a kqjrg t;a’ iajduSks” uu ta
NsCIQka flfrys flfia ms


idrSmq;a;h” tfia jS kuz kqU Ou!h huzfiao tfia isgqjhs ” * jod

[ \ q 480 / ]
YdrSmq;1h” fuz iiafkys uyfKla
*4( wOu!h Ou!hhs m1ldY flfrA kuz” Ou!h wOu!hhhs m1ldY flfrA kuz” wjskh
jskhhs m1ldY flfrA kuz” jskh wjskh hhs m1ldY flrA kuz” ;:d.;hka jsiska
fkdjodrk ,oaola jodrk ,oafoahhs m1ldY flfrA kuz” ;:d.;hka jsiska jodrk
,oaola fkdjodrk ,oafoa hhs m1ldY flfrA kuz” ;:d.;hka jsiska mqreÈ fkdlrk
,oaola mqreÈlrk ,oafoa hhs m1ldY flfrAkuz” ;:d.;;hka jsiska mqreÈ lrk
,oaola mqreÈ fkdlrk ,oafoahhs m1ldY flfrA kuz” ;:d.;hka jykafia jsiska
fkdmKjk ,oaola mKjk ,oafoa hhs m1ldY flfrA kuz” ;:d.;hka jykafia jsiska
mKjk ,oaola fkdmKjk ,oafoa hhs m1ldY flfrA kuz” wkdm;a;sh wdm;a;ssh hhs
m1ldY flfrA kuz” wdm;a;sh wkdm;a;sh hhs m1ldY flfrA kuz” ,yqldm;a;sh
.reldm;a;shhhs m1ldY flfrA kuz” .reld m;a;sh ,yqldm;a;sh hhs m1ldY flfrA
kuz” idjfiidm;a;sh wkjfiidm;a;sh hhs m1ldY flfrA kuz” wkjfiaidm;a;sh
idjfidm;a;sh hhss m1ldY flfrA kuz” ÈgzGq,a,dm;a;sh wÈgzGq,a,dm;a;sh hhs
m1ldY flfrA kuz” wÈgzGq,a,dm;a;sh ÈgzGq,a,dm;a;sh hhs m1ldY flfrA kuz”
*5( YdrSSmq;1h” fuz wgf

36 
” YdrSmq;1h” jia;2 oywglska Ou!jdoS f;u o;ahq;af;ah’ YdrSmq;1h fuz
Ydikfhys uyK f;u * fuys 35 *4( fhoSfuzoS Ou!hg wOu!h” jskhg wjskh” jodrk
fjkqjg fkdjodrk” mqreÈ fjkqjg fkdmqreÈ” fkdmqreÈ fjkqjg mqreÈ” mKjk
fjkqjg fkdmKjk” fkdmKjk fjkqjg mKjk” wdm;a;shg wkdm;a;s” .rel fjkqjg
,yql” ,yql fjkqjg .rel” wkjfii fjkqjg idjfii” idjfii fjkqjg wkjfii”
wÈgzGq,a, fjkqjg ÈgzGq,a,” ÈgzGq,a, fjkqjg wÈgzGq,a,” lshd *35 *4(
jsreoaO wJ:! we;sjk fia fhdod.; hq;2h’( YdrSmq;1h” fuz wgf

[ \ q 481 / ]

37 
wdhqIau;a uyuq.,ka” uyd ldYHm” uylpzpdk” uydfldgzzGs;” uylmamsk”
uydpqkao” wkqreoaO” Wmd,S” frAj;”wdkFo” rdyq, * fuys 9 *4(( fldiUE kqjr
jeis NsCIQyq ieje;a kqjrg t;ahhs weiQy’ blansss;s wdhqIau;a rdyq, f;fuz
Nd.Hj;2ka jykafia huz;efklayso tys meusKssfhah’ meusK” Nd.Hj;2ka jykafia
jeËtl;aamfil isgsfhah’ tl;amfil isgs wdhqIau;a rdyq, f;fuz Nd.Hj;2ka
jykafiag ” iajduSks” *fuys 9 *4(( fldiUE kqjr jeis NsCIQyq ieje;a kqjrg
t;s’ iajduSskss” uu ta NsCIQka flfryss flfia ms


rdyq,h” wgf

38 
” wgf

39 
uyd m1cdm;S f.d;uSSs f;dfuda ta * fuys 9 *4(( fldiUE kqjr jeis NsCIQyq
ieje;a kqjrg t;ahhs weiQy’ blansss;s uym1cdm;S f.d;uS f;dfuda  Nd.Hj;2ka
jykafia huz;efklayso tys meusKssfhah’ meusK” Nd.Hj;2ka jykafia jeË
tl;aamfil isgsfhah’ tl;amfil isgs uym1cdm;Ss f.d;uS f;dfuda N.Hj;2ka
jykafiag ” iajduSks” ta * fuys 9 *4(( fldiUE kqjr jeis NsCIQyq ieje;a
kqjrg t;s’ iajduSskss” uu ta NsCIQka flfryss flfia ms


(c)  24

[ \ q 402 / ]

30  * fuys 39 fPAofha ‘ uydm1cdm;S f.d;uS ’ fjkqjg ‘ wkd:msKavsl .Dym;s ’ lshd fhdod .; hq;2hs’ (

3-  * fuys 39 fPAofha ‘ uydm1cdm;S f.d;uS ’ fjkqjg us.drud;d jsidLdj ’ lshd fhdod.; hq;2hs’ (

4= 
blans;s fldiUE kqjr NsCIQyq ms


YdrSmq;1h” tfia kuz jsfjzl fikiqka osh hq;2h’ ” boska jsfjzlhla fkdjS
kuz flfia ms

43 
blans;s Ou!ho jskho m1;HfjCId lrkakdjQ ta WlaLs;a; NsCIqyg funÌ isf;la
jS’ *4( ‘ fuda f;dfuda weje;a jkakSsh” fuda f;dfuda fkdu weje;a
fkdjkakSh’* wej;a fjz hk wJ:!!hs’ ( weje;g meusKsfha fjus’ fkdmeusKsfha
fkdfjus’ WfCImKSh lu!h lrk ,oafoa fjus’ WfCImKSsh lu!h fkdlrk ,oafoa
fkdfjus’ wfldmHjQ lreKg iqÈiq jQ OdrAusl lu!fhka WfCImKSh lu!h lrk
,oafola fjus’ *5( blans;s WfCImKSh lu!h ,enQ ta uyK f;u WlaLs;a;dkqjrA;l
NsCIQka huz;efklayssso tys meusKsfhah’ meusK WlaLs;a;dkqj;!l NsCIQkag
fufia lSh’ * fuys *4(( wdhqIau;ajreks” tjz” ud we;2<;a lr .ksjz’ “

44 
blans;s WlaLs;a;dkqj;!l jQ ta NsCIQyq WlaLs;a;jQ ta NsCIqj f.k
Nd.Hj;2ka jykafia huz;efklayso tys meusKshdyqh’ meusK” Nd.Hj;2ka jykafia
jeË tl;amfil isghdyqh’ tl;amfil isgs ta NsCIQyq Nd.Hj;2ka jykafiag ”
iajduSks” fuz WfCImKSh lu!h l< NsCIQyq * fuys 43 *4(( ‘ tjz
wdhqIau;2ka ud we;2<;a lr.ksjz hhs ’ lSjdyqh’ ‘ iajduSks flfia ud
jsiska

[ \ q 483 / ]
ms

45 
blans;s ta WlaLs;a;dkqj;!ljQ ta NsCIQyq ta WlaLs;a;l NssCIqj we;2<;a
fldg f.k WlafLml NsCIQyq huz;efklayso tys msusKsshdy’ meusK” WlafLml
NsCIQkag fujoka lSsy’ *4( ” weje;aks” huz jia;2fjlays iZ.kf.a vnrfhlao”
fld,dy,fhlao” ix jjJ:dkfhlao” kdkdlrKfhlao jQfha kuz *5( ta uyK f;fuz
weje;g meusKsfhao fjhs’ WlaLs;a;o fjhs’ * WfCmKSh lu!h oeyeushhss
ms

46 
blans;ss ta WlafLml NsCIQyq Nd.Hj;2ka jykafia huz;efklayso tys
meusKshdyqh’ meusK” Nd.Hj;2ka jykafia jeË tl;amfil isgshdyqh’ tl;amfil
isgs ta WlafLml NsCIQyq Nd.Hj;2ka jykafiag fujoka lsy’ “iajdusks”
WlafLmKSh lu!h l< NssCIQkag wkqj mj;sk NsCIQyq fufia
lSjdyqh’‘weje;aks” huz jia;2fjlays *4( ixhdf.a huz vnrhla l,yhla jsreoaO
.ekSula jsjdohla ixfNOhla ixhd w;r m,qoaola” ixhd isud lsrSula” ixhd
fjka lsrSsula weoao *5( ta fuz NsCIqj meusKsfhao” WlafLmKSh lu!h
flf

[ \ q 484 / ]
jsjdohla” ix fNOhla” ixhdf.a
m,qoaola” ixhdf.a iSudjla” ixhdf.a fjkajSula fjzo ta fuz NsCIqj weje;g
meusKsfhao” WlafLmKSh lu!h lrk ,oafoao” olafkao” ‘ we;2<;a lrk
,oafoao” *5( boska ixhdg meusKs l,a we;af;a jS kuz ixhd ta jia;2j
ixisËjSu msKsi ix idu.1shla lrkafkah’ fuz oekajSuhs’ * fuys *4(( ix
f;fuz ta jia;2j ixisËjSssu msKsi ix idu.1shla lrhs’ ta jia;2j
ixissssËjSu msKsi ix idu.1shla lsrSu huz wdhqIau;a flfkl2g leue;so fyf;u
ksYaYnzo jkafkah’ hful2g fkdleue;s jkafkao fyf;u lshkafkah’ iZ.k jsiska
ta jia;2j ixisËjSu msKsi ixidu.1sh f;dfuda lrk ,oaoSh’ ix rdcssh kik
,oaoSSh” ix fNOh ke;slrk ,oafoah’ ixhd leue;sh’ tfyhska ksYaYnzoh’ fuz
ksYaYnzolu fufia orus’ tflfkysu Wfmdi:h l< hq;af;ah’ mdfudla foish
hq;2h’ “

47 
blans;s wdhqIau;a Wmd,S f;fuz Nd.Hj;2kajykafia huz;efklayso tys
meusKsfhah’ meusK” Nd.Hj;2ka jykafiag jeË tl;amfil isgsfhah’ tl;amfil
isgs wdhqIau;a Wmd,S f;fuz Nd.Hj;2ka jykafiag fuh ie, lf


iajduSks” ix idu.1Syq flf;la fj;ao’ $ ” Wmd,sfhks” iZ.kf.a iu.sjSu fuys
fofofkla fj;a’ Wmd,ssfhks” iZ.kf.a iu.sjSfula we;’ *th( wJ:! rys;h’
wl2rej,ska muKla hq;2jsh’ Wmd,ssfhks” ix idu.1shla we;’ *th( wJ:!fhka
hq;2jsh’ wl2rej,ska hq;2jsh’ Wmd,sfhks”

[ \ q 485 / ]
wJ:!fhka f;drjQ wl2re muKla jQ
ix idu.1sh ljrSSso $ ” Wmd,ssssh” *fuys 47 *4(( ix f;fu ta jia;2j
jsksYaph fkdfldg fkduq,ska uq,g f.dia ix idu.1sh flfrAo” Wmd,sfhks” fuh
wJ:!fhka f;drjQ wl2rej,ska muKla hq;2jQ ix idu.1shhs’ Wmd,sfhks”
wJ:!fhka hqla;jQ jH[ackfhka hqla;jQ ix idu.1sssh ljrSSSo $ Wmd,sfhkss” *
fuys 47 *4(( ix f;fuz ta jia;2j jsksYaph fldg uq,ska uq,g f.dia idu.1sh
flfrAo fuh wJ:!fhka hqla;jQ jH[ackfhka hqla;jQ ix idu.1shhhs lssshkq
,efnz’ fuh fojeoEreuz ix idu.1Syq fj;s’ “

48 
blans;s wdhqIau;a Wmd,S f;r f;fuz yqkiafkka ke.S isg ;ksfmdg isjqr tlia
fldg fmdrjd f.k Nd.Hj;2ka jykafia huz;efklyso tys weËs

“ 
iZZ.kg lghq;2 Wmka l,o” jskh uka;1Khka Wmka l,aysÈ” jskhdJ:!hka Wmka
l,aysÈ” jskhdJ:! jksYaphka Wmka l,aysÈ” uy;a Wmldr we;s uskssia f;u fuys
lskuz m1ldr we;af;ao” fuys wkqn, oSug iqÈiqjQ uyK f;u flfia fjzo’ $”

“ 
m


tnÌ jQ iS, jsiqoaOsfhys isgshdjQ fyf;fuz jsYdro jQfha fjz’ wNsNjkh fldg
lshhss’ mssrsia ueog .sfha ;e;s fkd.kshs’ fkdief,hs’ wkqokakd ,oaola
lreKq iys;j lshuska m1fhdackh fkdmsssrsfy,hs’ “


tfiau fyf;u msrssi ueo m1Yak jspdrk ,oafoa is;sjs,s fkdis;hs’ f;acia
rys; jQfha fkdfjz’ lsh hq;2 meusKshdjQ m1Yakhg .e,fmkfia ms

[ \ q 486 / ]


jevsuyZM NsCIQka flfrys f.#rjlsrSuz iys;j jikafka fjz’ iajlSh
wdpdhH!jdofhys jsYdro jqfha fjz’ ta ta lreKq kqjKska fjka fldg .ekSug
iu;a jqfha fjhs’ lsh hq;af;ys lrk ,o mqreÈ we;af;a fjhs’ mius;2rka jerÈ
;eka oekSfuys oCIfjz’”


lsshk ,o huz joklska mius;2frda ks.1yhg fh;ao” uyck f;fuz wjfndaOhg
meusfKAo” fya f;fuz mryg fm


iZ.kf.a È; luzys iu;a fjz’ iZ.kf.a lD;Hhkays fyau .skakg msÈ .sf;,a fia
ukdfia bf.k .kafka fyda ms

“ 
huzmuKjQ jia;@kays weje;g meusfKao” huzfia wej;ska keZ.S isgSu fjzo”
fuz jsNXz.fhda fofofkla fj;ao” Tzyg WNh jsNXz.fhda fudkjg m1.2KjQjdyq
fj;a’ weje;a yg .ekSuz lreKq m

jsNXz.
oekSfuz oCIjQfha huz vnr lsrSuz wdosh lrkafka ;c!kSh lu!doSkaf.a jYfhka
iZ.k neyer lsrSSug meusfKao” huzm1ldr jQ jia;2jlska neyer lrk ,oafoa
fjzo” ta ksiaidrsl lu!hg kshus; j;a iuzmQK! l

“ 
fuz mKavs; f;u jevsuy,a NsCIQka flfryso kjl jQo uOHu jQo” f;reka
flfryso” uyKhdf.a jevsfhys yeisfrkafkao” tnÌ jQ ta uyK f;fuz fuys wkqn,
oSug iqÈiq fjz’”


* fldiuznlaLFOlh ksus’(

[ \ q 487 / ]


Woaodkh

fY1IaGjQ ij!{hka
jykafia fldiUE kqjr jev jodrk l, ta kqjr fdIs;drdufhys jev jsiQ oyila
fokd jykafiag wOsm;sjQ jskh Or Ou! l:sl hk fofokd jykafia w;r
jsjdodm;a;soY!kfha huz;uz wjldifhlays Ou! l:sl f;rekag WfCImKSh lu!h
flf

fNO.rel mejsoaod wkqkaf.a lSu ms

*
tlaiSudjla ;2< jik NsCIQka fNO jQ l, tla fldgila ;u msrsia f.k fjkaj
( tysu Wfmdi:doS jskh lu!h lrkafkah’ nd,ldf,dKldr .1duh mdpSkjxiodh
mdrssf,hHl jkh * nqÈrÈka mdrsf,hHl jkhg jevujSSu’ ( ieje;a kqjr *nqÈrÈka
ieje;a kqjrg jevujSu (
idrsmq;a;+fld,s;+uydliaim+uydlpzpdhk+uyfldgzGsk+uylmamsk uyd
pqFo+wkqreoaO+frAj;+Wmd,S+wdkFo+rdyq, hk f;rjrekao * uydm1cdm;S(
f.d;uS+iqo;a;+*wkd:msKavsl( .Dym;so hk fudjqka vnrldrS fldiuznl NsCIQka
flfrA ms
 

* uyj. ksssus’ (


isoaOssria;2′

* uydj.a. ksus’ (

isoaOsria;2


Leave a Reply